Prieš 93 metus Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos

Prieš 93 metus Lietuvos valstybė žengė istorinį žingsnį ir prisijungė ilgus metus vokiečių valdytą Klaipėdos kraštą. Sausio 15-osios vidudienį prie Šilutės rajono savivaldybės vyko iškilmių, skirtų Klaipėdos krašto prisijungimui prie Didžios Lietuvos, paminėjimas. Prie paminklo 1923 metų sausio įvykiams paminėti padėta gėlių, skambėjo choro „Pamario aidas“ (vadovai Nijolė Sniečkuvienė, Vytautas Jovaiša) dainos, žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.

Savanorių garbės sargyba.

Savanorių garbės sargyba.

Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas buvo atskirtas ir Tautų sąjungos vardu valdomas Prancūzijos. Lietuvos valstybė siekė, kad Klaipėdos kraštas priklausytų Lietuvai, tačiau tai pasiekti nebuvo lengva. Krašto prisijungimui prireikė sukilimo. Didžiausias nuopelnas rengiant sukilimą teko visuomeninėms organizacijoms, ypač šauliams, kurie telkė savanorius, perkėlė juos į Klaipėdos kraštą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kuo mums, šilutiškiams, yra reikšmingi 1923-iųjų sausio įvykiai. Sukilimo vadovybė ir jos centras – gelbėjimo komitetas veikė būtent Šilutėje. 1923-iųjų sausio 9 d. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė sukilėlių manifestą. Sausio 19 d. Šilutėje įvyko Gelbėjimo komiteto skyrių ir draugijų atstovų suvažiavimas, pasivadinęs Šilutės seimu. Suvažiavimo metu priimta svarbi deklaracija, skelbianti Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos autonomijos teisėmis. Tekstas iš Šilutės deklaracijos yra įrašytas paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15-19 d. įvykiams atminti, granitinėje plokštėje.

Muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė.

Muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė.

Apie Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos reikšmę kalbėjęs meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad šis įvykis buvo naudingas tiek Klaipėdos krašto, tiek Lietuvos gyventojams. Lietuva tapo jūrine valstybe, turinčia įvairius regionus. Pernai – etnografinių regionų metais – buvo minimas ir Mažosios Lietuvos regionas. Meras V. Laurinaitis linkėjo ir toliau puoselėti Mažosios Lietuvos tradicijas, kultūrą: „Būkime saviti“.
Tylos minute pagerbti žuvusieji sukilimo dalyviai. Renginio dalyviai dainavo kartu su choru „Pamario aidas“.
Pagerbti dėl kilnaus tikslo žuvusių karių bei savanorių atvyko būrelis miestelėnų, tarp kurių netrūko pedagogų, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos atstovų, Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivių. Beje, šios gimnazijos 25 moksleiviai sausio 15-16 d. dalyvavo naktiniame žygyje, skirtame 1923 m. sausio 15 dienai paminėti.
Klaipėdos krašto dienai paminėti renginį organizavo Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Muziejininkams talkino choras „Pamario aidas“ ir Šilutės šaulių 8-oji kuopa.

Laima PUTRIUVIENĖ

Penktadienį prie Šilutės rajono savivaldybės paminklinio ženklo, skirto 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiams atminti.

Penktadienį prie Šilutės rajono savivaldybės paminklinio ženklo, skirto 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiams atminti.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kuo mums, šilutiškiams,  yra reikšmingi 1923-iųjų sausio įvykiai.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kuo mums, šilutiškiams, yra reikšmingi 1923-iųjų sausio įvykiai.

Renginyje dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai su mokytoju Linu Zdanevičiumi.

Renginyje dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai su mokytoju Linu Zdanevičiumi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite