Programuotojas E. Maksvytis: „Noriu, kad Lietuvos jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo“

Ar žinojote, kad Šilutėje yra vaikščiojantis robotas humanoidas, o jį pagamino šilutiškis? Antradienį tuo įsitikinti į Šilutės pirmąją gimnaziją atvyko rajono valdžios bei verslo atstovai. Svečiams buvo pristatyta robotų projektavimo, gaminimo idėja bei oficialiai atidarytas Inovacijų ir robotikos centras, kurio įkūrėjas – iš Švedijos grįžęs 31-erių metų programuotojas Eivanas Maksvytis.

Šį vaikščiojantį robotą humanoidą kūrėjas Eivanas Maksvytis pristatė šilutiškiams verslo ir visuomenės atstovams.

Vos prieš kelis mėnesius E. Maksvytis įgyvendino savo svajonę ir įkūrė Šilutėje robotikos laboratoriją. Pasak jo paties, tai – dirbtuvės, kuriose gaminami robotai. Žingsnelis po žingsnelio juos gamina patys šilutiškiai – vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Renginio metu kūrėjas pasidalijo savo planais, papasakojo apie savo tikslus.

„Šios laboratorijos tikslas – skatinti jaunimo domėjimąsi šiuolaikinėmis technologijomis ir kelti šilutiškių loginį raštingumą. Šiuo metu yra sukurta laboratorija mažos gamyklos principu, kurioje projektuojame ir gaminame robotus. Naudodami reikalingą įrangą pasigaminame visas tam reikiamas detales. Šiuo metu šilutiškiai mokosi programuoti, taikomosios mechanikos ir elektronikos inžinerijos. Mano tikslas, kad Lietuvoje jaunimas turėtų vietą prie ateities stalo, būtų kūrybingi ir pasaulyje garsėtume ne tik kaip krepšinio šalis, bet ir puikiais inžinieriais, technologais“, – kalbėjo Inovacijų ir robotikos centro vadovas.

Anot E. Maksvyčio, tik šiais metais įkurta robotikos laboratorija jau spėjo sulaukti šilutiškių susidomėjimo. Jau užsiregistravo 64 asmenys, kurių jauniausiajam – 7-eri, o vyriausiajam – 33 metai. „Kai vaikai išmoks ir supras, kaip viskas veikia, tada improvizuos ir kurs savo robotus. Tada bus tikras Šilutės stebuklas ir pamatysime tai, ko dar nematėme“, – apie Šilutės garsinimą ne tik šalyje, bet ir pasaulyje kalbėjo E. Maksvytis.

Komandoje – savanorė programuotoja

E. Maksvytis ir bendramintė J. Lipkienė tikisi, kad atsiras ir daugiau žmonių, kurie kartu kurs ir garsins Šilutę savo išradimais.

Kilusi iš Žemaičių Naumiesčio programuotoja Jovita Lipkienė apie E. Maksvyčio idėją sužinojo atsitiktinai. Ji pasakojo, kad apie planuojamą robotikos laboratoriją perskaitė spaudoje ir panoro jungtis į komandą. Šiuo metu J. Lipkienė kartu su E. Maksvyčiu dirba drauge, pritaikydami turimas žinias.

„Šios technologijos leidžia man būti mobiliai, galiu dirbti bet kur. Man galite nemokėti nieko, nes aš viską padarysiu, kad tik galėčiau padėti visiems. Kada man bus gerai? Kai kaimynui bus gerai. Jeigu mes nesirūpinsime vieni kitais, man nuo to tikrai nebus geriau. Manau, atsiras Šilutėje ir daugiau protingų žmonių, kurių pastangomis mes išsiplėsime“, – dalijosi mintimis idėjos autoriaus bendramintė.

Ji papasakojo apie savo darbo pradžią, kai dar būdama moksleivė turėjo galimybę mokytis dirbti kompiuteriu. Anuomet, kai į Žemaičių Naumiesčio mokyklą atvežė du kompiuterius, ji iškart suprato, kad tai bus jos darbo įrankis. „Kai pamačiau kompiuterius, supratau, kad dirbsiu kažką su jais. Nesvarbu ką, kad tik galėčiau prie jų prisiliesti. Tuo metu nebuvo programavimo specialybės, mokiausi katechetikos, tik vėliau – programavimo. Studijuodama sulaukiau pasiūlymo iš Vilniuje esančios kompanijos dirbti nuotoliniu būdu. Taigi jau dirbu šį darbą 10 metų ir namuose“, – apie savo karjeros pradžią pasakojo Jovita.

Du vaikus auginanti moteris pastebi, kad ši sritis perspektyvi ir reikalinga. Ji papasakojo istoriją, kai namuose savo dukrai leido išmėginti elektroniką. Sujungusi šviesoforo tris lemputes ir paruošusi kodą, paaiškino dukrai, kaip lemputė įsijungs. „Patikėkite, septynmetė sugebėjo suprogramuoti šviesoforą. Vaikui tinkamai paaiškinus, viskas būna įmanoma. Mes tai padarysime“, – kalbėjo Jovita.

Sveikinimo žodžiai ir dovanos

Renginyje pademonstruota visa turima laboratorijos įranga: staklės, kuriomis gaminamos mikroschemos, 3D spausdinimo staklės, kiti prietaisai. Tiesa, pademonstruoti ir du veikiantys robotai. Vieną jų išmėgino ir pats Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, duodamas jam kelias komandas. Programuotojo padedamas jis privertė robotą pajudėti į priekį ir atgal.

Meras V. Laurinaitis (dešinėje) ragino Seimo narį A. Nausėdą prisidėti pinigais prie robotikos laboratorijos plėtros. Pats meras įteikė E. Maksvyčiui 400 eurų čekį.

„Aš džiaugiuosi ir dėkoju, kad Eivanas atvyko pas mus, į Šilutę. Taip pat dėkoju ir Pirmos gimnazijos direktorei, kuri rado tuščias patalpas mokykloje ir įkūrė jose laboratoriją. Galime daug kalbėti, tačiau ši sritis reikalauja investicijų. Savivaldybė tikrai prisidės. Eivanas tai daro iš savo asmeninių lėšų, todėl ir mes prisidedame prie idėjos“, – atidarymo metu kalbėjo meras ir  pažadėjo pridėti lėšų.

Renginyje dalyvavo ir Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda, kuris irgi sveikino idėjos sumanytoją E. Maksvytį: „Esu maloniai nustebintas tokia laboratorija ir pažangia mintimi. Tikiuosi, jog tai turės tęstinumą, ir vaikai įsitrauks būtent į šią šiuolaikišką veiklą“.

Į robotikos laboratoriją buvo pakviesti ir Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovai. Inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė ir viešųjų ryšių specialistė Jurga Petraitė taip pat sveikino šios idėjos įgyvendintoją ir padovanojo darbui reikalingų kanceliarinių prekių bei žurnalą „Inovatyvi Lietuva 2017“. „Mes džiaugiamės, kad ne tik Klaipėdoje plėtojama ši veikla, bet jau ir Šilutėje. Mes linkime, kad jaunieji talentai, kurie čia rasis ir padės pamatus, po studijų Klaipėdos universitete sugrįžtų į Šilutę“, – kalbėjo inovacijų vadybininkė.

Tiesa, kai kurie svečiai sunerimo, kad E. Maksvytis gali išvykti savo idėjų įgyvendinti į Klaipėdą. Jis pats sakė, jam kartu su šeima gera gyventi Šilutėje, tačiau vienam miestui įsipareigoti nenorįs: „Lietuva – vientisa nedaloma, o Klaipėda yra arti. Šilutės ir Klaipėdos bendradarbiavimas mokslo švietimo platformoje netgi būtinas. Klaipėda turi labai didžiulę mokslinę bazę. Šilutei būtų pravartu pasinaudoti Klaipėdos universiteto mokslo pasiekimais“.

Tądien E. Maksvyčio idėją palaikė ir Šilutės r. savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos pirmininkas Tomas Budrikis, įmonių atstovai bei gimnazijos mokytojai.

Viktorija SKUTULIENĖ, autorės nuotr.

Ar robotas skris, vaikščios ar plauks, nusprendžia sumodeliuota mikrochema, kurią sukuria šios CNC staklės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame