Politikai neskuba nuspręsti, ar renovuoti Švėkšnos sinagogą

Tik po Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto posėdžio projektas dėl pritarimo teikti
Švėkšnos sinagogos tvarkybos darbų projektavimo paraišką buvo įtrauktas į Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę. Prieš tai įvykusiame Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje šis projektas palaikymo nesulaukė.

Tarybos sprendimo projekte siūloma pritarti, kad būtų teikiama Švėkšnos sinagogos (unikalus kodas 30620) tvarkybos darbų projektavimo paraiška Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos paveldotvarkos programai. Jeigu šis projektas 2016 m. bus finansuojamas iš minėtosios Paveldotvarkos programos, jam įgyvendinti iš Savivaldybės biudžeto būtų skirta ne mažiau kaip 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.
Daug metų nebenaudojama
Tarybos sprendimo projektą rengusi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė informavo, kad sinagogos pastatas jau daug metų nenaudojamas ir yra labai blogos būklės. Savivaldybės administracija ne kartą yra gavusi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus reikalavimus pasirūpinti pastato būkle: sutvarkyti pastato stogą, pašalinti taršos šaltinius aplink pastatą. 2012 m. iš Savivaldybės biudžeto paskyrus lėšų, sinagogos pastatas buvo uždengtas laikina danga, Švėkšnos seniūno rūpesčiu buvo sutvarkyta sinagogos aplinka. Šiuo metu laikina pastato stogo danga susidėvėjo ir vėl bėga vanduo. Niekam nenaudojamas pastatas darko miestelio aplinką.
2015-2020 m. ES finansavimo etapui Kultūros paveldo departamentas prioritetu iškėlė žydų kultūros paveldą, todėl jo tvarkybai bus skiriama daugiau dėmesio ir lėšų.
Lietuva rengiasi jungtis į Europos žydų kultūros paveldo kelią (jame dalyvauja Prancūzija, Ispanija, Italija). Kultūros paveldo departamentas sudaro prioritetinių objektų, kurie turėtų būti įtraukti į šį kelią, sąrašą. Jame yra ir Švėkšnos sinagoga.
Sutvarkius sinagogos pastatą, planuojama ten įrengti Švėkšnos muziejaus ekspoziciją (kuri dabar yra ankštose, nepritaikytose patalpose (rūsyje), dauguma eksponatų net neeksponuojama. Planuojama įrengti daugiafunkcę renginių salę bei kelias komercines patalpas. Paraiška bus rengiama vadovaujantis kultūros ministro įsakymu „Dėl nekilnojamųjų ir kilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimo darbų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ją Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriui reikia pateikti iki rugsėjo 1 d.

Taip šiuo metu atrodo užkonservuota Švėkšnos sinagoga.
Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Išklausę Kultūros skyriaus specialistės Redos Švelniūtės informaciją, Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto nariai nelabai skubėjo pritarti šiam Tarybos sprendimo projektui. Tarybos narys Jonas Purlys stebėjosi, kodėl Savivaldybė turi mokėti už pastatą, kuris jai nereikalingas: „Mes turime pagalvoti, kaip perduoti jį Kultūros paveldo departamentui. Pasukus galvą, galima tai padaryti“.
Po neilgos diskusijos pasiūlyta balsuoti. Nors J. Purlys nuo balsavimo nusišalino, pritarta siūlymui teikti svarstyti šį projektą Tarybos posėdyje.
Seniūno galvos skausmas
Apgriuvusi, jaukaus Švėkšnos miestelio vaizdą darkanti, sinagoga yra tikras galvos skausmas Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. Ir tas galvos skausmas jau gerokai įsisenėjęs, tapęs chronišku, jeigu kalbėtume medicininiais terminais.
„Su sinagoga mes susiję tik tiek, kad ji yra mūsų miestelyje. Todėl mes tik pateikėme Savivaldybei reikiamus dokumentus. Sinagoga šiuo metu užkonservuota, užkalti langai, durys ir niekas ten nelandžioja. Būklė nekokia, nes vėjas yra pagadinęs stogą. Šita sinagoga ramybės neduos. Tai kultūros paveldo objektas, bus rašomi raštai ir teks kažką daryti. Nugriauti neleis. Būtų gerai, kaip siūloma, pritaikyti pastatą muziejui. Muziejaus mums reikia, nes dabartiniame, esančiame Saulės gimnazijos rūsyje, trūksta vietos, ne visus eksponatus galime parodyti. Dalį jų laikome kitame pastate. Ir sąlygos ten nelabai tinkamos. Sinagogoje kartu su muziejumi galėtų būti ir salė kameriniams renginiams. Bet bėda, kad visam tam reikia daug pinigėlių“, – kalbėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.
Jo manymu, reikia ieškoti paramos šaltinių. Gal padėtų Kultūros ministerija, reikėtų pabendrauti su žydų organizacijomis. „Sinagogoje būtina palikti žydų kultūros elementų, todėl reikėtų pasitarti, ką patys žydai norėtų ten matyti ir kaip nors gal galėtų prisidėti. Tai galėtų būti vienas iš didžiausių žydų kultūros objektų mūsų krašte. Anksčiau su žydais bandėme tartis. Nelabai pavyko. Pastatas priklauso Savivaldybei, žydų tautybės gyventojų Švėkšnoje praktiškai nebeliko, o savo kultūros centrą jie turi Kėdainiuose“, – pasakojo A. Šeputis.
Anot jo, blogai, kad ši sinagoga yra pačiame miestelio centre priešais gražuolę bažnyčią. Apleistas statinys tiesiog bado akis. „Čia rimta problemikė ir kažką reikės daryti“, – mąstė seniūnas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite