Plinta invaziniai augalai ir gyviai

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrius seniūnams parengė informaciją apie invazines augalų ir gyvūnų rūšis. Daugiausia dėmesio skiriama gana plačiai paplitusiems didžialapiams augalams, vadinamiesiems Sosnovskio barščiams.

Sosnovskio barštis (nuotrauka iš Wikipedijos).

Australijoje ekologinę katastrofą kažkada sukėlė į aną žemyną atvežti triušiai. Šiais laikais problemų su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis turime gerokai daugiau. Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama per 12 tūkst. svetimų rūšių, iš kurių 10-15 proc. yra invazinės – jos dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai, nešdamos ekonominę bei socialinę žalą.

Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų vis daugėja. Invazinės rūšys Europos Sąjungai kasmet padaro apie 12,5 mlrd. eurų žalos, todėl ES biologinės įvairovės strategijos tikslas yra iki 2020 metų nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujoms svetimoms augalų rūšims patekti ir prigyti Europoje.
Lietuvos gamtos fondo duomenims, vienas iš 7 pavojingiausių invazinių augalų yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Tai iš Kaukazo kilęs augalas. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvoje bandytas auginti silosui. Vėliau jį labai išplatino gėlininkai ir bitininkai, o paskui ėmė plisti savaime. Pavojingas žmonių sveikatai – sultys sukelia odos nudegimų, ypač pavojingas vaikams. Sudaro didžiulius sąžalynus, visiškai pakeičia vietinių augalų buveines. Kur įsiveisia, labai sunku beišnaikinti.
Pamario krašte Sosnovskio barščių nėra daug, gerokai labiau jie išplitę Utenos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Turime galimybę gintis nuo šio invazinio augalo, nors tai ir brangu. Išnaikinti hektarą šių nepageidaujamų augalų kainuoja nuo 171 euro (atviruose plotuose) iki 1570 eurų vandens telkinių pakrantėse.
Tik nedaugelyje teritorijų pavyko išnaikinti Sosnovskio barščius. 2014-2015 metais šias piktžoles naikino Verkių regioniniame parke (2,77 ha). Darbai kainavo 34 tūkst. eurų. Finansavimas jiems naikinti numatytas iš ES fondų, tačiau iškyla problemų. Privačios žemės savininkai bando augalus išguiti iš savo žemės, tačiau sėklos atskrenda iš apleistų valstybinės žemės plotų. Neretai žemės savininkai yra senyvo amžiaus, jie patys nepajėgia padaryti tokių darbų. Žemdirbiai neranda teikiančių šių augalų naikinimo paslaugas.
Pasiūlymų, kaip kovoti su šiuo augalu, yra įvairių. Galima perduoti atsakomybę Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM, kuri organizuoja ir atlieka augalų apsaugos nuo piktžolių kontrolę, įsteigti viešąją įstaigą, kuri organizuotų invazinių rūšių kontrolę, tiesiogiai remti ūkininkus, kurie naikina Sosnovskio barščius (nemokamai aprūpinti herbicidais, purkštuvais, apranga, pagal panaudos sutartį duoti auginti avių sąžalynams nuganyti ar pan.), remti savivaldybes, kurios naikina invazinius augalus.

Sosnovskio barščių paplitimas Lietuvoje (diagrama iš Savivaldybės pranešimo).


Geriausia kovos priemonė – neleisti šiam augalui paplisti, naudojant mechanines ir chemines priemones.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite