Prasideda ilgasis savaitgalis. Kokių klaidų nedaryti be priežiūros paliekant namus?

Žolinės savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolinę ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros palikti namai nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote.

„Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais mėnesiais keliauja daugiau negu ankstesnėmis vasaromis. Dėl šios priežasties ilgesnį laiką žmonių būstas ir jame esantis turtas lieka be priežiūros. Dažniausiai fiksuojame draudžiamuosius įvykius, susijusius su užliejimu, ugnies padarytais nuostoliais ir įvairiomis vagystėmis”, – pastebi draudimo bendrovės „Gjensidige” Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Draudimo bendrovės atstovė pabrėžia, kad didelę dalį nelaimių namuose sukelia jų gyventojų neapdairumas, todėl pirmiausia patys žmonės turėtų atkreipti dėmesį ir atsakingai įvertinti, kaip išvažiuodami palieka namus.

Įkroviklių gausa namuose – nauja rizika

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ” atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos žmonės, išvykdami iš namų savaitgaliui arba atostogoms, daugiau dėmesio nei Latvijos ir Estijos gyventojai skiria būsto ir jame esančio turto saugumui. 76 proc. lietuvių, palikdami namus, išjungia visus elektronikos prietaisus bei įrenginius. Taip elgiasi 73 proc. latvių ir 70 proc. estų.

„Matome, kad Lietuvos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, yra išsiugdę tvirtesnį įprotį išjungti elektros prietaisus. Dažnai namuose ne tik visi elektros lizdai, bet ir visos prailgintuvo, sujungiančio elektros prietaisus į vieną lizdą, jungtys būna užimtos. Taigi, išvykstant svarbu apžiūrėti, kad visos jos liktų tuščios. Itin rizikinga palikti įjungtus išmaniųjų telefonų, laikrodžių, apyrankių ir kitų prietaisų įkroviklius, rekomenduojama išjungti ir išmaniųjų robotų įkrovimo stoteles, ir vaizdo bei garso įrenginius, ir buitinę techniką“, – vardija V. Katilienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad ne visuose namuose elektros instaliacija yra tinkama tokiam prietaisų kiekiui. „Anksčiau gyvenamosios patalpose elektros instaliacija buvo projektuojama daug mažesnėms apkrovoms. Tačiau šiais laikais žmonės naudoja daug daugiau ir gerokai galingesnius elektrinius prietaisus. Tai skalbyklės, džiovyklės, orkaitės, kaitlentės, mikrobangų krosnelės, elektriniai virduliai, siurbliai robotai, kompiuteriai. Į tinklą vienu metu sujungiama daug tokių prietaisų, todėl elektros tinklas neatlaiko, o elektros laidai silpnosiose vietose gali pradėti kaisti ir įplieksti ugnį. Būtina periodiškai apžiūrėti prietaisų elektros laidus, o svarbiausia – namuose įvertinti elektros instaliacijos apkrovas”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Išvykdami atjungia vandenį ir įjungia signalizaciją

Tyrimo duomenimis, beveik pusė Lietuvos žmonių išvykdami iš namų juose atjungia vandenį. Taip elgiasi beveik trečdalis Estijos ir 38 proc. Latvijos gyventojų.

„Vandens padarytos nelaimės sudaro didžiausią dalį namuose įvykstančių draudžiamųjų įvykių. Beveik kas antras lietuvis, išvažiuodamas ilgesniam laikotarpiui, gyvenamosiose patalpose atjungia vandenį, tuo tarpu kaimyninėse šalyse tokį įprotį yra įgiję gerokai mažiau žmonių. Trūkę kanalizacijos ar vandentiekio vamzdžiai, be priežiūros paliktų skalbimo mašinų gedimai bei vandens šildymo katilų avarijos daug nuostolių namuose pridaro ne tik jų gyventojams, bet ir užlietiems kaimynams. Norint to išvengti, vandens atjungimas yra vienintelė itin efektyvi prevencinė priemonė“, – kalba V. Katilienė.

Tyrimo duomenys rodo, kad gyvenamųjų patalpų apsaugai Lietuvoje daugiau žmonių nei Latvijoje bei Estijoje naudoja signalizaciją. Išvykdami iš namų ją įjungia ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų, kaimyninėse šalyse – po 15 proc. apklaustųjų.

„Lietuvos žmonės, lyginant su kitų Baltijos šalių gyventojais, labiau naudojasi elektroninėmis saugos priemonėmis. Santykius su kaimynais lietuviai taip pat aktyviau pasitelkia namų saugumui užtikrinti. Beveik kas antras mūsų šalies gyventojas paprašo kaimynų retkarčiais „užmesti akį“ į paliktus tuščius namus. Latvijoje į kaimynus dėl būsto saugumo kreipiasi kas ketvirtas, Estijoje – kas trečias visuomenės narys“, – pasakoja V. Katilienė.

Ji pabrėžia, kad lietuviai atsakingiau vertina ir rūpinasi namų saugumu nei kitų Baltijos šalių žmonės. Tyrimo duomenimis, tik 12 proc. mūsų šalies gyventojų išvykdami nesiima jokių saugumo priemonių – tiesiog užrakina duris ir palieka namus. Taip besielgiančių latvių ir estų – po 19 procentų.

Bendrovės „NielsenIQ“ reprezentatyvi gyventojų apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant 4 800 Baltijos šalyse gyvenančių žmonių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite