Nors jau egzaminai įvyko, tačiau abiturientai dar neatsikvėps iki pat liepos vidurio. Mat tik tol bus skelbiami likusiųjų pagrindinės sesijos egzaminų – biologijos, chemijos, geografijos, istorijos, matematikos – rezultatai. Psichologai pastebi, kad ne tik egzaminai, pasiruošimas jiems sukelia stresą, bet ir rezultatų laukimas. Savo įžvalgomis apie tai dalijasi psichologo paslaugas Šilutėje teikianti Rosita Katauskienė.

Ko labiausiai baiminasi paaugliai egzaminu metu?
Anot psichologės, dažniausiai mokiniai nerimauja dėl pasiruošimo egzaminams, dvejodami, ar pavyks tinkamai pasiruošti; bijo laikyti egzaminą; nerimauja dėl egzaminų nesėkmės, kad nuvils kitus. Dar kitus labiausiai gąsdina, kas jų laukia neišlaikius egzaminų, kokios bus to pasekmės.
„Stresas nėra blogas reiškinys, nes kai kuriais atvejais jis skatina mobilizuoti jėgas ir pasiekti geriausią rezultatą“, – tikina psichologė. Stresuojantys mokiniai lengviau susikaupia nebaigtiems darbams, planuoja darbus, o egzamino metu stengiasi panaudoti visus savo įgūdžius ir įgytas žinias.
Tačiau, anot psichologės, per didelis stresas gali ir pakenkti. Praktika rodo, kad dažnas mokinys prasčiau išlaiko egzaminą ne dėl žinių ar gebėjimų trūkumo, o dėl per didelio streso, kuris trukdo susitelkti ir atsipalaiduoti.
Psichologė pastebi, jog kai kuriems mokiniams egzaminai asocijuojasi su nedideliu nemalonumo jausmu, o kitiems su didžiuliu stresu, baime, nusivylimu, bejėgiškumu. Tokie jausmai priklauso nuo egzaminų rezultatų, kokių lūkesčių turi pats abiturientas arba tėvai, artimiausia aplinka.

Psichologė Rosita Katauskienė ir Šilutės rajone, ir kituose Lietuvos miestuose teikia psichologinę pagalbą, konsultuoja vaikus, paauglius, suaugusius, tėvus vaikų auklėjimo klausimais. Savo darbe specialistė taiko kognityvinės ir elgesio terapijos techniką, rengia mokymus psichologinėmis temomis tėvams, pedagogams, organizacijoms ir kt.

Nusiraminimui – planas „B“
„Kalbėdama su mokiniais apie egzaminus, didžiausią dėmesį skiriu jų gebėjimui planuoti savo laiką, jų prioritetams, stiprybėms ir silpnybėms, ką daryti ir ko nedaryti likus vienai dienai iki egzamino, tą dieną, laukiant rezultatų“, – atskleidžia psichologė, kas mažina įtampą. Egzaminų metu užplūdus įtampai, atsipalaiduoti padeda įvairūs kvėpavimo pratimai.
Anot R. Katauskienės, svarbu pasiruošti ir planą „B“. „Jei rezultatai nebus tokie, kokių tikimasi, jei ateities planai keisis, ką daryti, kaip reaguoti, kur kreiptis pagalbos, kaip savo ateitį planuoti toliau? Atsakymai į šiuos klausimus padeda mokiniams pamatyti, kad nėra situacijos be išeities. Juk sakoma – kai užsidaro durys, atsiveria langai“, – aiškina psichologė.

Įtampą kelia tėvai?
Anot specialistės, emocinė įtampa ateina iš suaugusiųjų. Tėvai, mokytojai, artimieji kelia įtampą savo kalbomis, kad egzaminai yra labai svarbūs, juos sunku išlaikyti, nuo jų priklausys visa tolimesnė ateitis.
„Bendraudama su abiturientais, supratau, jog kai kuriais atvejais patys tėvai sukelia įtampą. Girdima, kad neišlaikius ar blogiau išlaikius egzaminus, bus sunku gyventi; gyvenimas sugrius; neįstojus į universitetą, negaus gero darbo; negalės gerai uždirbti; teks gyvenime vargti ir dar daugiau. Mus, suaugusiuosius, valdo stereotipai, įvairios nuostatos, esame susikūrę kiekvienas sau, kokie darbai yra geri, kokie – nelabai, kokius malonu dirbti, kokius ne. Ir visą tai perteikiame savo vaikams“, – pasakojo R. Katauskienė.
Pasak jos, kuo tėvų lūkesčiai didesni, neadekvatesni, tuo daugiau įtampos gali išgyventi ir vaikas. Svarbu nepamiršti, kad kiekvieno mokinio gebėjimai, motyvai skirtingi. Kuo labiau spaudžiam, reikalaujam to, kas vaikui sunku ar jam nemiela daryti, tuo sunkiau visa šeima susitaiko su rezultatais.
„Kuo jo aplinkoje daugiau žmonių, linkusių į perfekcionizmą, tuo ir jam keliami reikalavimai tiek iš aplinkos, tiek iš savęs taip pat bus didesni. Vadinasi, nerimo taip pat bus daugiau siekiant tuos reikalavimus įgyvendinti“, – pridūrė pašnekovė.
Anot R. Katauskienės, svarbu tiek pačiam mokiniui, tiek tėvams suvokti, kad egzaminai yra žinių ir gebėjimų patikrinimas. Rezultatai yra susiję su tolimesniu jų gyvenimu, bet tai nėra visas jų gyvenimas, egzaminų rezultatai nebūtinai nulems tolimesnį vaiko gyvenimą – pagerins jį ar pablogins. „Svarbu šią žinią perduoti vaikams. Tai tik vienas iš svarbesnių gyvenimo etapų, nes paaugliams reikia pasirinkti, ką gyvenime veiks toliau, kur jie nori save matyti. Juk mes, suaugusieji, tikrai žinome, kad gyvenime bus dar svarbesnių laikotarpių, svarbesnių projektų, kurie lems mūsų ateitį“, – kalba psichologė.

Egzaminai, rezultatų laukimas yra iššūkis ne tik mokiniams, bet ir tėvams. Šiuo laikotarpiu labai svarbus tampa suaugusiųjų vaidmuo. Mokiniams reikia jų palaikymo, supratimo, išklausymo, o kartais net atsitraukimo – erdvės vaikui. Tėvų vaidmuo labai svarbus padedant susikurti planą „B“.

Rezultatų laukimas
„Laukiant egzaminų rezultatų labai svarbu nebegalvoti: ką padariau, ar ko nepadariau, ką daryčiau kitaip jei galėčiau atsukti laiką atgal, nelyginti savo užduočių atsakymų su draugais, nekaltinti savęs. Nereikia gyventi praeityje, nes kai gyvename praeityje negalime kurti ateities. Labai svarbu sau aiškiai pasakyti: „Padariau tai, ką galėjau padaryti geriausiai“, – aiškino psichologė, patardama rezultatų laukimo laikotarpiu sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą, planuoti ateities veiklą, daryti tai, kas teikė malonumą iki tol. Ypač svarbu dar kartą su šeima ar artimaisiais apsvarstyti, ką daryti toliau, jei rezultatai nebus tokie, kokių tikimasi.
Anot psichologės, svarbu turėti alternatyvą savo pagrindiniam planui. „Kur galėtų mokytis ar kokią kitą norimą specialybę pasirinkti, kur vykti, o galbūt vienus metus užsiimti kita veikla, papildomai mokytis ir per kitų metų egzaminų sesiją juos perlaikyti“, – aiškino ji.
Šiuo laikotarpiu labai svarbus išlieka tėvų ir artimųjų vaidmuo. Svarbu, kad tėvai taip pat neskatintų kaltės, gėdos jausmo panašiais pasakymais: „Ar aš tau nesakiau mokytis…“ Svarbu, kad vaikas turėtų tėvų ir artimųjų palaikymą, supratimą, pasitikėjimą ir jaustų, jog jie yra reikalingi, priimami, vertinami nepriklausomai nuo egzaminų rezultatų. Tėvai gali padėti vaikams prisiminti situacijas, kai jų vaikams pavyko susitvarkyti su sunkumais, rasti išeitį“.

Viktorija SKUTULIENĖ