Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135.

Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ.

– Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau.
– Tačiau mažiau devintokų atėjo į gimnazijas, nes po penkias rajono gimnazijas pasklinda mokiniai ir iš tų mokyklų, kur mokinių anksčiau mažėjo daugiausia. O pirmokų jau turime daugiau negu praėjusių metų rugsėjį. Mokinių skaičius paprastai siejasi su gimstamumu, kuris šiais metais menkas. Vadinasi, po kelerių metų tai pajusime ir mokyklose.
Geras ženklas, kad šeimos sugrįžta iš emigracijos ir jų vaikai ateina į mokyklas. Šį rudenį sulaukėme 14 tokių vaikų. Atėjo ir į pradines klases, ir vyresnių. Skiriama papildomų valandų žinių trūkumui išlyginti. Ir lietuvių kalbos, ir tam, kas reikalinga. Tam tenka ir didesnis finansavimas. Grįžusieji kalba lietuviškai, nėra kalbančių vien užsienio kalba. Pedagogai ir šių mokinių tėvai, neabejoju, ras bendrą kalbą. Yra dvejus metus užsienyje buvusių, tad sugrįžimas į saviškę mokyklą neatrodo labai bauginantis, nors papildomai padirbėti, žinoma, teks.
– Ar populiariausia rajone tebėra Vydūno gimnazija, kurios abiturientai per egzaminus gauna daugiausia šimtukų?
– Taip, ir šį rudenį Vydūno gimnazija laikosi puikiai, populiarumo neprarado. Turi 366 gimnazistus, iš jų 94 papildė bendruomenę šį rudenį. Į Šilutės pirmąją gimnaziją atėjo truputį mažiau mokinių: 81 naujokas, iš viso yra 316 gimnazistų, dar 26 mokiniai lanko Kintų skyrių. Gimnazistų sumažėjo Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje, o labiausiai – Švėkšnos „Saulės“ gimnazijoje. Vainuto gimnazijoje mokinių skaičius stabilus, didelių pokyčių nėra. Dėl Švėkšnos, manau, skubotų išvadų daryti nereikia: tiesiog prieš kelis metus buvo mažiau mokinių žemesnėse klasėse, taip toji banga atsirito ir į gimnazijos klases. Tą patį pasakyčiau ir apie Žemaičių Naumiesčio gimnaziją.
– „Pamario“ skaitytojas ims įtarinėti, kad Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje prastesni pedagogai. Gal jų ten trūksta?
– Taip nėra. Pedagogų turime, yra ir senjorų, tačiau jie dirba nepriekaištingai. Tikrai nesakyčiau, kad rajone trūksta mokytojų. Ateityje pedagogų reikės. Ir ne tik mūsų rajone. Reikės fizikos, chemijos mokytojų. Tokios tendencijos. Šiuo metu labiausiai trūksta psichologų, logopedų. Jų reikės vis daugiau, nes į mokyklas ateina vis daugiau specialiųjų poreikių mokinių. Šie skaičiai auga. Poreikiai yra įvairūs. Kiekvienas atvejis yra kitoks, todėl ir pagalba jiems skirtinga.
Daugėja specialiųjų poreikių vaikų darželiuose. Kodėl? Į šį klausimą geriau atsakytų medikai. Tačiau šia statistika Lietuva jau prilygsta išsivysčiusioms valstybėms. Anksčiau girdėdavome, kad specialiųjų poreikių vaikai yra iš girtaujančių tėvų šeimų, dabar taip nebėra. Autizmas nustatomas ir be alkoholio gyvenančių šeimų vaikams. Anksčiau vaikų darželiuose nė kalbų nebūdavo apie auklėtojo padėjėją, kuriam ir pavedama globoti specialiųjų poreikių mažylius, o dabar statistika kitokia, padėjėjų etatų prašoma vis daugiau.
Mokyklose dirba mokytojų padėjėjai. Tokių mokinių tėvai nenori savo vaikų talpinti į specialiąsias mokyklas. Jų norai sutampa su teise lavinti vaiką kartu su sveikais vaikais. Specialiųjų poreikių vaikai elgiasi labai nevienodai. Tad ir jų tėvų norai – įvairūs. Gal galėtų būti suformuotos atskiros klasės, tačiau ne specialiojoje, bet bendrojo lavinimo mokykloje? Jie nori, kad vaikas mokytųsi ir augtų šalia bendraamžių neišskirtas. Sutinku, kad taip jam geriau. Tačiau ne visų vaikų elgesys yra toks, kad netrikdytų darbui klasėje. Ir čia pasigirsta kitų mokinių tėvų nerimo balsų, kad jo vaiko tinkamai nemoko… Esu įsitikinusi, kad skirstymas nėra išeitis. Tačiau, tarkime, kūno kultūros, dailės ir kitų panašių dalykų užsiėmimai galėtų būti bendri, o matematikos, dar kurio nors dalyko – gal atskirai? Ir būtų išsaugotas visų gyvenimas klasės bendruomenėje. Tačiau specialiųjų poreikių vaikų tėvai to nenori… Jų valia rinktis mokyklą ir naudotis teise, kad vaikas būtų mokomas kartu su bendraamžiais. Mokyklos susitvarko: turi psichologų, mokytojų padėjėjų, socialinių pedagogų, jeigu prireikia, pasitelkia ir kitų specialistų. Mokykla visada sugebėjo atlikti savo pareigą – mokyti ir lavinti visus vaikus. Gyvenimas, deja, pateikia ir sunkių išbandymų. Tegaliu pasidžiaugti, kad išeitį suranda visi, Šilutės rajonas negarsėja nesutarimais ar konfliktais.

– Vos baigė aštuonias klases, žiūrėk, iš atokiausių rajono kampelių tėvai ima vežioti vaikus į Šilutės gimnazijas…
– Gimnaziją savo vaikui parenka tėvai. Pasirinko Šilutės gimnaziją, neretai patys ir vežioja vaiką čia mokytis. Tokia jų teisė. Žemesnių klasių mokiniams, kaip nustatyta Šilutės rajono savivaldybės tarybos, tenka lankyti mokyklą pagal gyvenamąją vietą. Mokyklos turi aptarnaujamas teritorijas. Už jų ribų į kitas mokyklas priima, jeigu turi laisvų vietų. Pavėžėjimas organizuojamas iki artimiausios mokyklos, o jeigu tėvai pasirenka kitą mokyklą, jie turi rūpintis ir vaiko pavėžėjimu. Vis girdžiu, kad mokiniai iš Juknaičių neva mokosi tik Šilutės gimnazijose. Skaičiai – kitokie: ten yra 9 devintokai, 8 – dešimtokai. Taip, abi klasės suformuotos. Net ir dešimtoji, dėl kurios būta abejonių. Žemesnėse klasėse yra po 14, 15, 16, 18 mokinių. Juknaičių mokykla yra pagrindinė, o gimnazijų klases jie, žinoma, renkasi arčiausiai esančioje Šilutėje.
Taip, Vydūno gimnazija garsi abiturientų per egzaminus gaunamų šimtukų gausa. Teko girdėti, gal sujungus abi Šilutės gimnazijas? Tai tik kalbos. Abiejų skirtingos pakraipos, nežinau priežasčių, kodėl jas reikėtų sujungti. Ir gimnazistų skaičiumi jos menkai skiriasi.
– Kiek rajono švietimo įstaigų šiuo metu neturi direktorių? Ko tikėtis iš paskelbtų konkursų?
– Paskelbti konkursai užimti Žemaičių Naumiesčio gimnazijos, taip pat ir ten veikiančios mokyklos–darželio direktorių pareigas. Taip pat – Šilutės Martyno Jankaus pagrindinės mokyklos, Švėkšnos vaikų darželio, Šilutėje – „Raudonkepuraitės“ ir „Pušelės“ lopšelių-darželių vadovų. Konkursai vyks lapkričio pabaigoje bei gruodžio pradžioje. Jau gauta prašymų dalyvauti konkursuose. Kol kas niekas nepageidauja vadovauti Žemaičių Naumiesčio gimnazijai, Švėkšnos vaikų darželiui ir Šilutės „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšeliui-darželiui. Tačiau pretendentų laukia kvalifikacijos vertinimas Vilniuje…
– Gal jūs paaiškintumėte „Pamario“ skaitytojams, koks baubas yra tas kompetencijos vertinimas, kad visi taip bijo ir retam pasiseka?
– Nesakyčiau, kad retam pasiseka, bet ne vienam tikrai nepavyko. Ten vertina ir psichologinį pasirengimą, ir gebėjimą suvaldyti konfliktą bei greitai priimti sprendimą. Tikrina įstatymų išmanymą. Lietuvos savivaldybių švietimo skyrių vedėjų pasitarime mums sakė, kad švietimo įstaigų ilgamečiai vadovai, atvykę į kompetencijos vertinimą, nebūna matę naujausios literatūros… Ten vertinama rimtai. Dabar jie net organizuoja kursus, įžangines sesijas. Žodžiu, padeda ruoštis. Būdavo vertinama visą dieną, dabar pusę – 4 darbo valandas. Iš pradžių vertinimas trukdavo net dvi dienas. Vertina grupė specialistų, tarp kurių būna psichologų, kitų specialistų. Manau, tokios apimties kompetencijų vertinimo tikrai nereikia. Įvertinti pretendento gebėjimus reikia, tačiau tokio masto analizė nėra būtina.
– Iš šalies atrodo, kad iki šiol švietimo įstaigoms vadovavo įstatymų nematę, literatūros neskaitę, nestabilios psichikos asmenys… Ar tai nėra pažeminimas?
– Sutinku, kad taip yra negerai. Vadovai, sukaupę solidų darbo stažą, tampa tarsi nebetinkami, nesugebantys dirbti.
Štai kad ir etatinis pedagogų darbo apmokėjimas. Ir dabar, nepaisant prasidėjusių mokslo metų rūpesčių, mokyklų direktoriai skirsto pedagogams krūvius, valandas, papildomas veiklas. Kiek turi mokykla mokinių, pagal tai gauna etatų. Dėl pamokų lyg ir aišku, o veiklos bendruomenėje ir visa kita jau baigiama derinti. Reikia daug tartis ir susitarti. Tam reikia laiko, o apie šių darbų krūvį, kuris tenka mokyklos direktoriui, tegaliu patylėti… Laikiniesiems švietimo įstaigų vadovams tai ypač sunkus darbas.
– Nors mokykloje man teko dirbti trumpai, nepamenu, kad kas būtų surašinėjęs kiekvieno pedagogo visus darbus ir darbelius, valandas ir minutes… Tarsi tas mokytojas kėsintųsi ką apvogti ir pinigų už nieką gauti…
– Mokytojas nori, kad jam būtų deramai atlyginta už visus darbus. Atlyginimai šiek tiek padidėjo. Tiesa, palyginus su augančiomis prekių ir paslaugų kainomis, tas padidėjimas jau senokai ištirpo. Ir pedagogai nėra tuo patenkinti.
– Kas kaltas, kad Šilutės „Raudonkepuraitės“ vaikų lopšelyje-darželyje dešimtys vaikų pietų migdomi salėje ant grindų patiestų čiužinių? Kodėl laiku nenupirkta lovų?
– Šį pirkimą organizavo Savivaldybė. Baldai užsakyti, juos gamina du mėnesius. Teks palaukti…
– Nesiteirausiu, kiek iš tų ant žemės migdomų vaikų susirgo, atsidūrė ligoninėje. Žinau, yra. Išties vos savaitę mažyliai lankė darželį ar lopšelį, ir prasidėjo virusinės infekcijos.
– Taip, vaikai serga. Ir mano anūkė susirgo… Juk tvarka tokia: į lopšelį-darželį turi priimti sloguojančius, kosinčius vaikus. Jau nereikalinga gydytojo pažyma, kad vaikas sveikas ir gali lankyti darželį. Kas sprendžia, ar vaikas sveikas? Jis gali nesloguoti, nečiaudėti ir nekosėti, bet gal gali užkrėsti kitus? Gydytojo pažymos jau neprivaloma pateikti ir mokyklai, jeigu mokinys sirgo ir kelias savaites. Kas spręs, kad jis jau sveikas? Gal koks mokinys pats parašys neva tėvų raštelį?

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą