Prezidentė apie šalies politinę kultūrą: karinga arogancija veda į destrukciją

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrį į demokratiją ir šalies politinę kultūrą. Šalies vadovė pabrėžia, kad politinės rietenos ir chamizmas neturi tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija.

D. Grybauskaitės teigimu, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo priimti „strategiškai svarbūs valstybės raidai sprendimai“, du trečdaliai žmonių yra nepatenkinti demokratija, nepasitiki partijomis, Parlamentu ir Vyriausybe.

„Per pastarąjį dešimtmetį (…) priėmėme strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus – skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą, kovodami su politine ir oligarchine korupcija, stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą, užsitikrindami karinį saugumą, vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką, didindami socialinį žmonių saugumą, nors atskirties sumažinti žymiai negebėjome“, – Seime sakė šalies vadovė.

„Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe. Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją“, – pridūrė kadenciją baigianti Prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad šalyje esą yra demonstruojama ne tik nepagarba žmogui ar jo teisėms, tačiau ir laisvėms, o tarpusavio nepasitikėjimas veda prie nesusišnekėjimo.

„Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni. Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviškoparlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei“, – sakė D. Grybauskaitė.

Kalboje šalies vadovė taip pat paminėjo, kad neseniai vykęs referendumas dėl Seimo narių mažinimo esą iš esmės neturi reikšmės: „Parlamento darbo kokybės tai tikrai nepakeis“.

„Esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę. Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai. Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė nukreipė kritiką į valdančiųjų pamėgtą draudimų politiką.

„Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą.

„Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems. Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus – žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Tarptautiniai ekspertai Lietuvos visuomenėje įžvelgia didelį socialinio kapitalo potencialą ir prognozuoja mums gerą ateitį, jei tik išmoksime veikti kolektyviai ir siekti bendrų tikslų“, – kalbėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė tikisi, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda tęs jos remtas socialines iniciatyvas. „Nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ neturi pabaigos. Labai tikiuosi, kad naujasis prezidentas ir jo komanda taip pat tęs šią kampaniją.

Per trejus metus užregistruota beveik tūkstantis iniciatyvų, mažinančių smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinančių vaikų globą ir įvaikinimą. Prie jų jau prisijungė visos 60 savivaldybių, nevyriausybinės organizacijos, per 70 atsakingo verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, kampanijos ambasadoriais tapo žinomi šalies žmonės.

Statistika nepamatuosi, kiek kartų „Tėvų linijos“ telefonu gautas patarimas pakeitė diržą, kas vyksta vaiko galvoje, kai globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras ar pirmąkart gyvenime pamatyta jūra, kokiu pasitikėjimu savimi spindi nuo smurto išsivadavusios moters akys“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Prezidentas Valdas Adamkus tikina dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dešimties metų kadenciją vertinantis teigiamai, bet, pasak jo, buvę dalykų, kur reikėjo elgtis kitaip.

„Buvo laimėjimų, buvo pralaimėjimų. Buvo dalykų, kuriuos aš tikrai labai vertinau, bet buvo dalykų, kur aš galvojau, kad nereikėjo taip elgtis (…) Vieni ją labai mylėjo, kiti jos nekentė. Aš paliksiu analitikams, apžvalgininkams po penkiasdešimt metų realiai pažvelgti į šį laikotarpį ir istorijoje palikti tikrą vaizdą, kas buvo istorijoje per tuos dešimt metų (…) Vertinu teigiamai, bet bangavimų buvo“, – po šalies vadovės metinio pranešimo sakė V. Adamkus.

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai. Prezidento pareigas nuo liepos 12 d. pradės eiti naujai išrinktas prezidentas ekonomistas Gitanas Nausėda.

Parengta pagal Eltos pranešimus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite