Prognozuojamas iki 20 proc. mažesnis grūdų derlius, kokybė prasta, kainos šauna aukštyn

Rekordiškai anksti prasidėjusi šių metų javapjūtė jau eina į pabaigą: jei išsilaikys palankios oro sąlygos iki šios savaitės pabaigos didelėje dalyje Lietuvos turėtų būti baigtas ne tik žieminių bet ir vasarinių kviečių derliaus nuėmimas, praneša maisto pramonės įmonių grupė „KG Group“.

Dėl lietingos praėjusių metų vasaros ir šių metų sausros „KG Group“ prognozuoja iki 20 proc. mažesnį derlių, kuriame dominuoja kiek žemesnės nei įprasta kokybės – trečios klasės kviečiai.

Dėl sudėtingos situacijos visose pagrindinėse kviečius eksportuojančiose šalyse šių metų derlius superkamas iki 15 proc. brangiau nei 2017-taisiais.

„Mažesnį šių metų derlių lėmė nepalankiai susiklosčiusios sąlygos praėjusių metų vasaros pabaigoje ir išskirtinė sausra šį pavasarį. Dėl itin lietingos vasaros pabaigos ūkininkai pernai pasėjo kur kas mažiau nei įprasta žieminių kviečių, iš kurių paprastai iškuliama aukščiausios kokybės grūdų, todėl šių metų derliuje neįprastai didelę dalį sudarys vasarinių veislių kviečiai“, – pranešime teigia „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys.

Pasak jo, tiek žieminių, tiek ir vasarinių kultūrų vegetaciją labai apsunkino užsitęsusi šių metų pavasario sausra, todėl šiemet ūkininkai pristato daugiau žemesnės – trečiosios, o ne aukštesnių kategorijų kviečių.

„Padėtį pagerino vasarinių veislių kviečių, kurių nemažai pristatoma ir aukščiausios bei pirmosios klasės grūdų, tačiau derliaus kokybė daugelyje Lietuvos regionų yra šiek tiek žemesnė nei pernai“, – teigia T. Barštys.

Išskirtinis šių metų derliaus nuėmimo sezono bruožas – itin sparčiai per pastarąsias kelias savaites šoktelėjusios grūdų supirkimo kainos, rašoma pranešime.

Kaip teigia bendrovės „Kauno grūdai“ augalininkystės verslo vadovas Gintaras Bagdonas, kainas aukštyn stumia prastesnis nei prognozuota derlius visoje Europoje.

„Didžiausioje grūdų eksportuotojoje Europoje – Rusijoje – šiemet užfiksuotas mažiausias per pastaruosius trejus metus derlius, Vokietijoje, Lenkijoje prikulta 10-15 proc. mažiau, Švedijoje ir Danijoje – kritimas dar didesnis, todėl šios tradiciškai grūdus eksportuojančios šalys, šiemet greičiausiai turės jų įsivežti, Rumunijoje ir Bulgarijoje – derliaus nuėmimą sunkino gausūs lietūs“, – komentuoja G. Bagdonas.

Pesimistinės prognozės, itin sparčiai pakėlusios kviečių kainas pasaulinėse biržose, atspindi tik bendrą rinkos tendenciją, teigiama pranešime.

Pasak bendrovės „Kauno grūdai“ analitikų, svarbiau tai, kad šiemet Lietuvoje, o ir daugelyje Europos šalių, dominuojant maistiniams antrosios ir trečiosios klasės kviečiams, kurie sudaro apytiksliai 80 proc. superkamo kiekio, kitose šalyse – pavyzdžiui, Rusijoje, pastebima priešinga tendencija – didelę derliaus dalį sudaro pašariniai javai. Todėl tikėtina, jog Vakarų Europos šalys savo užaugintus grūdus aktyviau eksportuos, o pašarų gamybai naudos importuotus rusiškus. Tai turėtų padidinti konkurenciją eksporto rinkose ir riboti kainų augimo perspektyvas.

Bendrovė „Kauno grūdai“ šiemet planuoja supirkti panašų kaip ir pernai lietuviškų grūdų kiekį – apytiksliai 500 tūkst. tonų, iš jų – iki 40 proc. derliaus nuėmimo laikotarpiu.

Pasak kompanijos atstovų, supirkimo procesą daugelyje Lietuvos regionų spartina javapjūtės metu vyravę sausi orai, todėl grūdai priimami sparčiau nei pernai.

Rūta Grigolytė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Žemės ūkis: paverskite savo darbą ekologiškesniu su nauja elektronine įranga

Šalies ūkininkai nėjo ilgą kelią tobulindami ūkininkavimą, ieškodami ekologiškų sprendimų ir geros įrangos. Pagrindinė ir sunkiausia užduotis – palengvinti ūkininkavimą ir ekonomiškiau dirbti.  Šią tinkamo ūkininkavimo užduotį puikiai vykdo UAB „Audrokesta“. Įmonės būstinė yra Šakiuose, su atsarginių detalių parduotuve, eksponuojama nauja ir sena žemės ūkio technika, naujausios gręžimo mašinos, purkštuvai, žemės dirbimo mašinos ir kt. Teikiamos ir logistikos paslaugos. UAB „Audrokesta“ atidarė atsarginių detalių parduotuvę Šiauliuose ir turi tolesnių plėtros planų-su filialais kituose regionuose. UAB „Audrokesta“ taip pat yra vienintelis

Kryžius primins KGB nukankintas aukas

Vakar (spalio 24 d.) Vilkyškiuose, Šv. Onos bažnyčioje, šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius. Po pamaldų šventoriuje buvo pašventintas 8 metrų aukščio ąžuolinis kryžius, skirtas šios bažnyčios rūsiuose sovietinių KGB smogikų nukankintoms aukoms atminti.  Aukštąjį kryžių sumeistravo Plungės krašto kryždirbys Antanas Vaškys, gyvenantis Plokščių kaime. Tinklaraščiui bernardinai.lt jis pasakęs: „Aš darau taip, kaip mūsų patriarchas Svirskis įvedė madą, kai kryžius, koplytstulpis ir skulptūra drožiami iš to paties medžio gabalo. Dauguma meistrų jau dirbame tokiu principu. Nes ir darbai dabar

Šiandien – Lietuvos Konstitucijos diena

Konstitucijos

Šiandien, spalio 25-ąją minime 29-ąsias Nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos metines, jau penkioliktą kartą surengtas Konstitucijos egzaminas.  Nugalėtojų laukia specialus Prezidento Gitano Nausėdos įsteigtas prizas, taip pat jie bus apdovanoti Teisingumo ministerijos prizais. Per keturiolika Konstitucijos egzamino gyvavimo metų konstitucines žinias pasitikrino apie 400 tūkst. žmonių – maždaug kas septintas Lietuvos pilietis. Dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija (lot. constitutio „nustatymas“) buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.  Tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos

Taip pat skaitykite