Privaloma dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius

medicinines kaukesMedicinines veido kaukes arba respiratorius privaloma dėvėti nuo pirmadienio prekybos, paslaugų teikimo ir kitose vietose, kuriose kaukės yra būtinos. 

Lietuvoje sparčiai plintant koronaviruso delta atmainai, kuriai perduoti užtenka ir trumpesnio laiko, ir mažesnio viruso kiekio, nuspręstą griežtinti apsauginių veido kaukių dėvėjimo tvarką viešose vietose ir atsisakyti medžiaginių bei savadarbių veido apsaugos priemonių. 

Operacijų vadovo sprendimus rasite čia: V-2548V-2550V-2551V-2552.

Medicininių kaukių arba respiratorių (toliau – kaukės) dėvėjimas priskiriamas prie labai svarbių ir efektyvių COVID-19 ligos prevencijos priemonių. Pagal Europos standartus pagamintos veido apsaugos priemonės geriausiai mažina užsikrėtimo koronavirusu riziką ir geriausiai sulaiko žmogaus į aplinką iškvepiamus lašelius.

Kad užtikrintų efektyvią apsaugą, kaukė turi būti dėvima tinkamai: ji turi dengti nosį,  burną ir smakrą ir turi būti periodiškai keičiama. Vienkartines kaukes galima dėvėti tik vieną kartą, jas keisti būtina kas 3–4 val. arba kai sudrėksta.

Reikalavimas dėvėti kaukes netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Kaukių leidžiama nedėvėti asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke, kitais sprendimuose numatytais atvejais.

Primename, kad kitos nemedicininės COVID-19 ligos prevencinės priemonės taip pat yra labai svarbios. Gyventojams rekomenduojama dažniau plauti arba dezinfekuoti rankas, viešose vietose laikytis bent dviejų metrų atstumo nuo aplinkinių, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažniau vėdinti patalpas ir kt.

SAM Spaudos tarnyba

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Menininkė unikaliai pavaizdavo internetą 

Žinoma menininkė Jolita Vaitkutė trimis meniniais kūriniai pavaizdavo internetą – naudodama namuose randamus daiktus ji įkūnijo su kokiomis savybėmis jai siejasi naujos kartos 5G internetas. Neįprasta, nauja forma lietuvių kūrėja perteikė namų interneto greitį ir stabilumą. „Užduotis pavaizduoti internetą buvo sunki. Juk internetas mums – būtinas, tačiau jo apčiuopti ar pamatyti negalime. Dažnai internetą priimame kaip duotybę – kad jis tiesiog yra. Visgi jam dingus vos akimirkai, iškart jo pasigendame. Kurdama ieškojau formų kaip perteikti svarbiausias interneto savybes – tam

Sekmadienį – į muziejų nemokamai

2023-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Kultūros ministerijai pavaldūs muziejai kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį kviečia lankytojus apžiūrėti savo nuolatines ekspozicijas nemokamai. Lankytojų taip pat lauks Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Pirmoji tokia proga – jau šį sekmadienį, sausio 29 d. „2022 metais nemokamo muziejų lankymo paskutinį kiekvieno mėnesio sekmadienį galimybe pasinaudojo 336 251 lankytojas. Tai gerokai daugiau nei 2021-aisiais ir 2020-aisiais, kai lankytojų skaičius svyravo apie 200 tūkst. kasmet. Tiesa, reikia atsižvelgti į tai, kad tai buvo vadinamieji pandeminiai metai ir dėl

Dėl potvynio kai kuriuose valstybinės reikšmės keliuose draudžiamas eismas

Dėl spartaus vandens lygio kilimo Lietuvos vakarinėje dalyje daugėja apsemtų valstybinės reikšmės kelių. Potvynio metu pablogėja ne tik kelio dangos konstrukcija, bet ir kyla pavojus patiems eismo dalyviams. Būtent todėl šiuo metu maždaug 37-38 km valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožuose dėl apsėmimo yra ribojamas eismas. Vieni kelių ruožai yra pravažiuojami, kituose eismas draudžiamas. Dėl padidėjusio vandens kiekio Lietuvos vakarinėje dalyje apsemti 16 valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožai, kuriais draudžiamas eismas. Didžiausias – 60 centimetrų  – vandens gylis nustatytas rajoniniame kelyje

Projektų valdymo programos

Projektų valdymo programomis valdomi tam tikro proceso rinkiniai, kuriais siekiama didesnio masto efektyvumo. Projektų valdymas apima atskirų užduočių koordinavimą, o programos valdymas yra susijusių sugrupuotų projektų koordinavimas. Projektai sujungiami į programą, kai tokio rinkinio valdymo nauda yra didesnė atskirų vienetų valdymą. Susijusi sąvoka yra projektų portfelio valdymas – metodas, skirtas organizacijoms valdyti ir įvertinti daugybę projektų sugrupuojant juos į strateginius portfelius. Tada analizuojamas portfelių bendras efektyvumas, jų įvertinimai lyginami su faktinėmis išlaidomis, ar jie atitinka didesnius strateginius organizacijos tikslus. Taigi,

Taip pat skaitykite