Profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros programas

Šiais metais profesinės mokyklos didina priėmimą į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.

Vyriausybė patvirtino preliminarų 2022 m. planuojamų priimti į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių ir prioritetines sritis. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti tiek pat mokinių, kiek buvo numatyta pernai – 20, 6 tūkst.

Prioritetai

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, statybos srityse.

„Planuodami mokinių priėmimą į profesines mokyklas vadovaujamės ūkio plėtros poreikiais valstybėje ir savivaldybėse, prognozę, kokių darbuotojų artimiausiu laiku stigs, o kokių bus perteklius. Jau keletą metų nuosekliai didiname valstybės finansuojamas vietas rengti informacinių technologijų, inžinerinių specialybių atstovus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognostinės analizės duomenimis, 2020–2026 m. augs paklausa didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių sektoriuose.

Būsimieji mokiniai galės pateikti prašymus per centralizuotą LAMA BPO priėmimo sistemą. Šiemet 56 profesinio mokymo įstaigose bus pasiūlyta per tūkstantį įvairių sričių programų.

Nuo vasario 3 d.

Priėmimas, kaip ir kasmet, vyks keliais etapais. Žiemos etapo stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO sistemoje priimami jau nuo vasario 3 d. iki 15 d. Pagrindinis (vasaros etapo) priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet prasideda birželio 1 d., stojantieji prašymus galės užregistruoti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 5 d. Papildomas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas bus rengiamas rugpjūčio 19-23 d. Priėmimas į laisvas valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas vyks rugsėjo 5-lapkričio 30 d. pagal LAMA BPO sudarytą ir Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje paskelbtą tvarkaraštį.

Pateikus dokumentus per LAMA BPO sistemą profesinio mokymo įstaigose galima rinktis tiek valstybės finansuojamas mokymo vietas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Kartu su profesine kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Savo lėšomis profesijos mokosi tie mokiniai, kurie valstybės lėšomis jau įgiję kelias profesines kvalifikacijas arba tie, kurie į valstybės finansuojamą vietą nepatenka dėl didelės konkurencijos.

2021 m. iš viso buvo priimta 20,5 tūkst.  mokinių. Pernai per visus priėmimo etapus buvo pasiūlytos 1 256 profesinio mokymo programos. Daugiausia mokinių rinkosi mokytis inžinerijos, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros, verslo ir administravimo sričių programas.

Be priėmimo į profesinio mokymo programas, pernai vasarą vyko priėmimas ir į atskirus profesinio mokymo programų modulius. Juos galėjo rinktis dar I–IV gimnazijos klasėse besimokantys mokiniai. 2021 m. priėmimą į modulius organizavo 30 profesinio mokymo įstaigų, jos iš viso siūlė rinktis iš 46 modulių.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite