Potvynis prasidėjo: vanduo semia kelią į Rusnę

Vakar ryte kelio į Rusnę 400 metrų ilgio atkarpa jau buvo apsemta – automobiliai važiavo, taškydami 15 centimetrų gylio vandenį. Po pietų vanduo pasiekė 20 centimetrų gylį, per apsemtą kelio ruožą pradėta kelti transporto priemones specialia technika.

Vasario 4 d., ketvirtadienį, tiek vandens ant Rusnės kelio, kiek rodė informacinis ženklas

Vasario 4 d., ketvirtadienį, tiek vandens ant Rusnės kelio, kiek rodė informacinis ženklas

Didelio potvynio nelaukiama
Trečiadienį, kai potvynio vanduo tik artėjo, Savivaldybėje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriam pirmininkavo administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis. Pirmiausia posėdžio dalyvius apie padėtį rajone informavo Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij. Pasak jo, vandens lygis ties Lazdėnais ir Šilininkais pakilęs, ten susiformavo ledo sangrūdos. Priklausomai nuo ledo kiekio ir vėjo krypties, vandens lygis svyruoja 20 centimetrų, užkimšta Minijos vaga. Atmatoje ledai sustojo ties Rusne ir vanduo bet kada gali pradėti veržtis. Padėtį apsunkina stiprus vėjas, kuris ledo sangrūdas stumia prie Nemuno žiočių. Kritulių kiekis vasario mėnesį planuojamas dvigubai didesnis už normą, orai šilti, todėl greičiausiai lis. Anot hidrometeorologo, tai buvo blogosios naujienos. Tačiau esama ir gerų. Nemuno hidroelektrinė nuleisti vandens neplanuoja, iš Baltarusijos Nemunu vandens atiteka nedaug, todėl spėjama, kad šiemet potvynis bus nedidelis, tik gali užsitęsti.
Įvairių tarnybų atstovai pasiruošę

Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij sakė, kad šiemet potvynis gali būti nedidelis, bet ilgalaikis.

Šilutės hidrometeorologijos stoties viršininkas Igoris Osadčij sakė, kad šiemet potvynis gali būti nedidelis, bet ilgalaikis.

Melioratoriai žvaliai raportavo, kad maišų ir smėlio turi pakankamai, technika darbui potvynio metu paruošta. Pylimai nuolat stebimi, o jų būklė normali. Vanduo liejasi per Alkos polderio kraštus, tačiau vasaros polderiui tai normalu. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos civilinės saugos skyriaus direktorius Stanislovas Kučinskas rekomendavo atidžiau stebėti pylimų būklę. Anot jo, tuo turėtų rūpintis ir seniūnai, ir netoli jų įsikūrę gyventojai – kuo anksčiau bus pastebėta pralaužta pylimo vieta, tuo mažiau tai sukels pavojų ir pigiau atsieis remonto darbai.
UAB Šilutės autobusų parko vadovas Artūras Stonkus pranešė, kad padidinto pravažumo autobusas MAN paruoštas eksploatuoti. Jis priminė, kad šiai transporto priemonei jau yra 40 metų, tad eksploatuoti ją labai brangu. Tai buvusi karinė technika ir atsarginių dalių ne tik sunku rasti, bet jos dar ir itin brangios.
VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ Šilutės skyriaus viršininkas Algirdas Jakubauskas sakė, kad 6 keliuose apsemtas 2,6 kilometrų ruožas. Kol kas daugiau pavojaus kelia išsiliejusi Minija, bet netrukus gali patvinti ir Nemunas.
Šiuo metu kelininkai ruošia užliejamą kelio Šilutė – Rusnė ruožą. Ten statomi papildomi kelio ženklai, kelio gairės. Transporto kėlimo tvarka šiemet bus įprasta. Per užliejamą plotą 3 ar 4 tralai pradės kelti, kai vandens lygis virš kelio viršys 20 centimetrų. Kėlimą teks nutraukti, jei vandens lygis viršys 80 centimetrų. Perkėla veiks nuo 6 valandos ryto iki 22 valandos vakaro. Ypatingais atvejais bus galima pasinaudoti budinčiu tralu. Pirmenybė keliant bus teikiama policijos, gaisrininkų, medikų, pasieniečių, užliejamų vietų gyventojų ir savivaldybės transportui.
Algirdas Jakubauskas pasidžiaugė, kad šiuo metu vyrauja šilti orai, todėl tralai neapšals ir tai palengvins kelininkų darbą. Perkėlą per užliejamą kelią potvynio metu jie organizuoja nuo 2003 metų ir pasitaiko, kad per parą tenka perkelti per 750 transporto priemonių. Kelininkų vadovas paprašė policininkų padėti palaikyti perkėloje viešąją tvarką, ypač jeigu potvynio metu prasidėtų stintų gaudymo sezonas.
Anot A. Jakubausko, nors viešoji tvarka perkėloje trikdoma vis rečiau, tačiau sustiprinta policijos priežiūra vis dar reikalinga. Taip pat jis pažadėjo, kad bus suteiktas leidimas Šilutės priešgaisrinės tarnybos vikšrinei amfibijai važinėti bendrojo naudojimo keliais. „Suprantame, kad to reikia, kitos išeities nėra, kaip visuomet, tą leidimą suteiksime, tik nepiktnaudžiaukite“, – sakė jis posėdyje dalyvavusiam Šilutės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojui Rimantui Zimantui. O šis savo ruožtu pranešė, kad dvi amfibijos, dvi valtys ir siurbliai potvyniui paruošti.
Besiruošiant potvyniui aplankytos 37 užliejamos sodybos, jų gyventojams priminta, kaip elgtis potvynio metu, išdalinti lankstinukai.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus direktorius Stanislovas Kučinskas sakė, kad šiemetinis potvynis gal ir nenustebins savo dydžiu, tačiau jau porą metų rimtesnio potvynio nebuvo ir žmonės nuo jo atpratę. Jis paragino dar neprasidėjus potvyniui suformuoti komisiją galimiems nuostoliams paskaičiuoti, numatyti vietas, kur prireikus galima būtų evakuoti žmones. Taip pat S. Kučinskas kvietė padėti gyventojams susikonfigūruoti savo mobiliuose telefonuose pranešimų apie pavojų trumposiomis žinutėmis sistemą. Anot jo, Šilutės savivaldybė jau dabar turi galimybę teikti svarbią informaciją trumposiomis žinutėmis, todėl reikėtų tuo naudotis, ypač gyvenantiems užliejamose vietose.

Vaidotas VILKAS

Net O. Bismarko gatve pavadintas žvyrkelis į Žalgirių pelkynus vakar dar nebuvo apsemtas.

Net O. Bismarko gatve pavadintas žvyrkelis į Žalgirių pelkynus vakar dar nebuvo apsemtas.

Nedidukė mazdukė lengvai įveikė tokį „potvynį“...

Nedidukė mazdukė lengvai įveikė tokį „potvynį“…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite