Politikos skersvėjai jau sklando mokyklų koridoriuose

Šilutės rajono mokyklose šiuo metu mokosi 5020 mokinių, rugsėjį tikimasi sulaukti 4887. Kiek jų susės į suolus, paaiškės po rugsėjo 1-osios. O gal rugpjūčio viduryje? Kas žino, kada beprasidės naujieji mokslo metai, nes užmojis ilginti juos pora savaičių –
tebesvarstomas.

Mokinių folkloro kolektyvai ir dabar dažnai koncertuoja.

Linksmoji gaida
Rugsėjo 1 d. uždrausta prekiauti alkoholiu. Jeigu savivaldybės ar net mokyklos rinksis, kada pradėti ar užbaigti mokslo metus, juos pailginus pora savaičių, gal su mokyklų skambučiais vėl skambės ir buteliai?
Tokia būtų linksmoji rimtos temos dalis. Kur kas svarbesnis klausimas, kaip gyvena ir ištveria politikos skersvėjus tų tuštėjančių Pamario krašto mokyklų bendruomenės?
Naujausia žinia: mokyklose turi būti privalomos etnologijos pamokos, kurias vestų šios specialybės pedagogai. O juk dar 2012 m. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino etninės kultūros bendrąsias programas: tik rinkitės, tik mokykitės. Kas draudė? Galbūt prievarta pasiteisins labiau, tik yra nedidelė kliūtis, – rodos, tik vienas universitetas ruošė etnologus, kurių nebežada ruošti…
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė patvirtino, kad etnologija, etnokultūra mokyklose yra pasirenkamasis dalykas, tačiau etnologijos mokytojų nėra. Nuo vaikų darželių iki gimnazijų – visose rajono švietimo įstaigose yra liaudies šokių, folkloro kolektyvų, ansamblių, dramos būrelių, veikia gausybė įvairių būrelių, švenčiamos Užgavėnės, Kalėdų, Velykų, Atvelykio šventės, puoselėjamos senosios tradicijos, primenami papročiai ir t. t. Nė vienoje mokykloje vaikai ar jaunimas varu nevaromi domėtis etnologija, tačiau besidominčių netrūksta.
Sugrįžkime prie politinių skersvėjų nešamų žinių, kurios iš Vilniaus vis skrieja į mokyklas.
Į pirmą klasę – nuo šešerių metų. Pasakyta, tik neaišku, kada taip bus?
Mokyklose ruošti krašto apsaugos rezervą. Kada, kaip, kur?
Švietimo įstaigos direktoriui – tik dvi darbo kadencijas, po to – konkursas. 2019-2021 metais švietimo įstaigų vadovai turi būti pakeisti. Taškas.
Vaikams ir senjorams – nemokamas valstybės teatrų ir muziejų lankymas. Ar jau? Universitetų – mažinti. Abiturientui – nežinomybė. Viena aišku: ikimokyklinukai tautinių rūbų dovanų nebegaus, kaip buvo žadėjęs vienas vadas.
Rimtai apie mokslus
B. Tekorienė abejoja, ar dviem savaitėmis ilgesni mokslo metai atneš didelių permainų, jeigu nebus keičiama mokymo programų. Mokymo turinys ir kokybė – tai dabar turėtų rūpėti labiausiai. Galbūt nuo to ir reikia pradėti? Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė televizijos reportažuose akcentuoja, kad bendruomenės, savivaldybės turės spręsti, kada mokslo metus pradėti ir kada užbaigti. Tačiau tas dvi pridedamas savaites mokyklos esą galėtų skirti pažintinei bei ugdomajai veiklai. Verta suklusti. Žygiai į gamtą, susitikimai, ekskursijos, išvykos? Ar tik toks mokslo metų ilginimo tikslas?
B. Tekorienė priminė, kad mokiniai turi ketverias atostogas: rudens, žiemos kalėdines, pavasario velykines ir vasaros. Jeigu mokslo metai ilginami, kad mokiniai daugiau išmoktų, nebūtų skubos dėstant dalykus, būtų mažiau namų darbų, galbūt mokslo metus verta pradėti rugpjūčio viduryje?
B. Tekorinės nuomone, svarbu išklausyti mokyklų bendruomenių nuomonę, jų argumentus. Viena aišku, kad mokslo metų pradžia Šilutės rajono mokyklose turėtų būti tą pačią dieną. Ši diena yra šventė mokytojams, mokiniams ir jų tėvams. Nepamokinei veiklai per mokslo metus yra skirta 10 dienų, jos ir tenka išvykoms, ekskursijoms ir t. t. Jeigu pailginus mokslo metus padaugėtų pamokų, mažėtų mokymosi krūviai ir namų darbų, ko gero, net ir mokinių tėvai suprastų to naudą.
Kaip parankiau mokytojui, to dar niekas neklausia, nors galima nuspėti. Per mokinių atostogas nereikia vesti pamokų.
Palyginimai
Lietuvoje pradinių klasių mokiniai per metus mokosi 32 savaites, vyresniųjų klasių mokiniai – 34 savaites. Europos Sąjungoje mokslo metai vidutiniškai trunka 37-40 savaičių. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje mokiniai mokosi trumpiausiai, o atostogauja – ilgiausiai, namų darbų gauna daugiausiai. Ilgiau už lietuvius atostogauja Graikijos, Portugalijos ir Trukijos moksleiviai. Tačiau namų darbams paruošti Lietuvos mokiniai per savaitę skiria 6,7 valandos – tai vienas iš didžiausių skaičių Europoje. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, pagal namų darbams skiriamą laiką Lietuvos mokinys patenka į pirmaujančiųjų ketvertuką.
Pavyzdžiui, 2015-2016 mokslo metais dalykų dėstymo laikas Danijoje sudarė 1051 val., Nyderlanduose – 940, Liuksemburge – 924, Estijoje – 661, Latvijoje – 598, Lietuvoje – 552, valstybių sąrašo gale po Lietuvos beliko Rumunija – 501 ir Bulgarija – 469.
Penkiolikmečiai 2015 m. vidutiniškai per savaitę namų darbams atlikti skyrė: Italijoje – 8,7 val., Rumunijoje – 7,3, Estijoje – 6,9, Lietuvoje – 6,7, Lenkijoje – 6,6, Latvijoje – 6,2, Slovakijoje – 3,2, Čekijoje – 3,1, Suomijoje – 2,8 val.
Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi šia Europos statistika, siūlo kelis mokslo metų prailginimo variantus: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.
„Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus mokiniai patiria nemažą įtampą. Pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą, daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose“, – pranešime spaudai skelbia ministrė Jurgita Petrauskienė.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių žinios yra prastokos, o štai Estijos vaikai ir jaunimas pagal žinias atsidūrę geriausiųjų dešimtuke. 2015 m. tirtas matematikos raštingumas Estijai garantavo 9 vietą, Lietuvai – 36, pagal skaitymo gebėjimus Estija – 6, Lietuva – 36, pagal gamtos mokslų žinias Estija – 3, Lietuva – 38.
Beveik visose diskusijose mokinių, jų tėvų atstovai turi vieną reikalavimą: atnaujinti mokinių mokymo programas bei metodus. Gal nuo to pradėjus, kitaip būtų vertinamas ir mokslo metų ilginimas?

Stasė SKUTULIENĖ

Vienas komentaras

  • Ir etnokultūros mokytoja

    Švietimo skyriaus vedėja ir vėl rodo, kad nežino situacijos: lietuvių kalbos, literatūros ir etnokultūros išsilavinimo diplomą turinčių mokytojų pažįstu bent du.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite