Raganų eglė – 2017 metų Lietuvos medis

Lietuvos 2017 metų medžiu išrinkta Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške, Pagėgių savivaldybėje. Medžio aukštis siekia 32 metrus, eglė šakojasi į 18 kamienų. Ši išskirtinės išvaizdos eglė kaip Lietuvos medis pateks į Europos medžių konkursą.

Fotografuota, kai Vilkyškių eglė dar turėjo 18 kamienų.
Petro Skutulo nuotr.

Pagėgių savivaldybės turizmo informacijos centras, įsikūręs Vilkyškiuose, skelbia, kad ši eglė – vienas iš lankytinų gamtos objektų, kuris sulaukia didelio turistų dėmesio: „Raganų eglė – vienas iš dešimties įspūdingiausių medžių Lietuvoje, kurį verta pamatyti. Šis gamtos paminklas auga Vilkyškių miške. Eglės amžius gali siekti beveik 150 metų. Šis gamtos paminklas turėjo 18 kamienų. 2007 m. lapkričio 11 d. praūžusi stichija su sniegu nulaužė vieną iš pagrindinių kamienų. Dabar eglė turi 17 kamienų. Kartais ji vadinama ,,Raganų šluota“. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą 1960 m. jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė. Medis yra 32,5 m. aukščio, kamieno apimtis 1 m. aukštyje, ties išsišakojimu, – 5,1 m.“
Europoje vykstančiuose medžių konkursuose dėmesio sulaukia ąžuolai, liepos, tad Vilkyškių miško unikalios išvaizdos ilgaamžė eglė galbūt sulauks ir europiečių dėmesio bei gero įvertinimo.

Populiariausi
Nedidelė Pagėgių savivaldybės teritorija, iki atskiros savivaldybės įsteigimo buvusi Šilutės rajono teritorija, nuo Rusijos skiriama plataus Nemuno, kuris išsilieja ir kasmet atneša potvynio rūpesčių. Tai ne tik sienos su Rusija, bet ir Europos Sąjungos sienos teritorija. Garsios šiame krašte penkios vietovės. Tai – Rambyno kalnas, nuo kurio atsiveria mėlynosios Nemuno platybės, taip pat šalia kalno esančios Bitėnų kapinaitės, kuriose perlaidoti Vydūno, M. Jankaus palaikai, o Bitėnų kaime veikia M. Jankaus muziejus. Trečioje vietoje pagal turistų lankomumą minima Raganų eglė, po jos – baltųjų gandrų kolonijos Bitėnuose, Kuciuose, Mociškiuose, o Šilgaliuose galima pamatyti seniausios Europos sportinių žirgų veislės trakėnus.
Išsiruošus pasigrožėti Raganų egle, 2017 m. Lietuvos medžiu, verta stabtelėti ir prie penkių šio krašto piliakalnių: Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario), Opstainių II šalia kelio Vilkyškiai – Bitėnai, Šereitlaukio I ir Šereitlaukio II (Milžinkapio) bei Būbliškių (Birštoniškių).
Yra šiame krašte ir senųjų dvarų ar bent išlikusių kitų dvaro statinių. Tai restauruotas Vilkyškių dvaro ansamblis miestelio centre, Šereitlaukio, Šilgalių ir Būbliškės buvę dvarai.
Gamtos mėgėjams tiktų užsukti į Ąžuolų alėją prie kelio Vilkyškiai – Bitėnai, pasivaikščioti Rambyno regioninio parko pažintiniu taku, įlipti net į keturis apžvalgos bokštus, kurie pastatyti Rambyno regioninio parko teritorijoje.
Pagėgių krašte yra 9 bažnyčios. Tai gražiai sutvarkyta Vilkyškių katalikų šv. Onos bažnyčia, Ropkojų šv. Jono Krikštytojo, Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčia. 6 evangelikų liuteronų bažnyčios stovi Rukuose, Natkiškiuose, Piktupėnuose, Žukuose, Pagėgiuose ir Vilkyškiuose. Pastarojoje bažnyčioje vyksta garsių atlikėjų muzikos koncertai, ši bažnyčia labai prisideda puoselėjant Vilkyškių seniūnijoje kultūrą.

Neužmiršti
Kai duris atvėrė atnaujinta ir gražiai sutvarkyta Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, iškilmėse dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus. Pagėgiuose atidengta lenta krašto išeiviui, poetui A. Mackui, V. Adamkaus bendraminčiui. Kita atminimo lenta skirta Pagėgių krašto šviesuolei, poetei, prozininkei Bronei Savickienei. Pagėgiuose, netoli geležinkelio stoties, išsaugotas Atminimo ąžuolas. Šiame nedideliame mieste yra paminklas Klaipėdos kraštui, Rukuose – stela „Santara“, Mikytuose – paminklas Vilko vaikams, Vilkyškiuose – zalcburgiečiams atminti ir kitas, skirtas vilkyškiečiams.

Pagėgiškė dailininkė Lina Ambarcumian yra nutapiusi ne vieną paveikslą su Raganų eglės atvaizdu.
Petro Skutulo nuotr.

