Po malūno sparnais prisiminė „skinkį“

Į Saugų seniūnijos šventę „Po malūno sparnais“ suėjo iš visos seniūnijos, netrūko ir iš toliau atvykusių. Vasaros gėlynais išpuoštoje scenoje aidėjo daina apie Saugų kraštą, ją traukė dainingosios vokalinio ansamblio „Artuma“ (vad. Vida Gončarova) moterys.

Žemaitis ir Šišioniškė
Šventės vedėjai Žemaitis (Vytautas Laurinavičius) ir Šišioniškė (Indrė Skablauskaitė) tarmiškai sveikinosi su sveteliais iš toli ir iš arčiau atvykusiais. Saugiškiai šventė skinkio, pasčiūko ir pyvuko (šišioniškai – alaus) šventę: „Veizėsim, dirbsim, po tam džiaugsimės… Juk gyvenam į tokį kaimą, katras yr įsitaisęs po malūno sparnais…“ – patikino Šišioniškė. Jai atitarė Žemaitis: „Ne be reikalo sakoma, kad beria saujom, ima glėbiais, vėl ima saujom ir dalija visiems“, – dar kartą priminęs, kad susirinko į šventę „Po malūno sparnais“.
Džiaugsmu, kad stojo giedra, kad seniūnijoje netrūksta darbščių žmonių, yra nemažai garbingo amžiaus sulaukusiųjų, dalijosi laikinai seniūno pareigas einantis Kęstutis Sadauskas. Gražių linkėjimų ir prasmingų žodžių Saugų šventės dalyviams atsiuntė LR Seimo pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, susirinkusius nuoširdžiai pasveikino LR Seimo narys Artūras Skardžius, Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.
Graži, sena tradicija
Jau daug metų saugiškiai laikosi tradicijos – šventės metu sveikina aštuoniasdešimtmečius. Šįkart pasveikino: Oną Antanavičienę, Stanislavą Anastaziją Dirgėlienę, Stasį Gečą, Valeriją Girgždienę, Elvyrą Marijoną Jokubaitienę, Aleksandrą Kazlauską, Bronislavą Lelėnienę, Stanislovą Lidžių, Liuciją Vladislavą Limbienę, Zuzaną Konstanciją Medingienę, Adolfiną Mešinskį, Anicetą Petraškienę, Juozapą Ramanauską, Domininką Štulcą, Valeriją Užgalienę, Janiną Vaitkevičienę.
Taip pat buvo pasveikinti tinklinio, krepšinio ir šaškių varžybų nugalėtojai.
Prisimindami senąsias tradicijas
Šventėje visos kalbos sukosi apie skinkį, pasčiūką, pyvuką. Ne tik „fobeliavo“, „rokavosi“, bet ir žaidimus žaidė: aiškinosi, kas ilgiau sunkų maišą išlaikys, maišuose grūdus atpažins ir t. t. Šventėje netrūko skambių dainų, melodijų, trankių šokių. Susirinkusiems koncertavo kaimo kapela „Žemaitkiemis“ (vad. Aldona Valdžienė), moterų vokalinis „Vakarė“ (vad. Danguolė Žilionienė), Vilkyčių šokių kolektyvas „Veivirža“ (vad. Dalia Genčiuvienė), Saugų jaunimo grupė OMI, Mindaugas Nogaitis su sūnumis, Vilkyčių pagrindinės mokyklos gitaristės ir kiti. Susirinkusieji išgirdo, kaip skamba senieji muzikos instrumentai, kuriais grojo šventės svečiai, amatininkų gildijos „Krikragaa“ atstovai iš Klaipėdos. Ne tik grojo – įsikūrę po senovinėmis pavėsinėmis dar ir pamokė, kaip iš vaško žvakių nusilieti, o iš gamtinių medžiagų rodė, kaip pasidaryti muzikos instrumentų ir jais groti. Pamiršę technologijų amžių jaunieji šventės dalyviai mokėsi senovinių žaidimų. Afrikietiškais būgnais grojo kintiškiai Tadas ir Andrius, daina pritarė Jolita, Emilija ir Vytenis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Amatininkų gildijos „Krikragaa“ atstovai mokė senovinių žaidimų.

Apdovanoti šaškių varžybų nugalėtojai.

Pasveikino aštuoniasdešimtmečius.

Daina apie Saugas pasveikino vokalinis ansamblis „Artuma“.

Tinklinio varžybose rungėsi Saugų seniūnijos šeimų komandos. Jaunių šeima užėmė III vietą, Norkai – II, Kazlauskai – nugalėtojai. Prizininkai fotografavosi su tinklinio varžyboms teisėjavusiu Algimantu Savicku, krepšininkų teisėju Gediminu Pečiuliu.

Skambėjo Žemaitkiemio kapelos melodijos.

Krepšinio varžybų nugalėtojai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite