Plinta invaziniai augalai ir gyviai

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrius seniūnams parengė informaciją apie invazines augalų ir gyvūnų rūšis. Daugiausia dėmesio skiriama gana plačiai paplitusiems didžialapiams augalams, vadinamiesiems Sosnovskio barščiams.

Sosnovskio barštis (nuotrauka iš Wikipedijos).

Australijoje ekologinę katastrofą kažkada sukėlė į aną žemyną atvežti triušiai. Šiais laikais problemų su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis turime gerokai daugiau. Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama per 12 tūkst. svetimų rūšių, iš kurių 10-15 proc. yra invazinės – jos dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai, nešdamos ekonominę bei socialinę žalą.

Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų vis daugėja. Invazinės rūšys Europos Sąjungai kasmet padaro apie 12,5 mlrd. eurų žalos, todėl ES biologinės įvairovės strategijos tikslas yra iki 2020 metų nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujoms svetimoms augalų rūšims patekti ir prigyti Europoje.
Lietuvos gamtos fondo duomenims, vienas iš 7 pavojingiausių invazinių augalų yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Tai iš Kaukazo kilęs augalas. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvoje bandytas auginti silosui. Vėliau jį labai išplatino gėlininkai ir bitininkai, o paskui ėmė plisti savaime. Pavojingas žmonių sveikatai – sultys sukelia odos nudegimų, ypač pavojingas vaikams. Sudaro didžiulius sąžalynus, visiškai pakeičia vietinių augalų buveines. Kur įsiveisia, labai sunku beišnaikinti.
Pamario krašte Sosnovskio barščių nėra daug, gerokai labiau jie išplitę Utenos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Turime galimybę gintis nuo šio invazinio augalo, nors tai ir brangu. Išnaikinti hektarą šių nepageidaujamų augalų kainuoja nuo 171 euro (atviruose plotuose) iki 1570 eurų vandens telkinių pakrantėse.
Tik nedaugelyje teritorijų pavyko išnaikinti Sosnovskio barščius. 2014-2015 metais šias piktžoles naikino Verkių regioniniame parke (2,77 ha). Darbai kainavo 34 tūkst. eurų. Finansavimas jiems naikinti numatytas iš ES fondų, tačiau iškyla problemų. Privačios žemės savininkai bando augalus išguiti iš savo žemės, tačiau sėklos atskrenda iš apleistų valstybinės žemės plotų. Neretai žemės savininkai yra senyvo amžiaus, jie patys nepajėgia padaryti tokių darbų. Žemdirbiai neranda teikiančių šių augalų naikinimo paslaugas.
Pasiūlymų, kaip kovoti su šiuo augalu, yra įvairių. Galima perduoti atsakomybę Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM, kuri organizuoja ir atlieka augalų apsaugos nuo piktžolių kontrolę, įsteigti viešąją įstaigą, kuri organizuotų invazinių rūšių kontrolę, tiesiogiai remti ūkininkus, kurie naikina Sosnovskio barščius (nemokamai aprūpinti herbicidais, purkštuvais, apranga, pagal panaudos sutartį duoti auginti avių sąžalynams nuganyti ar pan.), remti savivaldybes, kurios naikina invazinius augalus.

Sosnovskio barščių paplitimas Lietuvoje (diagrama iš Savivaldybės pranešimo).


Geriausia kovos priemonė – neleisti šiam augalui paplisti, naudojant mechanines ir chemines priemones.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pirmosios Velykos senjorų namuose prie Šyšos

Pernai, Joninių išvakarėse, atidaryti privatūs Pamario senjorų namai netrukus minės pirmąsias veiklos metines, o savaitgalį čia gyvenantys 17 senjorų šventė Velykas. Vieno iš savininkų Antano Anskaičio po ankstesnio apsilankymo buvau pakviesta ateiti ir vėl. Ruošdamasi susitikimui su globos namų gyventojais ir darbuotojais su dukra Indre gaminome visiems velykinių atvirukų, atnešiau knygų į bibliotekėlę. Kieme pasitiko velykinės dekoracijos – margučiais pasipuošę medžiai, krepšeliai su margučiais ir Velykų zuikučiais. Ir viduje lydėjo darbuotojų rankomis velykinėmis dekoracijomis papuoštos sienos. Susirinkę bendrai vakarienei senjorai

DAROM ir EINAM! Balandžio 22-ąją su tokiu šūkiu pasitinka akcija „Darom“ ir „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos

2017 metai ypatingi – balandžio 22 d. vyks dešimtoji nacionalinė DAROM akcija ir tą pačią dieną organizuojamos pirmosios „Proenzi ArthroStop“ masinio ėjimo varžybos Vilniuje. Kuo panašios šios iniciatyvos? Abiejų metu bus renkamos atliekos! Vlada Musvydaitė, varžybų sumanytoja ir pagrindinė iniciatorė, save dar vadina ir Verkių DAROM ambasadore, kadangi šiais metais masinio ėjimo varžybos bus organizuojamos Verkių regioniniame parke, kur dalyviai renginyje įveiks 15 000 žingsnių (apie 10,5 km), o eidami pamatę šiukšlę ją pakels. Ji teigia, jog kultūringas žmogus niekada

Varžėsi jaunosios regbininkės

Balandžio 12 dieną Marijampolėje vyko mergaičių (7-14 m.) nekontaktinio TAG regbio žaidynių „Pirštinaitės 2017“ II etapas. Žaidynėse dalyvavo komandos iš Panevėžio, Alytaus, Šilutės, Plungės, Lazdijų ir Marijampolės. Šilutiškės pelnė trečią vietą. Šilutės miesto komanda, treniruojama A. Minkevičiūtės ir D. Streckio, TAG regbio žaidynėse žaidė ketverias rungtynes po keturiolika minučių. Pirmosiose mergaitėms šypsojosi sėkmė, jos įveikė priešininkes iš Marijampolės. Antrosiose rungtynėse šilutiškėms teko nusileisti Plungės „Drobei“. Trečiosiose rungtynėse A. Minkevičiūtės ir D. Streckio auklėtinės nemenka persvara patiesė Lazdijų regbio komandą. Ketvirtosios

Naumiestiškius pamokė marginti velykaičius

Artėjant Velykoms, apie 100 įvairaus amžiaus Žemaičių Naumiesčio gyventojų turėjo progos pasimokyti įvairiais būdais dažyti margučius. Edukacinė programa „Velykų papročiai. Margučių raštai ir paslaptys“, kurią koordinavo Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė vyko mokykloje-darželyje, gimnazijoje ir Žemaičių krašto etnokultūros centre. Kiaušinių dažymo paslaptimis dalijosi žolininkė iš Rusnės Valentina Baužienė ir vietos meistrė Lina Rimkuvienė. Spalvų įvairovė iš gamtos Rusniškė žolininkė Valentina Baužienė sakė pati kiaušiniams dažyti naudojanti tik natūralias medžiagas. Jos vaikai taip pat šito išmoko, bet