Prekybos apyvarta šalies turguose padidėjo 11 proc.

Šių metų antrą ketvirtį prekybos apyvarta Lietuvos turgavietėse sudarė 105 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 10,6 proc. to meto kainomis, praneša Statistikos departamentas.

Kaip nurodoma pranešime, prekybos apyvarta maisto produktais padidėjo 16,6 proc., ne maisto prekėmis – 6,1, augalais ir gyvūnais – 14,6 proc.

Iš maisto produktų, anot Statistikos departamento skaičiavimų, labiausiai – 56,7 proc. – padidėjo prekyba daržovėmis, o kitais maisto produktais (medumi, žuvimis, kepiniais ir kt.) padidėjo 31,1 proc., labiausiai – 11,4 proc. – sumažėjo prekyba bulvėmis.

Iš ne maisto prekių daugiausia – 55,9 proc. – išaugo prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.), prekyba elektriniais buitiniais aparatais arba prietaisais išaugo 45,2 proc., bet labiausiai sumažėjo prekyba kosmetika, kūno priežiūros reikmenimis – 10,5 proc.

Tuo metu, palyginti su šių metų pirmu ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse padidėjo 23 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 7,4 proc.), nurodoma pranešime.

Anot skaičiavimų, prekyba maisto produktais padidėjo 34,9 proc., ne maisto prekėmis – 11,6 proc., prekyba augalais ir gyvūnais – 92,4 proc. Labiausiai išaugo prekyba daržovėmis – 92,3 proc., vaisiais ir uogomis – 67,5 proc. Iš ne maisto prekių daugiausia – 16,9 proc. – padidėjo prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.) ir avalyne, odos gaminiais, kelionės reikmenimis – 16,7 proc., labiausiai sumažėjo prekyba skalbimo, valymo priemonėmis – 5,7 proc.

2018 metų antrą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, prekyba labiausiai augo Telšių (57,4 proc.) ir Kauno (30,6 proc.) apskričių turgavietėse, o labiausiai sumažėjo Utenos (15,3 proc.) ir Tauragės (11,2 proc.) apskričių turgavietėse, nurodo Statistikos departamentas.

2018 m. antrąjį ketvirtį šalyje veikė 105 turgavietės (2017 m. antrą ketvirtį – 103 turgavietės). Veikiančiose turgavietėse buvo 28,4 tūkst. prekybos vietų (0,7 proc. daugiau negu 2017 m. antrą ketvirtį). Prekybos vietų užimtumas turgavietėse sudarė 54,9 proc. (2017 m. antrą ketvirtį – 55,4 proc.). Užimtų prekybos vietų skaičius, palyginti su 2017 m. antru ketvirčiu, labiausiai padidėjo Vilniaus ir Alytaus apskričių turgavietėse (atitinkamai 10,7 ir 3,3 proc.), o labiausiai sumažėjo Utenos ir Panevėžio apskrities turgavietėse (atitinkamai 16,5 ir 6 proc.).

ELTA, Kornelija Mykolaitytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Besidomintiems paukščių gyvenimu

Į Lietuvą sugrįžtantiems gandrams sutvarkyta per 100 lizdų Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prisideda prie saugesnės aplinkos paukščiams – išlydėjus ir laukiant sugrįžtančių į Lietuvą gandrų, ant elektros linijų atramų pavojingai sukrauti gandralizdžiai sutvarkomi arba iškeliami ant specialių platformų. Kasmet perėti į Lietuvą parskrendantys gandrai lizdus suka tiesiai ant elektros linijų atramų. Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Virgiliajus Žukausko, elektros skirstymo oro linijos nėra natūrali gandrų buveinė. Todėl kasmet ESO perkelia gandralizdžius. Nuo praėjusių metų kovo ESO perkėlė net

Atsakė į amžiną klausimą: kuo skiriasi balto ir rudo lukšto kiaušiniai?

Tik baltus arba vien rudus – daugelis iš įpročio renkasi būtent vienos spalvos kiaušinius. Kitus veikia įsitikinimas, kad skirtinga lukšto spalva reiškia ir skirtingą kiaušinio kokybę. Tiesa, anot Vaidos Budrienės, prekybos tinko „Iki“ komunikacijos vadovės, prieš Velykas šios dvi pirkėjų grupės susivienija ir daugiausiai renkasi būtent baltuosius kiaušinius, kuriuos marginti yra paprasčiau. „Kasmet pastebime, kad prieš Velykas itin išauga kiaušinių baltu lukštu pardavimai. Šiuo metu kaip tik specialiai šiai šventei turime itin didelį tokių kiaušinių pasirinkimą. Taip pat šiuo laikotarpiu

Didėja transporto techninės apžiūros kainos

Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pagal Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros maksimalių kainų nustatymo metodiką apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Techninės apžiūros kainos indeksuojamos kiekvienais metais, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius šalyje, jei darbo užmokesčio pokytis nuo paskutinio kainų tvirtinimo yra lygus arba viršija 9 proc. ir/arba infliacijos/defliacijos pokytis yra lygus arba viršija 5 proc. pagal Statistikos departamento duomenis. Pagal 2023 m. kovo mėnesį Statistikos departamento pateiktus naujausius duomenis

Saulės moduliai: kuo juos nuplauti pavasarį?

Po tamsios ir niūrios žiemos saulės modulių savininkai ruošiasi pradėti „gaudyti“ pavasario saulę. Tačiau kartu su prasidedančiu intensyviu saulės gamybos sezonu patariama nepersistengti valant, plaunant ar kitaip bandant nušveisti saulės modulius. Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė atkreipia dėmesį, kad nuo saulės modulių įvairūs nešvarumai pakankamai efektyviai pasišalina patys. „Saulės moduliai yra statomi kampu, su nuolydžiu, todėl paprastai krituliai juos neblogai nuplauna be jokių papildomų žmogaus pastangų. Taip nuo modulių gerai pašalinamos dulkės, medžių lapai ar

Taip pat skaitykite