Prezidentė apie šalies politinę kultūrą: karinga arogancija veda į destrukciją

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime skaitė metinį pranešimą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Antradienį Seime skaitydama metinį pranešimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė atkreipė dėmesį į visuomenės požiūrį į demokratiją ir šalies politinę kultūrą. Šalies vadovė pabrėžia, kad politinės rietenos ir chamizmas neturi tapti lietuviško parlamentarizmo tradicija.

D. Grybauskaitės teigimu, nepaisant to, kad per pastarąjį dešimtmetį buvo priimti „strategiškai svarbūs valstybės raidai sprendimai“, du trečdaliai žmonių yra nepatenkinti demokratija, nepasitiki partijomis, Parlamentu ir Vyriausybe.

„Per pastarąjį dešimtmetį (…) priėmėme strategiškai svarbius valstybės raidai sprendimus – skaidrindami teismų ir teisėsaugos veiklą, kovodami su politine ir oligarchine korupcija, stiprindami energetinį ir ekonominį šalies savarankiškumą, užsitikrindami karinį saugumą, vykdydami šalies interesais ir nacionaliniu orumu grįstą užsienio politiką, didindami socialinį žmonių saugumą, nors atskirties sumažinti žymiai negebėjome“, – Seime sakė šalies vadovė.

„Tačiau 64 proc. žmonių vis dar yra nepatenkinti, kaip veikia demokratija, nepasitiki partijomis, Seimu ir Vyriausybe. Politinis kurtumas, nepagarba žmonių teisėms, demokratijos principų ir teisės viršenybės nepaisymas, iš galios pozicijų primetami sprendimai, noras kontroliuoti žiniasklaidą, teisėsaugą ir visas nepriklausomas institucijas, Konstitucijos nepaisymas, karinga arogancija veda į šalies destrukciją“, – pridūrė kadenciją baigianti Prezidentė.

D. Grybauskaitė taip pat pažymėjo, kad šalyje esą yra demonstruojama ne tik nepagarba žmogui ar jo teisėms, tačiau ir laisvėms, o tarpusavio nepasitikėjimas veda prie nesusišnekėjimo.

„Atsikratę polinkio niekinti kitą, išmokę įsiklausyti ir bendradarbiauti taptume kur kas stipresni. Rietenos ir politinis chamizmas negali tapti lietuviškoparlamentarizmo tradicija, kurioje nelieka vietos rimtai diskusijai ir gilesnei problemos analizei“, – sakė D. Grybauskaitė.

Kalboje šalies vadovė taip pat paminėjo, kad neseniai vykęs referendumas dėl Seimo narių mažinimo esą iš esmės neturi reikšmės: „Parlamento darbo kokybės tai tikrai nepakeis“.

„Esame laisvi tiek, kiek pripažįstame kito žmogaus laisvę. Kiekvienas nori jaustis oriai ir saugiai bet kurioje šalyje, tikėdamasis, kad su juo bus elgiamasi pagarbiai, tiesiog žmoniškai. Paprastas žmoniškumas ir politikoje, ir tarpusavio santykiuose gali padaryti stebuklus“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė nukreipė kritiką į valdančiųjų pamėgtą draudimų politiką.

„Tijūno bizūnas ir nurodymai, ką valgyti, kada gerti, kur gydytis ir su kuo susitikinėti, laisvos ir darnios visuomenės nesukurs“, – sakė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad Lietuvos žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą.

„Pagarba kitaip mąstančiam ir gyvenančiam, kitaip atrodančiam, mažiau turinčiam, daugiau pasiekusiam, lygios galimybės, privataus žmogaus gyvenimo apsauga, pasirinkimo laisvė – štai kas daro mus patrauklia valstybe sau ir kitiems. Visuomenės virsmas mūsų šalyje labai spartus – žmonių sąmoningumas gerokai peraugo politikų brandą“, – sakė D. Grybauskaitė.

„Tarptautiniai ekspertai Lietuvos visuomenėje įžvelgia didelį socialinio kapitalo potencialą ir prognozuoja mums gerą ateitį, jei tik išmoksime veikti kolektyviai ir siekti bendrų tikslų“, – kalbėjo Prezidentė D. Grybauskaitė.

Šalies vadovė tikisi, kad išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda ir jo komanda tęs jos remtas socialines iniciatyvas. „Nacionalinė socialinio saugumo kampanija „Už saugią Lietuvą“ neturi pabaigos. Labai tikiuosi, kad naujasis prezidentas ir jo komanda taip pat tęs šią kampaniją.

Per trejus metus užregistruota beveik tūkstantis iniciatyvų, mažinančių smurtą, žalingas priklausomybes, savižudybes, skatinančių vaikų globą ir įvaikinimą. Prie jų jau prisijungė visos 60 savivaldybių, nevyriausybinės organizacijos, per 70 atsakingo verslo įmonių, diplomatinės atstovybės, tarptautinės organizacijos, žiniasklaida, kampanijos ambasadoriais tapo žinomi šalies žmonės.

Statistika nepamatuosi, kiek kartų „Tėvų linijos“ telefonu gautas patarimas pakeitė diržą, kas vyksta vaiko galvoje, kai globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras ar pirmąkart gyvenime pamatyta jūra, kokiu pasitikėjimu savimi spindi nuo smurto išsivadavusios moters akys“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.

Prezidentas Valdas Adamkus tikina dabartinės šalies vadovės Dalios Grybauskaitės dešimties metų kadenciją vertinantis teigiamai, bet, pasak jo, buvę dalykų, kur reikėjo elgtis kitaip.

„Buvo laimėjimų, buvo pralaimėjimų. Buvo dalykų, kuriuos aš tikrai labai vertinau, bet buvo dalykų, kur aš galvojau, kad nereikėjo taip elgtis (…) Vieni ją labai mylėjo, kiti jos nekentė. Aš paliksiu analitikams, apžvalgininkams po penkiasdešimt metų realiai pažvelgti į šį laikotarpį ir istorijoje palikti tikrą vaizdą, kas buvo istorijoje per tuos dešimt metų (…) Vertinu teigiamai, bet bangavimų buvo“, – po šalies vadovės metinio pranešimo sakė V. Adamkus.

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai. Prezidento pareigas nuo liepos 12 d. pradės eiti naujai išrinktas prezidentas ekonomistas Gitanas Nausėda.

Parengta pagal Eltos pranešimus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,