Rekordinė infliacija privers veržtis diržus

Nespėjusiai atsigauti po pandemijos Lietuvos ekonomikai ir gyventojams tenka atremti dar vieną smūgį – rekordiškai išaugusią infliaciją. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, balandį metinė infliacija Lietuvoje, palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, buvo 16,8 proc.

Kainų pokyčiams daugiausia įtakos turėjo išaugusios degalų ir šilumos kainos, taip pat brangstantys maisto produktai bei kai kurios paslaugos.

Šių metų balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango:

  • net 37,9 proc. – būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras.
  • Taip pat 23,1 proc. daugiau tenka mokėti už transportą.
  • Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 21,7 proc.
  • Būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra – 10,9 proc.

Daugiau tenka mokėti ir už pramogas bei laisvalaikį: restoranai ir viešbučiai kainas pakėlė 13,5 proc., o už poilsį ir kultūrą reikia mokėti 8,7 proc. daugiau. Taip pat 8,8 proc. brango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Iš viso vartojimo prekės per metus pabrango 19,3 proc., o paslaugos – 10,9 proc. 2022 m. balandį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dviženklė infliacija Lietuvoje nuo įstojimo į Europos Sąjungą buvo fiksuojama 2008 m. Tais metais balandį metinė infliacija siekė 11,7 proc.

KOMENTARAS

Laukia pokyčiai

Ekonomistai prognozuoja, kad iki rudens infliacija ir toliau augs, tačiau jau kitų metų antroje pusėje galime sulaukti atvirkštinio proceso – recesijos, kai kainų kilimas sustos savaime.

„Luminor Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad pagrindinė tokios infliacijos augimo priežastis Europoje – energetikos resursų kainų šuolis, kurį sukėlė Rusija. Tačiau toks kainų lygis, koks yra dabar, tikrai nesilaikys ilgai.

„Be abejo, šiemet infliacija bus labai didelė, gali pasiekti ir 20 proc. – bus gerokai didesnė, nei buvo prognozuojama. Tačiau kitais metais, didelė tikimybė, matysime ir defliaciją“, – savo įžvalgomis dalijasi ekonomistas.

Pagrindinės tokių procesų priežastys, pasak Ž. Maurico, keliamos bazinės palūkanų normos. Pavyzdžiui, euro zonai nepriklausančių šalių – Lenkijos bei Čekijos – centriniai bankai palūkanas jau pakėlė daugiau nei 5 proc. Tokių pat žingsnių ėmėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Tiesa, prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas palūkanas kels nuosaikiau, nes baiminamasi sukelti ekonominę griūtį, ypač tose šalyse, kurios turi milžiniškų valstybės skolų.

„Euro zonoje bazinės palūkanų normos bus keliamos gal labiau simboliškai, tačiau tai tik primins, jog palūkanos gali kilti ir daugiau. O išaugus palūkanų normoms, tikėtinas ir būsto kainų, kurios pasiekė neregėtas aukštumas, sprogimas“, – teigė ekonomistas.

Pasak eksperto, būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis euro zonos šalyse yra 8 proc. didesnis nei 2007 metų būsto kainų burbulo metu. Būsto nuomos pajamingumas tesiekia apie 4 proc., vadinasi, arba turės šiek tiek kilti nuomos kainos, arba pigti nekilnojamasis turtas.

„Dabar bus galima daugiau uždirbti tiesiog padėjus indėlį banke nei investuojant į būstą nuomai. Matysime labai įdomių dalykų, ypač kitų metų antroje pusėje“, – prognozuoja Ž. Mauricas.

Mažėja perkamoji galia

Ekonomisto teigimu, kainos kils tol, kol gyventojai sutiks tiek mokėti.

Rekordinę infliaciją lemia objektyvios priežastys – brangsta energetikos resursai, tačiau yra verslų, pasak Ž. Maurico, kurie naudojasi šia situacija. Pavyzdžiui, per metus maisto kainos išaugo daugiau kaip 21 proc., tačiau žaliavos brango gerokai nuosaikiau.

„Visi kelia kainas, nes baiminamasi, kad rudenį bus dar blogiau. Daugelio verslų pagrindinis tikslas – gauti maksimalų pelną čia ir dabar, atiduoti „pandemines“ skolas ir užsiauginti „lašinius“ rudeniui. Bet tas kainų kilimas jau tampa nevaldomas ir galime prisivirti košės. Geltonąją liniją tikrai peržengėme“, – tvirtino pašnekovas.

Pasak Ž. Maurico, jau dabar galime matyti ir pirmuosius mažėjančio vartojimo ženklus – šių metų kovą, palyginti su praėjusių metų kovu, mažmeninė prekyba maisto produktais smuko 4,3 proc. Augant infliacijai, proporcingai mažės perkamoji galia.

„Jau vasarą matysime neigiamą mažmeninės prekybos vartojimą. Žmonės pradės labiau taupyti, žiūrėti kainų. Matysime akivaizdžias ekonomikos lėtėjimo tendencijas. Reikia ruoštis tam, kad ateityje teks „pasivažinėti kalniukais“ – matysime labai didelę infliaciją šiemet, tačiau kitąmet jos nebus arba netgi susidursime su defliacija“, – prognozuoja ekonomistas.

Pašnekovo teigimu, jeigu infliaciją bus bandoma pažaboti keliant atlyginimus, daliai žmonių ir verslų tai gali baigtis liūdnai. Nėra gera išeitis su infliacija kovoti ir dirbtinai mažinant kainas – šiuo keliu nuėjo Lenkija. Taip infliacija tik augs lėčiau. Pasak Ž. Maurico, labai retai tam tikrų produktų aukštos kainos išsilaiko ilgą laiką. Paprastai rinkos labai greitai susireguliuoja. Jau dabar galima matyti, kad, pavyzdžiui, metalų rinkoje situacija stabilizuojasi.

„Pastaraisiais metais Lietuvoje atlyginimai augo sparčiau nei našumas, nekilnojamojo turto kainos taip pat augo sparčiausiai tarp Baltijos šalių, labiausiai visoje euro zonoje brango viešbučių ir restoranų paslaugos. Šios tendencijos nėra tvarios. Kai kitąmet situacija stabilizuosis, Lietuvai gali būti sunku pritraukti investicijas ir talentus. Galime tapti labiau brangia nei turtinga valstybe“, – mano Ž. Mauricas.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite