Prekybos apyvarta šalies turguose padidėjo 11 proc.

Šių metų antrą ketvirtį prekybos apyvarta Lietuvos turgavietėse sudarė 105 mln. eurų ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 10,6 proc. to meto kainomis, praneša Statistikos departamentas.

Kaip nurodoma pranešime, prekybos apyvarta maisto produktais padidėjo 16,6 proc., ne maisto prekėmis – 6,1, augalais ir gyvūnais – 14,6 proc.

Iš maisto produktų, anot Statistikos departamento skaičiavimų, labiausiai – 56,7 proc. – padidėjo prekyba daržovėmis, o kitais maisto produktais (medumi, žuvimis, kepiniais ir kt.) padidėjo 31,1 proc., labiausiai – 11,4 proc. – sumažėjo prekyba bulvėmis.

Iš ne maisto prekių daugiausia – 55,9 proc. – išaugo prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.), prekyba elektriniais buitiniais aparatais arba prietaisais išaugo 45,2 proc., bet labiausiai sumažėjo prekyba kosmetika, kūno priežiūros reikmenimis – 10,5 proc.

Tuo metu, palyginti su šių metų pirmu ketvirčiu, prekybos apyvarta turgavietėse padidėjo 23 proc. to meto kainomis (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką – 7,4 proc.), nurodoma pranešime.

Anot skaičiavimų, prekyba maisto produktais padidėjo 34,9 proc., ne maisto prekėmis – 11,6 proc., prekyba augalais ir gyvūnais – 92,4 proc. Labiausiai išaugo prekyba daržovėmis – 92,3 proc., vaisiais ir uogomis – 67,5 proc. Iš ne maisto prekių daugiausia – 16,9 proc. – padidėjo prekyba kitomis ne maisto prekėmis (bižuterija, žvejybos reikmenimis, užuolaidomis, siūlais ir kt.) ir avalyne, odos gaminiais, kelionės reikmenimis – 16,7 proc., labiausiai sumažėjo prekyba skalbimo, valymo priemonėmis – 5,7 proc.

2018 metų antrą ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, prekyba labiausiai augo Telšių (57,4 proc.) ir Kauno (30,6 proc.) apskričių turgavietėse, o labiausiai sumažėjo Utenos (15,3 proc.) ir Tauragės (11,2 proc.) apskričių turgavietėse, nurodo Statistikos departamentas.

2018 m. antrąjį ketvirtį šalyje veikė 105 turgavietės (2017 m. antrą ketvirtį – 103 turgavietės). Veikiančiose turgavietėse buvo 28,4 tūkst. prekybos vietų (0,7 proc. daugiau negu 2017 m. antrą ketvirtį). Prekybos vietų užimtumas turgavietėse sudarė 54,9 proc. (2017 m. antrą ketvirtį – 55,4 proc.). Užimtų prekybos vietų skaičius, palyginti su 2017 m. antru ketvirčiu, labiausiai padidėjo Vilniaus ir Alytaus apskričių turgavietėse (atitinkamai 10,7 ir 3,3 proc.), o labiausiai sumažėjo Utenos ir Panevėžio apskrities turgavietėse (atitinkamai 16,5 ir 6 proc.).

ELTA, Kornelija Mykolaitytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.