Politikos skersvėjai jau sklando mokyklų koridoriuose

test reklama

Šilutės rajono mokyklose šiuo metu mokosi 5020 mokinių, rugsėjį tikimasi sulaukti 4887. Kiek jų susės į suolus, paaiškės po rugsėjo 1-osios. O gal rugpjūčio viduryje? Kas žino, kada beprasidės naujieji mokslo metai, nes užmojis ilginti juos pora savaičių –
tebesvarstomas.

Mokinių folkloro kolektyvai ir dabar dažnai koncertuoja.

Linksmoji gaida
Rugsėjo 1 d. uždrausta prekiauti alkoholiu. Jeigu savivaldybės ar net mokyklos rinksis, kada pradėti ar užbaigti mokslo metus, juos pailginus pora savaičių, gal su mokyklų skambučiais vėl skambės ir buteliai?
Tokia būtų linksmoji rimtos temos dalis. Kur kas svarbesnis klausimas, kaip gyvena ir ištveria politikos skersvėjus tų tuštėjančių Pamario krašto mokyklų bendruomenės?
Naujausia žinia: mokyklose turi būti privalomos etnologijos pamokos, kurias vestų šios specialybės pedagogai. O juk dar 2012 m. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino etninės kultūros bendrąsias programas: tik rinkitės, tik mokykitės. Kas draudė? Galbūt prievarta pasiteisins labiau, tik yra nedidelė kliūtis, – rodos, tik vienas universitetas ruošė etnologus, kurių nebežada ruošti…
Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Birutė Tekorienė patvirtino, kad etnologija, etnokultūra mokyklose yra pasirenkamasis dalykas, tačiau etnologijos mokytojų nėra. Nuo vaikų darželių iki gimnazijų – visose rajono švietimo įstaigose yra liaudies šokių, folkloro kolektyvų, ansamblių, dramos būrelių, veikia gausybė įvairių būrelių, švenčiamos Užgavėnės, Kalėdų, Velykų, Atvelykio šventės, puoselėjamos senosios tradicijos, primenami papročiai ir t. t. Nė vienoje mokykloje vaikai ar jaunimas varu nevaromi domėtis etnologija, tačiau besidominčių netrūksta.
Sugrįžkime prie politinių skersvėjų nešamų žinių, kurios iš Vilniaus vis skrieja į mokyklas.
Į pirmą klasę – nuo šešerių metų. Pasakyta, tik neaišku, kada taip bus?
Mokyklose ruošti krašto apsaugos rezervą. Kada, kaip, kur?
Švietimo įstaigos direktoriui – tik dvi darbo kadencijas, po to – konkursas. 2019-2021 metais švietimo įstaigų vadovai turi būti pakeisti. Taškas.
Vaikams ir senjorams – nemokamas valstybės teatrų ir muziejų lankymas. Ar jau? Universitetų – mažinti. Abiturientui – nežinomybė. Viena aišku: ikimokyklinukai tautinių rūbų dovanų nebegaus, kaip buvo žadėjęs vienas vadas.
Rimtai apie mokslus
B. Tekorienė abejoja, ar dviem savaitėmis ilgesni mokslo metai atneš didelių permainų, jeigu nebus keičiama mokymo programų. Mokymo turinys ir kokybė – tai dabar turėtų rūpėti labiausiai. Galbūt nuo to ir reikia pradėti? Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė televizijos reportažuose akcentuoja, kad bendruomenės, savivaldybės turės spręsti, kada mokslo metus pradėti ir kada užbaigti. Tačiau tas dvi pridedamas savaites mokyklos esą galėtų skirti pažintinei bei ugdomajai veiklai. Verta suklusti. Žygiai į gamtą, susitikimai, ekskursijos, išvykos? Ar tik toks mokslo metų ilginimo tikslas?
B. Tekorienė priminė, kad mokiniai turi ketverias atostogas: rudens, žiemos kalėdines, pavasario velykines ir vasaros. Jeigu mokslo metai ilginami, kad mokiniai daugiau išmoktų, nebūtų skubos dėstant dalykus, būtų mažiau namų darbų, galbūt mokslo metus verta pradėti rugpjūčio viduryje?
B. Tekorinės nuomone, svarbu išklausyti mokyklų bendruomenių nuomonę, jų argumentus. Viena aišku, kad mokslo metų pradžia Šilutės rajono mokyklose turėtų būti tą pačią dieną. Ši diena yra šventė mokytojams, mokiniams ir jų tėvams. Nepamokinei veiklai per mokslo metus yra skirta 10 dienų, jos ir tenka išvykoms, ekskursijoms ir t. t. Jeigu pailginus mokslo metus padaugėtų pamokų, mažėtų mokymosi krūviai ir namų darbų, ko gero, net ir mokinių tėvai suprastų to naudą.
Kaip parankiau mokytojui, to dar niekas neklausia, nors galima nuspėti. Per mokinių atostogas nereikia vesti pamokų.
Palyginimai
Lietuvoje pradinių klasių mokiniai per metus mokosi 32 savaites, vyresniųjų klasių mokiniai – 34 savaites. Europos Sąjungoje mokslo metai vidutiniškai trunka 37-40 savaičių. Europos Sąjungos statistikos duomenimis, Lietuvoje mokiniai mokosi trumpiausiai, o atostogauja – ilgiausiai, namų darbų gauna daugiausiai. Ilgiau už lietuvius atostogauja Graikijos, Portugalijos ir Trukijos moksleiviai. Tačiau namų darbams paruošti Lietuvos mokiniai per savaitę skiria 6,7 valandos – tai vienas iš didžiausių skaičių Europoje. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, pagal namų darbams skiriamą laiką Lietuvos mokinys patenka į pirmaujančiųjų ketvertuką.
Pavyzdžiui, 2015-2016 mokslo metais dalykų dėstymo laikas Danijoje sudarė 1051 val., Nyderlanduose – 940, Liuksemburge – 924, Estijoje – 661, Latvijoje – 598, Lietuvoje – 552, valstybių sąrašo gale po Lietuvos beliko Rumunija – 501 ir Bulgarija – 469.
Penkiolikmečiai 2015 m. vidutiniškai per savaitę namų darbams atlikti skyrė: Italijoje – 8,7 val., Rumunijoje – 7,3, Estijoje – 6,9, Lietuvoje – 6,7, Lenkijoje – 6,6, Latvijoje – 6,2, Slovakijoje – 3,2, Čekijoje – 3,1, Suomijoje – 2,8 val.
Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi šia Europos statistika, siūlo kelis mokslo metų prailginimo variantus: ilgiau mokytis birželį, mokslo metus pradėti rugpjūtį ar leisti rinktis mokyklai, kada jai pradėti ir kada baigti mokslo metus pagal nustatytą mokslo dienų skaičių.
„Dabar Lietuvos mokinių pasiekimai prastėja, atsilieka nuo kitų šalių, daug praleidžiama pamokų, ugdymo turinys sudėtingas, o jį išdėstant per gana trumpus mokslo metus mokiniai patiria nemažą įtampą. Pailginus mokslo metus, ugdymo turinį būtų galima išdėstyti tolygiau, mokiniams būtų skiriama mažiau namų darbų. Trumpiau atostogaudami vasarą, daugelis prasmingiau praleistų laiką mokyklose“, – pranešime spaudai skelbia ministrė Jurgita Petrauskienė.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos mokinių žinios yra prastokos, o štai Estijos vaikai ir jaunimas pagal žinias atsidūrę geriausiųjų dešimtuke. 2015 m. tirtas matematikos raštingumas Estijai garantavo 9 vietą, Lietuvai – 36, pagal skaitymo gebėjimus Estija – 6, Lietuva – 36, pagal gamtos mokslų žinias Estija – 3, Lietuva – 38.
Beveik visose diskusijose mokinių, jų tėvų atstovai turi vieną reikalavimą: atnaujinti mokinių mokymo programas bei metodus. Gal nuo to pradėjus, kitaip būtų vertinamas ir mokslo metų ilginimas?

Stasė SKUTULIENĖ

test reklama

Vienas komentaras

  • Warning: mysql_query(): Access denied for user ''@'localhost' (using password: NO) in /home/pamarys/domains/pamarys.eu/public_html/wp-content/plugins/Comment-Rating-Pro/comment-rating.php on line 204

    Warning: mysql_query(): A link to the server could not be established in /home/pamarys/domains/pamarys.eu/public_html/wp-content/plugins/Comment-Rating-Pro/comment-rating.php on line 204

    Warning: mysql_query(): Access denied for user ''@'localhost' (using password: NO) in /home/pamarys/domains/pamarys.eu/public_html/wp-content/plugins/Comment-Rating-Pro/comment-rating.php on line 211

    Warning: mysql_query(): A link to the server could not be established in /home/pamarys/domains/pamarys.eu/public_html/wp-content/plugins/Comment-Rating-Pro/comment-rating.php on line 211
    class="comment even thread-even depth-1" id="comment-2398">
    Ir etnokultūros mokytoja

    Švietimo skyriaus vedėja ir vėl rodo, kad nežino situacijos: lietuvių kalbos, literatūros ir etnokultūros išsilavinimo diplomą turinčių mokytojų pažįstu bent du.

    Įvertink: Thumb up 0 Thumb down 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Absurdiškas nusikaltimas

Šilutės rajoną Lietuvoje išgarsino absurdiškas nusikaltimas, kai neblaivus vaikinas vogtu traktoriumi įsirėžė į gyvenamąjį namą ir pabėgo. Toks įvykis atsitiko Vilkyčiuose (Saugų sen.). Policija praneša, kad sausio 10-11 dienomis iš fermos teritorijos Vilkyčiuose buvo pavogtas galingas traktorius „New Holland TL100“ su prikabintu pašarų dalytuvu. Bendra šios technikos kaina viršija 50 tūkst. Eur. Policija operatyviai išaiškino, kad traktorius su priekaba pavogtas sausio 11 d. naktį, po 3 val. Tai padarė galimai neblaivus aštuoniolikos metų vaikinas, prieš kelis mėnesius paleistas iš pataisos

NAUJIENOS (2018.01.18)

  ŠILUTĖS rajono policijos komisariate lankėsi Šilutės miesto vaikų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ penkiamečių grupė. Vaikams pristatytas policijos pareigūno darbas: apžiūrėjo policijos komisariato patalpas, specialiąsias policijos darbo priemones, prisiminė saugaus eismo taisykles bei atšvaito svarbą, pamatė naująjį tarnybinį automobilį „VW Golf“, sužinojo, kokie yra jo šviesos ir garso signalai. SVEČIAS. Šilutėje lankėsi Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis, kuris susitiko su Savivaldybės vadovais, verslininkais ir bendruomenės atstovais, kuriems aktualūs ryšiai su Ukraina. SUSIRINKIMAS. Šilutės rajono savivaldybė skelbia, kad viešas

Sutvarkoma 76,3 proc. visų rinkoje parduotų padangų

Gamintojai ir importuotojai skaičiuoja, kad Europos Sąjungos (ES) padangų rinkos vertė nuo šių metų iki 2022-ųjų padidės beveik penktadaliu. Į Lietuvą įvežamų padangų kiekis irgi kasmet auga, o nesutvarkytos padangų atliekos sudaro apie trečdalį visų rinkai patiekiamų padangų. Europos padangų ir gumos gamintojų asociacija (European tyre & rubber manufactors association, ETRMA) prognozuoja, kad kasmet augant ES parduodamų padangų kiekiui, nuo 2018 metų iki 2022–ųjų padangų rinkos vertė ūgtels 19,6 proc., iki 39,5 mlrd. eurų. Naujausiais Aplinkos ministerijos duomenimis, registruoti padangų

Sausio 13–ąją Šilutėje – su kartėliu…

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, Šilutėje buvo saulėta. Jaunieji šauliai prie Šilutės kultūros ir pramogų centro nešė malkas ir kūrė laužą, o Tomas Stražnickas pagarbiai laikė plevėsuojančią trispalvę. Į Laisvės gynėjų dienos minėjimą susirinko gal 100 žmonių.   Šeštadienį po šia proga aukotų šv. Mišių Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje žmonės patraukė į kultūros centrą. Sugiedotas himnas. Tylos minute pagerbta 14 žuvusiųjų, kai ekrane rodytos jų nuotraukos.   Koncertavo Šilutės meno mokyklos styginių instrumentų ansamblis, vadovė Albina Kazlauskytė. Jaunieji Šilutės kultūros