Prasminga pinti Advento vainiką

Kiekvienas džiaugėsi savo paties nusipintu vainiku.

Antradienio pavakarę į Hugo Šojaus muziejų pinti Advento vainikų susirinko nemažas būrys šilutiškių, vedinų savo mažyliais. Muziejaus darbuotojos parūpino karklo šakelių, eglišakių, siūlų. Edukacinio užsiėmimo vadovė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.

Apie Adventą
Adveñtas (lot. adventus reiškia „atėjimą“) – krikščionių religijoje laikotarpis, pažymintis laiką iki Jėzaus gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus gimimo. Adventas trunka beveik mėnesį; per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių šv. Kalėdų.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė papasakojo, kad muziejaus darbuotojai ne pirmi metai organizuoja edukacinius advento renginius ir norėtų, kad į juos ateitų kuo daugiau šilutiškių kartu pabūti, pavakaroti.
Birutė Servienė sakė nieko neturi prieš prekybininkus ir verslininkus, kurie jau prieš mėnesį siūlo įvairių kalėdinių puošmenų ir dirbtinių eglučių: „Aš prisimenu, kai dar būdami maži kartu su kitais mokiniais ant stalo iš mažyčių eglių šakelių sudėliodavome Advento vainiką, ir mokytojas uždegdavo žvakę. Tos akimirkos mane lydi iki šiol. Vakar paskambinau savo mokytojai, kuri jau yra garbaus amžiaus, ir padėkojau už visa tai, ko mus išmokė“. B. Servienė papasakojo, iš kur kilo tradicija pinti Advento vainiką.
„Adventas – susikaupimo metas. Tuo metu žmonės turi daugiau laiko apgalvoti, ko jie dar nėra padarę, o gal turi ko nors atsiprašyti ir susitaikyti, pamedituoti“, – kalbėjo B. Servienė, kviesdama atėjusiuosius sudėlioti Advento vainiką. Po to susikibus rankomis buvo tariami tokie žodžiai: „Dievo simbolis ratas, jis neturi nei pradžios, nei pabaigos“.

Birutė Servienė demonstruoja kaspinu papuoštą Advento vainiko pagrindą.

Advento vainiko pynimas
Pirmiausia užsiėmimo dalyviams pademonstruota, kaip iš karklo vytelės, ją paminkštinus ant kelio, (to reikia, nes vytelės nepalietė stiprūs šalčiai) susisukti vainiką, ant kurio bus tvirtinami eglišakiai. Edukacijos vadovė parodė, kaip reikia pasiruošti eglišakių šakeles: jas susismulkinti mažomis šakelėmis, susidėti į krūveles, kad pinant nebebūtų problemų, nes vienos rankos pirštai visada turi prispausti paskutiniąją šakelę ir ją apvyniojusį siūlą. Pradėjus pinti įsivyravo visiška tyla. Kiekvienas buvo užsiėmęs savo darbu ir tik vėliau pradėjo žvalgytis į kaimyno darbą, net padėdami vienas kitam paruošti kuo daugiau šakelių vainikui. Neblogai sekėsi ir su tėveliais atėjusiems vaikams. Akimirkos, kai jie patys nusipynė Advento vainikus, turėtų įsiminti ilgam. Papuošti vainikus ir uždegti žvakę bus galima ir namuose. B. Servienė parodė, kaip galima paprastu raudonu ar violetiniu kaspinu juos apvynioti.
Netrukus buvo galima džiaugtis pirmaisiais nupintais vainikais. Visi džiaugėsi puikiai praleistu laiku ir nuoširdžiu bendravimu. Birutė Servienė padėkojo visiems susirinkusiems ir ypač vaikams. Palinkėjo visiems gražių artėjančių švenčių.

Biruta Jakštytė,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Jonas Lukošaitis palieka Katyčių seniūno kabinetą

Švenčiant Valstybės dieną katytiškiai garbingai išlydėjo Katyčių seniūno pareigas paliekantį Joną Lukošaitį. Jis šias pareigas ėjo nuo 2015 metų pabaigos. Jau įvyko konkursas, yra aiškūs du kandidatai, vieną iš kurių seniūnu paskirs Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius. Prieš susitikimą su Jonu Lukošaičiu teko susirasti 2015 m. gruodžio mėnesio įvykio Katyčiuose aprašymą: kaip seniūnu paskirtą J. Lukošaitį sutiko bendruomenė, sveikino svečiai. Tuometinis Žemaičio Naumiesčio seniūnas Jonas Budreckas J. Lukošaitį pavadino keturgubu kolega: abu – agronomai, buvę ūkių vadovai, abu – Jonai,

Laidotuvių procesiją sustabdė užrakinti kapinių vartai

Į „Pamario“ redakciją užėjusi šilutiškė Lina V. papasakojo tokią istoriją: kai laidotuvių procesija mirusįjį atlydėjo į Šilutės kapines, jų vartai buvo užrakinti… Teko laukti. Liūdintys ir skausmo prislėgti žmonės nesuprato, kaip galima taip elgtis. Buvo taip „Buvo trečiadienis, mes laidojome mamytę. Kai atvykome į Šilutės kapines, radome užrakintus vartus. Yra ir mūsų klaida. Prieš pusantrų metų turėjome laidotuves, mums tuomet davė dvivietę kapavietę, tai buvo vietos čia ir mamytę palaidoti. Kapinių prižiūrėtojas ėjo pro šalį ir matė, kad ten kasa

Pasaulyje tarp vandenų…

Kadaise, kai kas paklausdavo, kuo ypatingas kraštas, kuriame gyvenu, sakydavau, kad neturime kelių kryžkelės. Tik dvi šakos: viena į šiaurę, kita į rytus. Iš kairės – Kaliningrado sritis, į vakarus – marių vandenys. Kai pusę gyvenimo praplaukiojau tais vandenimis skersai ir išilgai, to nebesakau, tik atsidūstu: ilgiuosi marių, už jų esančių kopų ir tolimesnių kraštų, nes jau žinau, kas už jų. Kažin, kiek yra pamariškių, kurie nesiilgėtų marių, kurie, kiekvienąkart prie jų atsidūrę, nesidžiaugtų nauju reginiu, spalvomis, vėjo dvelksmu (ar

Su šokiais ir muzika atidarytas „Šeimų skveras“

Liepos 6-ąją, minint Valstybės dieną, Šilutėje oficialiai atidarytas „Šeimų skveras“. Naują vaikų žaidimų erdvę palaimino Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius. Susirinkusiuosius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, vėliau koncertavo vaikų popchoras „Spindulys“, šokių klubo „Žvaigždūnė“ vaikų grupė. Šventės dalyvius linksmino Šilutės kamerinio dramos teatro aktoriai, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus darbuotojai kvietė vaikus paskanauti vietoje keptų vafelių, kiti– pūsti muilo burbulus ar pasidaryti trispalvį vėjo malūnėlį. „Sveikinu visus Mindaugus su vardo diena. Visus sveikinu su Valstybės diena. Karaliaus