Profesinės mokyklos priims daugiau pirmakursių į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros programas

Šiais metais profesinės mokyklos didina priėmimą į informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros, socialinio darbo, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių profesinio mokymo programas.

Vyriausybė patvirtino preliminarų 2022 m. planuojamų priimti į profesinio mokymo įstaigas mokinių skaičių ir prioritetines sritis. Iš viso į valstybės finansuojamas vietas numatyta priimti tiek pat mokinių, kiek buvo numatyta pernai – 20, 6 tūkst.

Prioritetai

Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, statybos srityse.

„Planuodami mokinių priėmimą į profesines mokyklas vadovaujamės ūkio plėtros poreikiais valstybėje ir savivaldybėse, prognozę, kokių darbuotojų artimiausiu laiku stigs, o kokių bus perteklius. Jau keletą metų nuosekliai didiname valstybės finansuojamas vietas rengti informacinių technologijų, inžinerinių specialybių atstovus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) prognostinės analizės duomenimis, 2020–2026 m. augs paklausa didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, apdirbamosios gamybos, informacijos ir ryšių sektoriuose.

Būsimieji mokiniai galės pateikti prašymus per centralizuotą LAMA BPO priėmimo sistemą. Šiemet 56 profesinio mokymo įstaigose bus pasiūlyta per tūkstantį įvairių sričių programų.

Nuo vasario 3 d.

Priėmimas, kaip ir kasmet, vyks keliais etapais. Žiemos etapo stojančiųjų prašymai mokytis LAMA BPO sistemoje priimami jau nuo vasario 3 d. iki 15 d. Pagrindinis (vasaros etapo) priėmimas į profesinio mokymo įstaigas šiemet prasideda birželio 1 d., stojantieji prašymus galės užregistruoti nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 5 d. Papildomas priėmimas į profesinio mokymo įstaigas bus rengiamas rugpjūčio 19-23 d. Priėmimas į laisvas valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas vietas vyks rugsėjo 5-lapkričio 30 d. pagal LAMA BPO sudarytą ir Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje paskelbtą tvarkaraštį.

Pateikus dokumentus per LAMA BPO sistemą profesinio mokymo įstaigose galima rinktis tiek valstybės finansuojamas mokymo vietas, tiek ir nefinansuojamas vietas. Kartu su profesine kvalifikacija profesinio mokymo įstaigose galima įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Savo lėšomis profesijos mokosi tie mokiniai, kurie valstybės lėšomis jau įgiję kelias profesines kvalifikacijas arba tie, kurie į valstybės finansuojamą vietą nepatenka dėl didelės konkurencijos.

2021 m. iš viso buvo priimta 20,5 tūkst.  mokinių. Pernai per visus priėmimo etapus buvo pasiūlytos 1 256 profesinio mokymo programos. Daugiausia mokinių rinkosi mokytis inžinerijos, paslaugų asmenims, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros, verslo ir administravimo sričių programas.

Be priėmimo į profesinio mokymo programas, pernai vasarą vyko priėmimas ir į atskirus profesinio mokymo programų modulius. Juos galėjo rinktis dar I–IV gimnazijos klasėse besimokantys mokiniai. 2021 m. priėmimą į modulius organizavo 30 profesinio mokymo įstaigų, jos iš viso siūlė rinktis iš 46 modulių.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite