Profesionalus krepšininkas tapo chirurgu

Vis jaunėjantis Šilutės ligoninės kolektyvas savo darbu džiugina ne tik kolegas, bet ir pacientus. Susipažinkite su Šilutės ligoninės abdominalinės (pilvo) chirurgijos gydytoju Pauliumi Vaitiekūnu, kuris prieš beveik 13 metų paliko profesionalaus krepšininko karjerą ir gyvenimą paskyrė medicinai.

Praeityje buvęs krepšininkas, šiandien Paulius Vaitiekūnas – Šilutės ligoninės gydytojas chirurgas.

Jau kone pusmetį Šilutės ligoninėje dirbantis chirurgas atlieka laparoskopines operacijas ir tobulinasi endoskopijos srityje – endoskopu tiria stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną.
Laparoskopinės operacijos ir endoskopijos
Kartu su kolegomis gydytojas P. Vaitiekūnas Šilutės ligoninėje daro laparoskopines tulžies pūslės, pilvo sienų ir kirkšnies išvaržos operacijas. Beje, pastarosios operacijos pradininkas Šilutės ligoninėje buvo chirurgas Tomas Grenoveckas. Vos prieš dvejus metus atvykęs dirbti į Šilutę specialistas praplėtė operacijų spektrą.
„Šilutės ligoninėje jauniesiems medikams yra sudarytos puikios galimybės tobulėti, išmokti naujos veiklos ar sustiprinti įgūdžius. Esame orientuoti į minimaliai invazinę laparoskopinę chirurgiją, nuolatos plečiame operacijų spektrą. Skyriaus vedėjas Algis Starkus vertina mūsų darbą ir vis skatina taikyti naujus gydymo metodus, technologijas“, – pasakojo gydytojas P. Vaitiekūnas. Anot jo, kolegos vertina jų triūsą ir patys skatina studijų metais įgytas žinias taikyti ligoninėje.
Chirurgo nuomone, Šilutės ligoninės kolektyvas draugiškas ir gerbia jaunuosius gydytojus. „Mane kolegos vertina ir žiūri kaip į sau lygų gydytoją. Nors kai kurie medikai dirba ligoninėje 30 ar daugiau metų…“ – pastebi pašnekovas. Jis patikino, jog nuo pat pradžių jį maloniai stebino šiuolaikiškas vyresniųjų kolegų požiūris į jaunus medikus. Jis nuo pirmosios savo darbo dienos ligoninėje jautėsi lyg savas.
Šiuo metu chirurgas tobulinasi endoskopijos srityje. Jaunajam gydytojui padeda ilgametis Šilutės ligoninės chirurgas Vytautas Žvirblis, kuris vienintelis darydavo endoskopinius tyrimus. Anksčiau jam talkino gydytojas A. Citavičius. Jau du mėnesius P. Vaitiekūnas atlieka skrandžio tyrimus endoskopu ir jam puikiai sekasi. „Tai tik įrodo, kad ligoninėje gydytojui leidžiama neapsiriboti kuria nors viena sritimi“, – sakė chirurgas.
Jaunas gydytojas jaučia stiprų palaikymą – vienoje srityje jį konsultuoja skyriaus vedėjas A. Starkus, kitoje – chirurgas V. Žvirblis.
Trumpai apie operaciją
P. Vaitiekūnas paaiškino, jog laparoskopija yra minimaliai invazinis būdas, kai pro nedidelį pilvo pjūvį, naudojantis specialia adata, duriant per pilvo sieną nepažeidžiami po ja esantys organai. Tada į pilvo ertmę suleidžiama anglies dvideginio dujų, kurios pakelia pilvo sieną nuo viduje esančių organų ir sudaro pakankamai erdvės apžiūrėti pilvo organus, atlikti diagnostikos bei gydomąsias procedūras. Vėliau pro papildomus nuo 0,5 cm iki 1,5 cm pjūvelius į pilvo ertmę įleidžiama speciali vaizdo kamera ir labai ploni mikroinstrumentai, sintetiniu tinkleliu patikimai uždengiamas pilvo sienos defektas.
Gydytojas užsiminė, kad Šilutės ligoninėje ši operacija, kaip ir visos kitos, yra nemokama. Anot jo, laparoskopinė chirurgija saugi, veiksminga ir daugumos ligonių puikiai toleruojama. „Sutrumpėja gulėjimo ligoninėje laikas, lieka nežymūs randai, sumažėja gydymo išlaidos, o ligoniai greičiau pasveiksta“, – vardijo privalumus chirurgas.
Todėl, anot P. Vaitiekūno, abdominalinę (pilvo) chirurgijos sritį pasirinko dėl greitai pastebimo rezultato. „Po operacijos visada jaučiuosi gerai ir džiaugiuosi rezultatu – geresne paciento būkle negu prieš operaciją. Chirurgas iškart gali išspręsti problemą – kitaip nei gydant vaistais. Gydymas vaistais užtrunka ir dar nežinia, ar žmogus pasveiks“, – pasakojo gydytojas, pridurdamas, kad visus medikus džiugina besišypsantys sveikstančių pacientų veidai.
Gerbia kolegos ir pacientai
Vasarą ligoninės bendruomenę papildęs gausus jaunų medikų būrys džiugina kolegas. Anot gydymo įstaigos vadovo Dariaus Steponkaus, beveik prieš pusmetį atvykę jaunieji gydytojai jau nusipelnė ir kolegų, ir pacientų pagarbos.
„Naujų gydytojų ir senbuvių ryšys, jų darbas kartu yra tik pacientų labui. Nauji kolegos įneša gaivaus vėjo į mūsų įstaigą, o senbuviai supranta, kad jų darbas yra tęsiamas. Juk atėję jauni specialistai gali tęsti jų kažkada pradėtus ir įgyvendintus gydymo metodus“, – ankščiau yra sakęs vyr. gydytojas.

VšĮ Šilutės ligoninės visuomenės informavimo specialistė
Viktorija Skutulienė

Hits: 1179

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite