Ramzio brolis Nartas surado dingusį žmogų

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės kinologo dresuojamas belgų aviganis Nartas per kelias minutes surado nesėkmingai artimųjų ir policijos per naktį ieškotą 66 metų Šilutės rajono gyventoją.

Iš namų išėjęs vyras prieš tai buvo įkritęs į melioracijos griovį. Nartas sušalusį nelaimėlį aptiko bestovintį pamiškėje. Pasižymėjęs keturkojis yra rugsėjo 27 d. nušauto belgų aviganio Ramzio brolis – abu jie iš tos pačios vados.
Trečiadienį paryčiais į Pagėgių rinktinės pareigūnus kreipėsi Tauragės apskrities policininkai. Jie pranešė, jog antradienį apie 19 val. iš savo namų Grabupių kaime, Šilutės rajone, išėjo ir negrįžo 66 metų vyras. Pernakt jo ieškojo pasigedę artimieji ir policija, tačiau nesėkmingai. Į pagalbą buvo nusiųsti Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos kinologas su trejų metų belgų aviganiu Nartu.
Kadangi nebuvo žinoma tikslios krypties, kur ėjo dingęs vyras, tarnybiniam šuniui buvo tiesiog duota komanda ieškoti žmogaus. Tokiu atveju, kaip įprasta, dresuotas keturkojis paieškai paleidžiamas be pavadžio. Belgų aviganis po penkių minučių intensyvios paieškos tamsoje lojimu savo kinologui pranešė aptikęs žmogų. Laikytą dingusiu gerokai sužvarbusį vyrą Nartas surado stovintį pievoje netoli miško.
Paaiškėjo, kad sunkiai vaikštantis vyras nuo savo namų nuklydo tik šiek tiek daugiau nei 100 metrų, tačiau pakeliui įkrito į žolių prižėlusį melioracijos griovį. Iš jo išsikapanojęs jis patraukė į pamiškę. Nelaimėlį kinologas perdavė Šilutės policijos pareigūnams.
Pasižymėjęs Nartas yra iš tos pačios vados kaip ir Ramzis, kuris rugsėjo 27-osios vakare medžiotojo buvo nušautas Pagėgių savivaldybės miške netoli sienos su Rusija, kai sekė kontrabandininkų pėdsakais.
2013 m. gegužės pradžioje atvestus belgų aviganių šuniukus Ramzį ir Nartą Pagėgių rinktinė įsigijo iš vieno Lietuvos veislyno. Nartui, kaip ir jo broliui Ramziui, po įvairių testų buvo suteikta aukščiausia tarnybinio šuns kategorija.

VSAT inf.

Vienas komentaras

  • stebėtojas

    žvelgiant į Nartu darosi aišku, kad tai rimtasis vyresnysis brolis. Ramzis, buvo sąžiningas darbštuolis, bet kartu ir žaismingas. Turiu tris šunis . Du parvežti iš Kauno šunų prieglaudos, o vienas iš pamiškės, kurį dukra rado išbadėjusį, atsikišusiais šonkauliais. Šunelis augintas namuose, badavo ir tarsi laukė šeimininko, kuris jį čia paliko. Užspaudė kažkas gerklę, pamačius kas darėsi kai šunelis gavo maisto. Tada ir pagalvoji, kad žmogus būna žiauresnis už gyvulį. Visi mano šunys skirtingi, bet džiaugsmas vienodas, kai susitinkame. Ačiū jiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.