Reikia kurti vertybinę atsvarą

Po Kražiuose įvykusių žudynių daug kas teigia, kad pagrindinė problema – nesaikingas alkoholio vartojimas. Pateikėte klausimą, ar tai, apie ką dabar diskutuojama – kaip sumažinti girtavimą: uždrausti prekybą alkoholiu degalinėse, daugiau dėmesio skirti asocialioms šeimoms, auklėti jaunimą ir t. t. – ir yra tos priemonės, kurios iš tiesų padės išvengti panašių nusikaltimų.

Politologas, dr. Vincentas VOBOLEVIČIUS

Manau, kad tai yra geriausios priemonės, kurias galime panaudoti trumpuoju laikotarpiu. Tačiau problemos, šiuo atveju, yra gilesnės ir vien draudimais jų neišspręsime.

Ilguoju laikotarpiu turėtų vykti giluminis švietimas bei ugdymas, psichologinių traumų gydymas. Bet, kaip žinia, mes neturime nei pinigų, nei specialistų, nei politinės bazės, kad tuo užsiimtume. O jeigu ir turėtume, tokių kampanijų vaisius matytume ne iš karto.

Noriu pabrėžti, kad ir draudžiant būtina  „neperlenkti lazdos“, nes jei visiškai uždrausime alkoholį, žmonės jo pasidarys patys, pirks iš Baltarusijos ir t. t. Taigi draudimas būtų tik iš dalies efektyvus.

Manyčiau, svarbu suvokti, kad draudimo tikslas nėra vien pagerinti statistiką, o įgyvendinti priemones, kad konkrečiu atveju konkretus žmogus negautų alkoholio ir po to neiššaudytų pusės kaimo. Lygiai taip pat, kaip ir dėl šaunamųjų ginklų, – apribojimai neužtikrina, kad nebūtų šautuvų. Siekiama užtikrinti, kad konkrečiu atveju konkretus maniakas neturėtų to šautuvo ir būtent tai išgelbėtų žmones…

Ir vis tik draudimai – tik simptomų lygmens sprendimai. Jei tik jais apsiribosime, ilgalaikių rezultatų neturėsime. Manau, šiandien aptariama problema nėra vien alkoholio vartojimo pasekmės. Bėda ta, kad žmonės nori svaigintis, kad užsimirštų, kad jiems neskaudėtų. Lietuviai, mano galva, yra traumuota tauta, sovietmečiu patyrusi daugybę smūgių. Jie buvo iš kaimų pervežti į miestus, priversti gyventi toli nuo žemės, toli nuo gamtos, toli nuo bet kokio tikėjimo… Kad įveiktų šoką, jie turėjo pasitelkti tam tikrus filosofinius, religinius ir vertybinius įrankius. Ne visiems tai sekėsi. O nesugebėjimas priimti smūgių vis labiau smukdo bei skaudina žmogų, didina norą užsimiršti, taigi – ir išgerti.

Žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, manyčiau, reikia kurti vertybinę atsvarą – moralinę žmonių stiprybę. Kaip tai padaryti mūsų moderniomis sąlygomis, ko gero, niekas nežino.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,