Pripažinimas pasiekė sodybas Rusnėje ir Minijoje

Pernai Etninės kultūros globos taryba kartu su Lietuvos kaimo turizmo asociacija bei Žemės ūkio ministerija jau antrą kartą pakvietė Lietuvos kaimo turizmo sodybų šeimininkus dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse. Konkursui buvo pateiktos 9 paraiškos: 4 iš Aukštaitijos, 1 iš Dzūkijos (Dainavos), 2 iš Mažosios Lietuvos ir 2 iš Suvalkijos (Sūduvos). Net 5 sodybos pasiryžo konkurse dalyvauti antrą kartą.

Trečioji vieta pripažinta sodybai „Pakalnė“, kuri yra ant Pakalnės upės kranto Rusnės saloje, Šilutės rajone.  

Kaip ir dera senai žvejo sodybai: nuo namo iki upės – tik 30 metrų, upe tik du kilometrai iki Kuršių marių. Sodyba rekonstruota stengiantis kiek įmanoma išsaugoti šio krašto tradicijas, pritaikant ją šiuolaikinio žmogaus poreikiams. Pagrindinio namo stogas dengtas nendrėmis, jį puošia tradiciniai apvadai. Aplinkui – vaistažolių darželiai, aptverti tradicinėmis tvorelėmis. Sode auga tradiciniai vaismedžiai ir vaiskrūmiai.

Sodybos šeimininkė Živilė Skirkevičienė turi gidės licenciją ir gali supažindinti su apylinkių istorinėmis, etnografinėmis vietomis. Sodyboje vyksta vaistažolių ir arbatų pažinimo seminarai. Svečiams panorėjus, patiekiama tradicinės pamario žuvienės.

Jos savininkai Živilė ir Virgilijus Skirkevičius. Ši sodyba taip pat paskelbta geriausia 2020 m. etnokultūrine Mažosios Lietuvos sodyba.

 

Šilutės krašte pripažinimo sulaukė ir sodyba „Ėvė“, esanti Minijos kaime, Kintų seniūnijoje. Tai restauruotas 1900 m. statybos didysis pievininkų laukininkų namas (buvusi Minijos kaimo mokykla) su ūkiniais pastatais (staldu, skūnia, rūsiu). Visi pastatai atnaujinti remiantis profesionalių tradicinės architektūros specialistų rekomendacijomis, dekoruoti drožinėtais lėkiais, vėjalentėmis, karnyzinėmis lentomis, langų apvadais ir langinėmis. Ši sodyba – išskirtinis Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros pavyzdys. Šeimininkai saugo išlikusius sodybos baldus, buities rakandus, kaupia Mingės kaimo gyventojų dovanotus eksponatus, juos išradingai eksponuoja. Tad čia galima daug sužinoti ne tik apie Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą, bet ir apie žmonių gyvenimą, amatus, užsiėmimus.

 

Sodyboje galima paragauti tradicinių Mažosios Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Gaminami Karaliaučiaus kukuliai „Kionigsberger Klopse“, anuomet buvęs prašmatnus krašto patiekalas – mėsos kukuliai baltame padaže su kaparėliais. Sodybos šeimininkai svečius vaišina žuviene, rūkyta žuvimi, varške, tradicinėmis arbatomis, kava.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 m. sodybai „Ėvė“ buvo skirta nominacija už Mažosios Lietuvos tradicinės architektūros puoselėjimą, 2020 m. „Ėvei” skirta nominacija už dėmesį  Mažosios Lietuvos kultūriniam paveldui ir tradicijoms.

Antroji vieta atiteko sodybai „Po vienu rūmu“, įkurtai Grybiškių kaime, Šalčininkų r.

Jos įdomybė – sena dzūkiška pirkia su išsaugotu autentišku interjeru. Šioje pirkioje kuriamas namų muziejus, kuriame galima apžiūrėti daugybę tradiciniame gyvenime naudotų rakandų. Ši pirkia unikali ir tuo, kad kadaise tai buvo ir gyvenamasis, ir ūkinis pastatas.  Iš čia ir sodybos pavadinimas: būtent taip Dieveniškėse buvo vadinami namai, kuriuose gyveno ir žmonės, ir gyvuliai.

Naujas namas, kuriame kviečiami apsistoti svečiai, pastatytas laikantis Dzūkijos tradicinės architektūros principų.

 

Pirmąją vietą pelniusi sodyba „Pagulbis“, įkurta Pagulbio kaime, Molėtų r.  Tai išsaugotas aukštaitiškas dvarelis su visais autentiškais pastatais, kurie po šiai dienai rakinami prieš 100 metų kalvio nukaltais raktais. Namą supa tradicinių gėlių darželiai ir šimtametis obelų sodas. Vartus saugo šermukšnis, saugantis nuo blogos akies ir kitų negandų.

Interjere gausu antikvarinių, dvareliui būdingų baldų: indaujos, krėslai, pianinas. Tačiau gausu ir kiekvienai aukštaičio sodybai būdingų interjero detalių: svetainę puošia sodas, senovinė koklinė krosnis, rankšluostinės, senoviniai rankšluosčiai, margaspalvės tradicinės lovatiesės, sienų kilimėliai, nertos staltiesės, langus puošia ne tik užuolaidėles, bet ir tradiciniai karpiniai. Dauguma audinių austi šeimos moterų rankomis.

Sodyboje organizuojamos stovyklos, etnokultūriniai renginiai ir tradicinių amatų dirbtuvės: liejamos vaškinės žvakės, lipdoma iš molio, gaminami odiniai papuošalai, veliama vilna, kepami šakočiai.

Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse 2019 „Pagulbiui“ buvo skirta II vieta, pernai – I vieta. Ši sodyba taip pat pripažinta geriausia etnokultūrine Rytų Aukštaitijos sodyba 2020.

Parengta pagal  https://ekgt.lt/  

Hits: 159

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite