Nuo šių metų liepos 1 d. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente Švėkšnoje planuojami vidiniai struktūriniai pertvarkymai. Apie būsimus pokyčius „Pamariui“ papasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Šilutės r. savivaldybės gydytojas Marius Bartkus, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius Jonas Sąlyga, Šilutės meras Vytautas Laurinaitis ir Psichiatrijos departamento vedėjas Artūras Mažrimas.

– Pertvarkymai ne visada visiems asocijuojasi su teigiamais dalykais, tačiau jei jie vyksta, matyt, buvo būtini. Kas privertė jų imtis?
– Pertvarkymai Psichiatrijos departamente atliekami vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu „Dėl sveikatos sistemos plėtros ir ligoninių tinklo konsolidavimo“ bei atsižvelgiant į 1999 m. gegužės 27 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimus. Minėtuose įsakymuose numatyta mažinti hospitalizaciją, gerinti lovų fondo panaudojimo pagrindinius rodiklius – lovos funkcionavimo, vidutinės gulėjimo trukmės, lovos apyvartos ir kt. Keletą metų buvo stebimi mūsų ligoninės Psichiatrijos departamento skyrių veiklos rodikliai, kasmet skaičiuojamos sąnaudos. Tenka konstatuoti, kad Psichiatrijos departamento veikla – su neigiamu finansiniu rezultatu. Sąnaudų dalis darbo užmokesčiui čia sudaro net 75,7 proc., kai Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose ji tegali siekti 65 proc.
Pastebėjus, kad kai kurių skyrių veiklos rodikliai blogėjo, o neigiamas finansinis rezultatas didėjo, mano įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota pateikti pasiūlymų dėl sąnaudų mažinimo Psichiatrijos departamente, nepabloginat teikiamų medicinos paslaugų kokybės, pagerinant lovų funkcionavimo ir lovų fondo panaudojimo rodiklius.
– Kokie gi tie rodikliai turi būti pagal numatytas normas ir kokie jie yra Švėkšnoje esančiame jūsų Psichiatrijos departamente?
– LR Vyriausybės patvirtintas siektinas lovos funkcionavimo rodiklis psichiatrijos skyriuose yra 300-320 dienų, o lovų fondo panaudojimo rodiklis – 90 proc. Iš visų Švėkšnos psichiatrijos departamento skyrių blogiausi lovų funkcionavimo bei lovų fondo panaudojimo rodikliai yra Ribinių būklių skyriuje. Lovų fondo panaudojimo rodiklis čia tesiekia 60 proc., o funkcionavimo rodiklis – 223 dienos. Įsivaizduokite, koks gali būti skyriaus rentabilumas, jei per metus iš 40 lovų užimta tik pusė, tačiau reikia išlaikyti visą parą veikiančias tarnybas, skirtas visai skyriaus veiklai užtikrinti. Darbo grupė atkreipė dėmesį ir į tai, kad Ribinių būklių skyriuje daugumai pacientų stacionarinis gydymas nėra būtinas. Didžioji dalis pacientų čia patenka dėl afektinių sutrikimų. O juos, pagal teisės aktus, galima gydyti psichiatrijos dienos stacionaruose, psichikos sveikatos bei psichoterapijos centruose.
Todėl darbo grupė pateikė vidinės restruktūrizacijos planą, kuriame numatyta nuo birželio 30 d. naikinti Ribinių būklių skyrių, o pacientus, kuriems reikalinga stacionari pagalba, perkelti į kitus – Mišrių būklių, Psichosomatikos ir psichogeriatrijos – skyrius.
– Bet pacientams tai nebus patogu, jiems teks ieškoti pagalbos kituose miestuose, iki jų vykti.
– Ribinių būklių skyriuje gydosi ne tik Švėkšnos gyventojai, bet žmonės iš viso Vakarų Lietuvos regiono. Manau, jiems kaip tik patogiau tokią pagalbą gauti arčiau namų. Pavyzdžiui, klaipėdiečiai gali kreiptis į Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo dienos stacionarą, šilutiškiai – į Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centrą.
– Kas laukia Ribinių būklių skyriaus darbuotojų?
– Iš viso Švėkšnos departamente dirba 241 darbuotojas. Planuojama vidinė restruktūrizacija palies apie 20 žmonių. Darbuotojams, kurių etatus ketinama naikinti, vadovaujantis LR Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, buvo įteikti įspėjimai. Darbuotojai įspėti, kad po dviejų ar keturių mėnesių darbo sutartis su jais bus nutraukta, kad bus mokamos išeitinės išmokos. Žinoma, tai nedžiugina ligoninės vadovybės. Nuolatos analizuojame situaciją ir ieškome būdų atleidžiamus darbuotojus įdarbinti kituose departamento skyriuose ar kituose Jūrininkų ligoninės padaliniuose atsilaisvinusiose darbo vietose. Analizuojama situacija ir dėl pensinio amžiaus darbuotojų, kurie yra išreiškę preliminarų norą išeiti iš darbo.
– Nuo šių metų sausio Psichiatrijos departamente nebeteikiate socialinės globos paslaugų, ar planuojate šias paslaugas atnaujinti?
– Nuo sausio 1 d. pasikeitus teisės aktams, socialinės globos paslaugų nebeteikiame. Tai savivaldybėms deleguotos funkcijos, tad šiame regione socialinės globos paslaugas turėtų teikti Šilutės rajono savivaldybė. Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankėsi Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, savivaldybės gydytojas Marius Bartkus. Sunerimę dėl nepakankamų socialinės globos paslaugų Šilutės rajone, jie ieško partnerių šiai problemai įveikti, norėtų šias paslaugas teikti Švėkšnoje Psichiatrijos departamento patalpose.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra pasirengusi padėti Šilutės rajono savivaldybei išspręsti gyventojų socialinės globos problemą, tačiau pirma reikia kreiptis į Sveikatos apsaugos ministeriją, kuri yra patalpų šeimininkė. Sėkmingai sutvarkius patalpų panaudojimo formalumus, šios socialinės globos paslaugos galėtų būti teikiamos Psichiatrijos departamente, Švėkšnoje. Siūlysime savivaldybei įdarbinti atleidžiamus darbuotojus, kuriems patys negalėsime pasiūlyti kitos darbo vietos. Klaipėdos jūrininku ligoninės vadovybė labai atsakingai, kruopščiai ir dėmesingai stengėsi įvertinti kiekvieno darbuotojo, kuriam įteiktas įspėjimas apie galimą atleidimą, situaciją ir ieško galimybių jiems padėti. Manau, mums pavyks, o permainos visiems išeis į gera.
– Dėkojame už pokalbį.