Sausio 25-oji žymi Pusiaužiemį

Pusiaužiemis

Anais laikais valstietis šiokią dieną būt sakęs: „Praeis keli mėnesiai ir jau reiks arklį kinkyt…“

„Vikipedija“ skelbia: Pusiaužiemis (Kirmėlinė, Kirmių diena, Krikštai, Kumeliuko krikštynos, Viduržiemis) – kalendoriaus taškas, reiškiantis virsmą į naują būseną. Tai Pusiaužiemio šventė.

Meška, barsukas, ežys

Sakoma, kad šią dieną iš žiemos miego atsibunda meška, barsukas, ežys ir apsiverčia ant kito šono, o gyvatės, kirmėlės, žalčiai atgyja ir šliaužia į namus ragauti valgių (krikštyti).

Krikštyti reiškia pradėti pirmą kartą. Pradžia – tai taškas, nuo kurio prasideda ir išeina dvi ar kelios tiesės (kertė prie stalo, kryžkelė, kryžius). Dar viena krikšto reikšmė: gerinti, gardinti, skaninti, tai kaip naujo meto pradžia su pagerėjimo reikšme.

Anot Liberto Klimkos

Etnologas Libertas Klimka apie  Pusiaužiemį yra paskelbęs tokių pastebėjimų.

Pagal Pusiaužiemio orus kitados būdavo bandoma spėti, kokio pavasario laukti. Mat seniau kaimo žmonėms šaltasis pusmetis labai prailgdavo, tad kuo atidžiausiai būdavo stebima gamta, laukiant pirmųjų pavasario požymių. Šie, nors dar labai nedrąsūs, bet jau pastebimi sausio mėnesio pabaigoje. Tada, kaip pasakytų kaimo senoliai, diena pailgėja per avinuko šuolį.

Miške savo oloje per Pusiaužiemį nubundąs barsukas, iškiša galvą apsidairyti. Jei šviečia saulė, išsigąstąs savo šešėlio: kas čia toks juodas šalia? Smunka tada atgal į olą, tačiau ant nugulėto šono miegas prastas. Tad ir sniegas greit susmegs, pavasaris bus ankstyvas. Jeigu apniukę, barsukas pasivaikšto po mišką – visur lieka jo pripėduota. Grįžęs į olą kietai įminga – pavasario negreit sulauksime, bus vėlyvas ir šaltas.

Beje, sakoma, kad per Pusiaužiemį ir meška ant kito šono verčiasi, pradeda žįsti kitą leteną…

Dar liaudiški spėjimai sako, koks oras Pusiaužiemio popietę, tokia būsianti ir antroji žiemos pusė.

Papročiai

Tas pastebėtas gamtos posūkis pavasariop palaipsniui tapo išskirtine diena, sukaupusia daug paprotinių dalykų.

Per Pusiaužiemį ūkininkas turi pasižiūrėti, ar likę dar pusė pašaro gyvuliams ir pusė malkelių namų šilumai. O šeimininkė – ar užteks rugių duonelei kasdieninei iki vasaros.

Tądien reiktų žadinti gamtos gyvastį: papurtyti apšarmojusias obelis, pabelsti į avilius – bitelės tada visu kamuoliu persiris ant kito korio.

Nereiktų imtis tų darbų, kuriems kokie kirminukai galėtų pakenkti. Antai žemaičiai neverpė ir nekaršė vilnų, antraip kandys drabužius išvarpys. Ir su kirviu nedirbdavo – dirbinio medieną kirvarpos išvagos. Dzūkai tądien bulvių nevalgydavo, kad vasarą jos nekirmytų. Per Pusiaužiemį iš miško malkų nevalia vežti – vasarą į kiemą gyvačių prišliauš.

Šie visi papročiai bus susiklostę iš prosenoviškų tikėjimų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite