Prieš 93 metus Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos

Prieš 93 metus Lietuvos valstybė žengė istorinį žingsnį ir prisijungė ilgus metus vokiečių valdytą Klaipėdos kraštą. Sausio 15-osios vidudienį prie Šilutės rajono savivaldybės vyko iškilmių, skirtų Klaipėdos krašto prisijungimui prie Didžios Lietuvos, paminėjimas. Prie paminklo 1923 metų sausio įvykiams paminėti padėta gėlių, skambėjo choro „Pamario aidas“ (vadovai Nijolė Sniečkuvienė, Vytautas Jovaiša) dainos, žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute.

Savanorių garbės sargyba.

Savanorių garbės sargyba.

Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas buvo atskirtas ir Tautų sąjungos vardu valdomas Prancūzijos. Lietuvos valstybė siekė, kad Klaipėdos kraštas priklausytų Lietuvai, tačiau tai pasiekti nebuvo lengva. Krašto prisijungimui prireikė sukilimo. Didžiausias nuopelnas rengiant sukilimą teko visuomeninėms organizacijoms, ypač šauliams, kurie telkė savanorius, perkėlė juos į Klaipėdos kraštą.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kuo mums, šilutiškiams, yra reikšmingi 1923-iųjų sausio įvykiai. Sukilimo vadovybė ir jos centras – gelbėjimo komitetas veikė būtent Šilutėje. 1923-iųjų sausio 9 d. Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas paskelbė sukilėlių manifestą. Sausio 19 d. Šilutėje įvyko Gelbėjimo komiteto skyrių ir draugijų atstovų suvažiavimas, pasivadinęs Šilutės seimu. Suvažiavimo metu priimta svarbi deklaracija, skelbianti Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos autonomijos teisėmis. Tekstas iš Šilutės deklaracijos yra įrašytas paminklinio ženklo, skirto 1923 m. sausio 15-19 d. įvykiams atminti, granitinėje plokštėje.

Muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė.

Muziejaus bibliotekininkė Roma Šukienė.

Apie Klaipėdos krašto prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos reikšmę kalbėjęs meras Vytautas Laurinaitis pabrėžė, kad šis įvykis buvo naudingas tiek Klaipėdos krašto, tiek Lietuvos gyventojams. Lietuva tapo jūrine valstybe, turinčia įvairius regionus. Pernai – etnografinių regionų metais – buvo minimas ir Mažosios Lietuvos regionas. Meras V. Laurinaitis linkėjo ir toliau puoselėti Mažosios Lietuvos tradicijas, kultūrą: „Būkime saviti“.
Tylos minute pagerbti žuvusieji sukilimo dalyviai. Renginio dalyviai dainavo kartu su choru „Pamario aidas“.
Pagerbti dėl kilnaus tikslo žuvusių karių bei savanorių atvyko būrelis miestelėnų, tarp kurių netrūko pedagogų, Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos atstovų, Šilutės Vydūno gimnazijos moksleivių. Beje, šios gimnazijos 25 moksleiviai sausio 15-16 d. dalyvavo naktiniame žygyje, skirtame 1923 m. sausio 15 dienai paminėti.
Klaipėdos krašto dienai paminėti renginį organizavo Šilutės Hugo Šojaus muziejus. Muziejininkams talkino choras „Pamario aidas“ ir Šilutės šaulių 8-oji kuopa.

Laima PUTRIUVIENĖ

Penktadienį prie Šilutės rajono savivaldybės paminklinio ženklo, skirto 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiams atminti.

Penktadienį prie Šilutės rajono savivaldybės paminklinio ženklo, skirto 1923 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos įvykiams atminti.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kuo mums, šilutiškiams,  yra reikšmingi 1923-iųjų sausio įvykiai.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorė Roza Šikšnienė priminė, kuo mums, šilutiškiams, yra reikšmingi 1923-iųjų sausio įvykiai.

Renginyje dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai su mokytoju Linu Zdanevičiumi.

Renginyje dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos moksleiviai su mokytoju Linu Zdanevičiumi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite