Raganų eglė – 2017 metų Lietuvos medis

Lietuvos 2017 metų medžiu išrinkta Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške, Pagėgių savivaldybėje. Medžio aukštis siekia 32 metrus, eglė šakojasi į 18 kamienų. Ši išskirtinės išvaizdos eglė kaip Lietuvos medis pateks į Europos medžių konkursą.

Fotografuota, kai Vilkyškių eglė dar turėjo 18 kamienų.
Petro Skutulo nuotr.

Pagėgių savivaldybės turizmo informacijos centras, įsikūręs Vilkyškiuose, skelbia, kad ši eglė – vienas iš lankytinų gamtos objektų, kuris sulaukia didelio turistų dėmesio: „Raganų eglė – vienas iš dešimties įspūdingiausių medžių Lietuvoje, kurį verta pamatyti. Šis gamtos paminklas auga Vilkyškių miške. Eglės amžius gali siekti beveik 150 metų. Šis gamtos paminklas turėjo 18 kamienų. 2007 m. lapkričio 11 d. praūžusi stichija su sniegu nulaužė vieną iš pagrindinių kamienų. Dabar eglė turi 17 kamienų. Kartais ji vadinama ,,Raganų šluota“. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą 1960 m. jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė. Medis yra 32,5 m. aukščio, kamieno apimtis 1 m. aukštyje, ties išsišakojimu, – 5,1 m.“
Europoje vykstančiuose medžių konkursuose dėmesio sulaukia ąžuolai, liepos, tad Vilkyškių miško unikalios išvaizdos ilgaamžė eglė galbūt sulauks ir europiečių dėmesio bei gero įvertinimo.

Populiariausi
Nedidelė Pagėgių savivaldybės teritorija, iki atskiros savivaldybės įsteigimo buvusi Šilutės rajono teritorija, nuo Rusijos skiriama plataus Nemuno, kuris išsilieja ir kasmet atneša potvynio rūpesčių. Tai ne tik sienos su Rusija, bet ir Europos Sąjungos sienos teritorija. Garsios šiame krašte penkios vietovės. Tai – Rambyno kalnas, nuo kurio atsiveria mėlynosios Nemuno platybės, taip pat šalia kalno esančios Bitėnų kapinaitės, kuriose perlaidoti Vydūno, M. Jankaus palaikai, o Bitėnų kaime veikia M. Jankaus muziejus. Trečioje vietoje pagal turistų lankomumą minima Raganų eglė, po jos – baltųjų gandrų kolonijos Bitėnuose, Kuciuose, Mociškiuose, o Šilgaliuose galima pamatyti seniausios Europos sportinių žirgų veislės trakėnus.
Išsiruošus pasigrožėti Raganų egle, 2017 m. Lietuvos medžiu, verta stabtelėti ir prie penkių šio krašto piliakalnių: Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario), Opstainių II šalia kelio Vilkyškiai – Bitėnai, Šereitlaukio I ir Šereitlaukio II (Milžinkapio) bei Būbliškių (Birštoniškių).
Yra šiame krašte ir senųjų dvarų ar bent išlikusių kitų dvaro statinių. Tai restauruotas Vilkyškių dvaro ansamblis miestelio centre, Šereitlaukio, Šilgalių ir Būbliškės buvę dvarai.
Gamtos mėgėjams tiktų užsukti į Ąžuolų alėją prie kelio Vilkyškiai – Bitėnai, pasivaikščioti Rambyno regioninio parko pažintiniu taku, įlipti net į keturis apžvalgos bokštus, kurie pastatyti Rambyno regioninio parko teritorijoje.
Pagėgių krašte yra 9 bažnyčios. Tai gražiai sutvarkyta Vilkyškių katalikų šv. Onos bažnyčia, Ropkojų šv. Jono Krikštytojo, Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčia. 6 evangelikų liuteronų bažnyčios stovi Rukuose, Natkiškiuose, Piktupėnuose, Žukuose, Pagėgiuose ir Vilkyškiuose. Pastarojoje bažnyčioje vyksta garsių atlikėjų muzikos koncertai, ši bažnyčia labai prisideda puoselėjant Vilkyškių seniūnijoje kultūrą.

Neužmiršti
Kai duris atvėrė atnaujinta ir gražiai sutvarkyta Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, iškilmėse dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus. Pagėgiuose atidengta lenta krašto išeiviui, poetui A. Mackui, V. Adamkaus bendraminčiui. Kita atminimo lenta skirta Pagėgių krašto šviesuolei, poetei, prozininkei Bronei Savickienei. Pagėgiuose, netoli geležinkelio stoties, išsaugotas Atminimo ąžuolas. Šiame nedideliame mieste yra paminklas Klaipėdos kraštui, Rukuose – stela „Santara“, Mikytuose – paminklas Vilko vaikams, Vilkyškiuose – zalcburgiečiams atminti ir kitas, skirtas vilkyškiečiams.

Pagėgiškė dailininkė Lina Ambarcumian yra nutapiusi ne vieną paveikslą su Raganų eglės atvaizdu.
Petro Skutulo nuotr.

Dėmesys
Kol Pagėgių kraštas priklausė Šilutės rajonui, dalis paminėtų ir per pastaruosius dešimtmečius sutvarkytų gamtos, istorijos, kultūros paminklų buvo labai apleisti. Vien Rambyno kalnas pasikeitė tiek, kad senokai ten buvusieji jo neatpažintų: į Bitėnus veda išasfaltuotas kelias, po kalną – tvarkingi takai, radosi naujas aukuras, atgaivintos Joninių (Rasos) šventės su chorais, kaip kad buvo Vydūno laikais. M. Jankaus muziejus, Bitėnų kaimo bendruomenė, Rambyno regioninio parko direkcija, turinti lankytojų centrą, nešykšti dėmesio Bitėnų kapinėse atgulusių šviesuolių atminimui, rengiamos gandrų palydos, parodos, susitikimai, pritraukiami vaikai, jaunimas geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą. Daug garsių Lietuvos menininkų, muzikantų, dainininkų yra koncertavę Bitėnuose, Vilkyškiuose, Pagėgiuose. Garsenybių koncertais išsiskiria Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia. Neseniai kelių valstybių dailininkai dalyvavo plenere Šereitlaukyje, prie šio renginio prisidėjo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Dailininkų plenerus kasmet rengia M. Jankaus muziejus Bitėnuose, kuris turi ir paveikslų sodą po atviru dangumi.
Gaila tik, kad Pagėgių krašte sparčiai mažėja gyventojų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo