Prezidentui Valdui Adamkui – 95-eri

„Jūs visada buvote, ir vis dar esate, ypatinga asmenybė Lietuvos politikoje“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūros Baltojoje salėje sveikindamas Prezidentą Valdą Adamkų 95-ojo jubiliejaus proga. Prezidentūros-ELTA nuotr. 

Prezidentui Valdui Adamkui – 95-eri, jo žodžiais: „Norisi matyti daugiau pastangų bei nuoširdumo siekiant laimingesnio žmonių gyvenimo“.

Šiandien, lapkričio 3 dieną, Jo Ekscelencija Valdas Adamkus švenčia 95 metų gimtadienį. Šia proga LRT radijui duotame interviu Prezidentas sako linkintis Lietuvai eiti koja kojon su visu pasauliu, sėkmingai įveikti koronaviruso pandemiją, o jaunajai kartai būti patriotiškai ir atsakingai prieš visuomenę. Pateikiame dalį V. Adamkaus išsakytų minčių.

„Talentai, kurie auga Lietuvoje, man duoda vidinės stiprybės. Tačiau yra ir liūdinančių dalykų, kurie nepateisinami laisvoje demokratinėje Lietuvoje. Sakoma, kad laisvas žodis yra reikalingas. Su tuo visiškai sutinku. Tačiau kada yra peržengiamos leistinos ribos, tada ir ta pati demokratija, ir laisvas žodis, ir laisvas žmogus nustoja prasmės. Nepraraskime vilties, kad ateitis mums atneš daug geresnį gyvenimą.

Iš to ilgo 95-erių metų gyvenimo turėčiau atskirti pirmuosius 10 vaikystės metų, kurie visuomet gyvenime bus laimingiausi ir ramiausi, savo tėvų globoje ir priežiūroje. Tačiau visas kitas gyvenimas, kuris priklauso jau bręstant man pačiam, arba mano amžiaus jaunajai kartai, buvo labai banguotas ir neramus – visko buvo. Buvo džiaugsmo, buvo tragedijų, buvo sunkių gyvenime sukrėtimų, kurie sukrėtė visą pasaulį.

Būtent Antrasis pasaulinis karas, kuomet netenki savo namų, savo tėvynės ir atsiduri kažkur vienas pasaulyje, besiblaškydamas… Vėliau mūsų išeivijai atsirado proga išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). Tačiau ten niekas išskėstomis rankomis mūsų nelaukė – nepradėjome vaikščioti auksu grįstomis gatvėmis! Reikėjo pradėti nuo fabrikų, vyresniems pamirštant savo įgytas specialybes, turėtas pozicijas. Reikėjo kovoti už kiekvieną žingsnį. Tačiau prasimušėm!

Prisiminus apie save, tai kas galėjo pagalvoti, kad jaunuolis, atvykęs į svetimą kraštą, svetimą aplinką, būdamas be tėvų, vienui vienas, neturėdamas jokių kontaktų, sėkmingai pritaps ir įsitvirtins? Aišku, pradėjau nuo darbo fabrike. Tokio darbo anksčiau niekada nebuvau dirbęs. Ta fabriko aplinka mane gąsdino, bet iš dalies davė ir tam tikrą impulsą – viduje sau kartojau, kad kas bebūtų, fabrike tikrai nepasiliksiu! Tas dvasinis savęs sustiprinimas, dabar nepatogu pasakyti, bet nuvedė mane, visai ne čia gimusį, lietuvį, iki aukščiausių vyriausybės pareigų svetimame krašte. Ir tą pasiekiau ne protekcijų ar pažinčių dėka, o nuoširdžiu savo darbu ir pasišventimu.

JAV pasiekiau aukštumas, jei taip galima pasakyti. O vėliau, po kovo 11-osios, buvau įkalbėtas Lietuvos žmonių, kurie čia savo darbu, savo kančia, savo auka grąžino Lietuvą į laisvę, suteikė progą ir man įsijungti į atsikuriančios Lietuvos gyvenimą. Ir ta proga, man jau net sakyti nereikia, mane taip pat nuvedė iki pačių aukštumų čia, Lietuvoje. Būdamas tose (prezidento – LRT.lt) pareigose aš visada stengiausi populiarinti, pristatyti Lietuvą pasauliui. Dabar jaučiu tokią dvasinę ramybę, kad man tai pavyko padaryti.

Matau daug gero. Matau didžiumą Lietuvos sąžiningų žmonių. Jie šiandien stengiasi kurti geresnį gyvenimą. Tačiau, atvirai pasakius, atvirumo akimis žiūrint, matau dar daug blogų dalykų: nesąžiningumo, atsakomybės nebuvimo prieš patį save ir aplinką. Pagal tas galimybes, kurias turime pasaulinėje politinėje padėtyje, pagal gaunamą ir fizinę, finansinę pagalbą, galėjome nuveikti daug daugiau, nei kad esame padarę. Sekant kai kuriuos mūsų žingsnius, galiu tik su apgailestavimu pasakyti, kad skauda širdį. Norisi matyti kitokį požiūrį, kitokius darbus ir daugiau pastangų bei nuoširdumo, siekiant iš tiesų laimingesnio žmonių gyvenimo.

Dėl epidemijos, tai nėra jokių abejonių, kad jos paliestas yra visas pasaulis – ir ne tik kalbant apie žmonių gyvybes, bet pavojus kyla ir valstybės pamatams ir jos egzistencijai. Taigi, padėtis yra išties rimta, tačiau mums padeda tai, kad technologijose esame taip toli pažengę. Mūsų medikai yra pasaulinio lygio žmonės, kurie pasiaukojančiai dirba dieną naktį, atiduodami save, kad tik sustabdyti šitą plintančią ligą, apsaugoti Lietuvos žmones. Manau, kad esame gerame kelyje. Šiuo metu sergančiųjų mastas, dėl tam tikrų priežasčių, yra pakilęs, tačiau tikiu, kad ir su šiuo iššūkiu mes susitvarkysime“.

Parengta pagal interviu Lietuvos radijui

 

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejui išleista biografija „Adamkus“

„Tai pirmoji išsami biografija žmogaus, kuris jau įėjo į Lietuvos istoriją kaip populiariausias Kovo 11-osios Respublikos politikas, kone aštuonis dešimtmečius aktyviai veikęs ir šiandien tebeveikiantis visuomenės ir valstybės laisvės labui“, – sako knygos „Adamkus“ autorius žinomas istorikas bei visuomenės veikėjas, VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius.

Knyga „Adamkus“ pasirodo Prezidentui minint 95-erių metų jubiliejų. Valdo Adamkaus bibliografija plati ir įvairi, kai kurios Prezidento knygos sulaukė didelio visuomenės dėmesio („Be nutylėjimų“, „Paskutinė kadencija“). Tačiau išsamios V. Adamkaus biografijos neturėjome. Naujoje knygoje E. Aleksandravičius pasakoja ne tik neįtikėtinai įdomią V. Adamkaus gyvenimo istoriją, bet ir atveria pokarinės lietuvių diasporos veikimą.

ELTA

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite