Prasminga pinti Advento vainiką

Kiekvienas džiaugėsi savo paties nusipintu vainiku.

Antradienio pavakarę į Hugo Šojaus muziejų pinti Advento vainikų susirinko nemažas būrys šilutiškių, vedinų savo mažyliais. Muziejaus darbuotojos parūpino karklo šakelių, eglišakių, siūlų. Edukacinio užsiėmimo vadovė – Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorė Birutė Servienė.

Apie Adventą
Adveñtas (lot. adventus reiškia „atėjimą“) – krikščionių religijoje laikotarpis, pažymintis laiką iki Jėzaus gimimo. Tuo metu žmonės laukia kūdikėlio Jėzaus gimimo. Adventas trunka beveik mėnesį; per tą laiką praeina 4 sekmadieniai. Tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas. Advento metu krikščionys susilaiko nuo triukšmingų linksmybių ir su džiaugsminga viltimi laukia artėjančių šv. Kalėdų.

Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė papasakojo, kad muziejaus darbuotojai ne pirmi metai organizuoja edukacinius advento renginius ir norėtų, kad į juos ateitų kuo daugiau šilutiškių kartu pabūti, pavakaroti.
Birutė Servienė sakė nieko neturi prieš prekybininkus ir verslininkus, kurie jau prieš mėnesį siūlo įvairių kalėdinių puošmenų ir dirbtinių eglučių: „Aš prisimenu, kai dar būdami maži kartu su kitais mokiniais ant stalo iš mažyčių eglių šakelių sudėliodavome Advento vainiką, ir mokytojas uždegdavo žvakę. Tos akimirkos mane lydi iki šiol. Vakar paskambinau savo mokytojai, kuri jau yra garbaus amžiaus, ir padėkojau už visa tai, ko mus išmokė“. B. Servienė papasakojo, iš kur kilo tradicija pinti Advento vainiką.
„Adventas – susikaupimo metas. Tuo metu žmonės turi daugiau laiko apgalvoti, ko jie dar nėra padarę, o gal turi ko nors atsiprašyti ir susitaikyti, pamedituoti“, – kalbėjo B. Servienė, kviesdama atėjusiuosius sudėlioti Advento vainiką. Po to susikibus rankomis buvo tariami tokie žodžiai: „Dievo simbolis ratas, jis neturi nei pradžios, nei pabaigos“.

Birutė Servienė demonstruoja kaspinu papuoštą Advento vainiko pagrindą.

Advento vainiko pynimas
Pirmiausia užsiėmimo dalyviams pademonstruota, kaip iš karklo vytelės, ją paminkštinus ant kelio, (to reikia, nes vytelės nepalietė stiprūs šalčiai) susisukti vainiką, ant kurio bus tvirtinami eglišakiai. Edukacijos vadovė parodė, kaip reikia pasiruošti eglišakių šakeles: jas susismulkinti mažomis šakelėmis, susidėti į krūveles, kad pinant nebebūtų problemų, nes vienos rankos pirštai visada turi prispausti paskutiniąją šakelę ir ją apvyniojusį siūlą. Pradėjus pinti įsivyravo visiška tyla. Kiekvienas buvo užsiėmęs savo darbu ir tik vėliau pradėjo žvalgytis į kaimyno darbą, net padėdami vienas kitam paruošti kuo daugiau šakelių vainikui. Neblogai sekėsi ir su tėveliais atėjusiems vaikams. Akimirkos, kai jie patys nusipynė Advento vainikus, turėtų įsiminti ilgam. Papuošti vainikus ir uždegti žvakę bus galima ir namuose. B. Servienė parodė, kaip galima paprastu raudonu ar violetiniu kaspinu juos apvynioti.
Netrukus buvo galima džiaugtis pirmaisiais nupintais vainikais. Visi džiaugėsi puikiai praleistu laiku ir nuoširdžiu bendravimu. Birutė Servienė padėkojo visiems susirinkusiems ir ypač vaikams. Palinkėjo visiems gražių artėjančių švenčių.

Biruta Jakštytė,
autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.

Grožio puoselėjimas namuose karantino metu

Lietuva jau kuris laikas gyvena kitokiu, neįprastu ritmu nei iki šiol. Karantinas paveikė daugelį verslų. Tarp jų ir grožio salonų veiklą. Dalis grožio meistrų dirba nelegaliai, savo namuose, taip pažeidinėdami įstatymą. Tačiau tikrai saugančios savo ir kitų sveikatą sustabdė visus darbus, atšaukė vizitus ir t. t. Tad kaip puoselėti grožį namuose karantino metu, kuomet grožio įstaigos stabdo veiklą? Grikiai grožiui Sužinojus apie artėjantį koronavirusą, lietuviai kaip pakvaišę ėmė pirkti įvairias kruopas, tarp jų ir grikius. Nors visi žinome, kad košes

Šilokarčemos dvaro savininkas Hugo Šojus

Šiemet sukanka 175 metai nuo valdininko, dvarininko, aktyvaus visuomenininko ir kultūrininko Hugo Šojaus gimimo. Žmogaus, kuris buvo savo krašto, dabartinio Šilutės miesto mecenatas ir filantropas. Ant dvarininko padovanotų žemių iki pat šių dienų stovi svarbūs instituciniai miesto pastatai.  Šojų šeimos istorija   Hugo Šojus (Hugo Scheu) gimė 1845 m. balandžio 1 d. Klaipėdoje, pirklio ir laivininko Arnoldo Karlo Šojaus (Arnold Carl Scheu (1811–1886)) ir Rozetės Cygler (Rossete Ziegler (1825–1848)), Klaipėdos malūnininko dukters, šeimoje.   H. Šojus 1875 m. vedė tėvo