Dėmesys
Kol Pagėgių kraštas priklausė Šilutės rajonui, dalis paminėtų ir per pastaruosius dešimtmečius sutvarkytų gamtos, istorijos, kultūros paminklų buvo labai apleisti. Vien Rambyno kalnas pasikeitė tiek, kad senokai ten buvusieji jo neatpažintų: į Bitėnus veda išasfaltuotas kelias, po kalną – tvarkingi takai, radosi naujas aukuras, atgaivintos Joninių (Rasos) šventės su chorais, kaip kad buvo Vydūno laikais. M. Jankaus muziejus, Bitėnų kaimo bendruomenė, Rambyno regioninio parko direkcija, turinti lankytojų centrą, nešykšti dėmesio Bitėnų kapinėse atgulusių šviesuolių atminimui, rengiamos gandrų palydos, parodos, susitikimai, pritraukiami vaikai, jaunimas geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą. Daug garsių Lietuvos menininkų, muzikantų, dainininkų yra koncertavę Bitėnuose, Vilkyškiuose, Pagėgiuose. Garsenybių koncertais išsiskiria Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia. Neseniai kelių valstybių dailininkai dalyvavo plenere Šereitlaukyje, prie šio renginio prisidėjo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Dailininkų plenerus kasmet rengia M. Jankaus muziejus Bitėnuose, kuris turi ir paveikslų sodą po atviru dangumi.
Gaila tik, kad Pagėgių krašte sparčiai mažėja gyventojų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Klasmann-Deilmann Šilutė siūlo darbą

www.klasmann-deilmann.com Koncernas KLASMANN-DEILMANN, vienas iš substratų pramonės lyderių, valdantis Lietuvoje keturias įmones  –  Klasmann-Deilmann Šilutė, Klasmann-Deilmann Ežerėlis, Klasmann-Deilmann Laukėsa, Klasmann-Deilmann BioEnergy. Mūsų klientai  –  daugiau, kaip 70 pasaulio šalių pramoniniai daržovių ir augalų augintojai, kuriems mes įsipareigojame tiekti tik aukščiausios kokybės durpių substratus. Kad užtikrintumėm šį pažadą, mes modernizuojame gamybos linijas, atnaujiname techniką bei investuojame į žmones. Šiuo metu sezoniniams darbams kviečiame:    TRAKTORININKUS (-ES); EKSKAVATORININKUS (-ES); Pareigybių grupės bazinis atlyginimas nuo 800€ (neatskaičius mokesčių) ir priedai.   PAGALBINIUS LAUKO

Ką daryti su vakarykštės vakarienės likučiais?

Maisto švaistymas yra viena didžiausių šiuolaikinių vartotojų problemų, o norint jai užkirsti kelią, dažnai užtenka pradėti nuo savo virtuvės. Lietuviško prekybos ženklo „Maxima“ atstovai primena, kad eksperimentavimas su maisto likučiais gali ne tik prisidėti prie globalių problemų sprendimo, bet ir sutaupyti laiko bei išlaidų, planuojant asmeninį savaitės valgiaraštį. Maisto likučių naudojimas – neatrasti skoniai „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi, kad nuo pirmojo karantino pradžios tautiečiai kardinaliai pakeitė savo pirkimo įpročius. Dauguma pirkėjų, siekdami rečiau lankytis parduotuvėse,

D. Grybauskaitė: vakcinavimo procesas vyksta nevaldomai

Dvi kadencijas šaliai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo valdančiuosius teigdama, kad komunikacija apie vakcinas iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja, o patį vakcinavimo procesą vadina chaotišku. „Komunikacija viešojoje erdvėje, bent jau nacionaliniu lygmeniu, iš valdžios pusės praktiškai neegzistuoja. (…) Supratimo, kad turi būti vaizdinė komunikacija, kad turi būti pastovi žodinė, aiškinamoji komunikacija – to tikrai nematau, ir tai tikrai labai gaila, nes tai atspindi ir patį vakcinavimo procesą, kuris yra gana chaotiškas“, – LRT Televizijos laidoje teigė prezidentė. Anot D. Grybauskaitės,

Ar tikrai Macikų karo belaisvių kapavietės skęsta vandenyje?

Atsakymą į šį klausimą šįryt pateikė Šilutės r. savivaldybės atstovai. Reaguodami į prieš kelias dienas viešumoje skelbiamą informaciją, kad pernai rugsėjį Macikuose perlaidojus 1100 ekshumuotų, neatpažintų, dukart išniekintų Antrojo pasaulinio karo belaisvių palaikų šiuo metu skendi vandenyje… Panašu, kad tai melagiena. Mat Savivaldybės atstovams apsilankius Macikų karo belaisvių kapavietėje situacija nepanaši į viešumoje pateikta informaciją. Kapavietės tvarkingos ir neapsemtos vandens.  Štai nuotraukos: Priminsime, kad pernai, rugsėjo 25 d., Macikų kaime buvo pagerbtas Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos, Sovietų Sąjungos

Taip pat skaitykite