Raganų eglė – 2017 metų Lietuvos medis

Lietuvos 2017 metų medžiu išrinkta Raganų eglė, auganti Vilkyškių miške, Pagėgių savivaldybėje. Medžio aukštis siekia 32 metrus, eglė šakojasi į 18 kamienų. Ši išskirtinės išvaizdos eglė kaip Lietuvos medis pateks į Europos medžių konkursą.

Fotografuota, kai Vilkyškių eglė dar turėjo 18 kamienų.
Petro Skutulo nuotr.

Pagėgių savivaldybės turizmo informacijos centras, įsikūręs Vilkyškiuose, skelbia, kad ši eglė – vienas iš lankytinų gamtos objektų, kuris sulaukia didelio turistų dėmesio: „Raganų eglė – vienas iš dešimties įspūdingiausių medžių Lietuvoje, kurį verta pamatyti. Šis gamtos paminklas auga Vilkyškių miške. Eglės amžius gali siekti beveik 150 metų. Šis gamtos paminklas turėjo 18 kamienų. 2007 m. lapkričio 11 d. praūžusi stichija su sniegu nulaužė vieną iš pagrindinių kamienų. Dabar eglė turi 17 kamienų. Kartais ji vadinama ,,Raganų šluota“. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą 1960 m. jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė. Medis yra 32,5 m. aukščio, kamieno apimtis 1 m. aukštyje, ties išsišakojimu, – 5,1 m.“
Europoje vykstančiuose medžių konkursuose dėmesio sulaukia ąžuolai, liepos, tad Vilkyškių miško unikalios išvaizdos ilgaamžė eglė galbūt sulauks ir europiečių dėmesio bei gero įvertinimo.

Populiariausi
Nedidelė Pagėgių savivaldybės teritorija, iki atskiros savivaldybės įsteigimo buvusi Šilutės rajono teritorija, nuo Rusijos skiriama plataus Nemuno, kuris išsilieja ir kasmet atneša potvynio rūpesčių. Tai ne tik sienos su Rusija, bet ir Europos Sąjungos sienos teritorija. Garsios šiame krašte penkios vietovės. Tai – Rambyno kalnas, nuo kurio atsiveria mėlynosios Nemuno platybės, taip pat šalia kalno esančios Bitėnų kapinaitės, kuriose perlaidoti Vydūno, M. Jankaus palaikai, o Bitėnų kaime veikia M. Jankaus muziejus. Trečioje vietoje pagal turistų lankomumą minima Raganų eglė, po jos – baltųjų gandrų kolonijos Bitėnuose, Kuciuose, Mociškiuose, o Šilgaliuose galima pamatyti seniausios Europos sportinių žirgų veislės trakėnus.
Išsiruošus pasigrožėti Raganų egle, 2017 m. Lietuvos medžiu, verta stabtelėti ir prie penkių šio krašto piliakalnių: Opstainių I (Vilkyškių, Raudondvario), Opstainių II šalia kelio Vilkyškiai – Bitėnai, Šereitlaukio I ir Šereitlaukio II (Milžinkapio) bei Būbliškių (Birštoniškių).
Yra šiame krašte ir senųjų dvarų ar bent išlikusių kitų dvaro statinių. Tai restauruotas Vilkyškių dvaro ansamblis miestelio centre, Šereitlaukio, Šilgalių ir Būbliškės buvę dvarai.
Gamtos mėgėjams tiktų užsukti į Ąžuolų alėją prie kelio Vilkyškiai – Bitėnai, pasivaikščioti Rambyno regioninio parko pažintiniu taku, įlipti net į keturis apžvalgos bokštus, kurie pastatyti Rambyno regioninio parko teritorijoje.
Pagėgių krašte yra 9 bažnyčios. Tai gražiai sutvarkyta Vilkyškių katalikų šv. Onos bažnyčia, Ropkojų šv. Jono Krikštytojo, Pagėgių šv. Kryžiaus bažnyčia. 6 evangelikų liuteronų bažnyčios stovi Rukuose, Natkiškiuose, Piktupėnuose, Žukuose, Pagėgiuose ir Vilkyškiuose. Pastarojoje bažnyčioje vyksta garsių atlikėjų muzikos koncertai, ši bažnyčia labai prisideda puoselėjant Vilkyškių seniūnijoje kultūrą.

Neužmiršti
Kai duris atvėrė atnaujinta ir gražiai sutvarkyta Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazija, iškilmėse dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus. Pagėgiuose atidengta lenta krašto išeiviui, poetui A. Mackui, V. Adamkaus bendraminčiui. Kita atminimo lenta skirta Pagėgių krašto šviesuolei, poetei, prozininkei Bronei Savickienei. Pagėgiuose, netoli geležinkelio stoties, išsaugotas Atminimo ąžuolas. Šiame nedideliame mieste yra paminklas Klaipėdos kraštui, Rukuose – stela „Santara“, Mikytuose – paminklas Vilko vaikams, Vilkyškiuose – zalcburgiečiams atminti ir kitas, skirtas vilkyškiečiams.

Pagėgiškė dailininkė Lina Ambarcumian yra nutapiusi ne vieną paveikslą su Raganų eglės atvaizdu.
Petro Skutulo nuotr.

Dėmesys
Kol Pagėgių kraštas priklausė Šilutės rajonui, dalis paminėtų ir per pastaruosius dešimtmečius sutvarkytų gamtos, istorijos, kultūros paminklų buvo labai apleisti. Vien Rambyno kalnas pasikeitė tiek, kad senokai ten buvusieji jo neatpažintų: į Bitėnus veda išasfaltuotas kelias, po kalną – tvarkingi takai, radosi naujas aukuras, atgaivintos Joninių (Rasos) šventės su chorais, kaip kad buvo Vydūno laikais. M. Jankaus muziejus, Bitėnų kaimo bendruomenė, Rambyno regioninio parko direkcija, turinti lankytojų centrą, nešykšti dėmesio Bitėnų kapinėse atgulusių šviesuolių atminimui, rengiamos gandrų palydos, parodos, susitikimai, pritraukiami vaikai, jaunimas geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją, kultūrą. Daug garsių Lietuvos menininkų, muzikantų, dainininkų yra koncertavę Bitėnuose, Vilkyškiuose, Pagėgiuose. Garsenybių koncertais išsiskiria Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčia. Neseniai kelių valstybių dailininkai dalyvavo plenere Šereitlaukyje, prie šio renginio prisidėjo Vilkyškių pieninės generalinis direktorius Gintaras Bertašius. Dailininkų plenerus kasmet rengia M. Jankaus muziejus Bitėnuose, kuris turi ir paveikslų sodą po atviru dangumi.
Gaila tik, kad Pagėgių krašte sparčiai mažėja gyventojų.

Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę