Plinta invaziniai augalai ir gyviai

Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyrius seniūnams parengė informaciją apie invazines augalų ir gyvūnų rūšis. Daugiausia dėmesio skiriama gana plačiai paplitusiems didžialapiams augalams, vadinamiesiems Sosnovskio barščiams.

Sosnovskio barštis (nuotrauka iš Wikipedijos).

Australijoje ekologinę katastrofą kažkada sukėlė į aną žemyną atvežti triušiai. Šiais laikais problemų su invazinėmis augalų ir gyvūnų rūšimis turime gerokai daugiau. Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama per 12 tūkst. svetimų rūšių, iš kurių 10-15 proc. yra invazinės – jos dauginasi ir plinta, kenkdamos vietinei biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai, nešdamos ekonominę bei socialinę žalą.

Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų vis daugėja. Invazinės rūšys Europos Sąjungai kasmet padaro apie 12,5 mlrd. eurų žalos, todėl ES biologinės įvairovės strategijos tikslas yra iki 2020 metų nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujoms svetimoms augalų rūšims patekti ir prigyti Europoje.
Lietuvos gamtos fondo duomenims, vienas iš 7 pavojingiausių invazinių augalų yra Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi). Tai iš Kaukazo kilęs augalas. Nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio Lietuvoje bandytas auginti silosui. Vėliau jį labai išplatino gėlininkai ir bitininkai, o paskui ėmė plisti savaime. Pavojingas žmonių sveikatai – sultys sukelia odos nudegimų, ypač pavojingas vaikams. Sudaro didžiulius sąžalynus, visiškai pakeičia vietinių augalų buveines. Kur įsiveisia, labai sunku beišnaikinti.
Pamario krašte Sosnovskio barščių nėra daug, gerokai labiau jie išplitę Utenos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Turime galimybę gintis nuo šio invazinio augalo, nors tai ir brangu. Išnaikinti hektarą šių nepageidaujamų augalų kainuoja nuo 171 euro (atviruose plotuose) iki 1570 eurų vandens telkinių pakrantėse.
Tik nedaugelyje teritorijų pavyko išnaikinti Sosnovskio barščius. 2014-2015 metais šias piktžoles naikino Verkių regioniniame parke (2,77 ha). Darbai kainavo 34 tūkst. eurų. Finansavimas jiems naikinti numatytas iš ES fondų, tačiau iškyla problemų. Privačios žemės savininkai bando augalus išguiti iš savo žemės, tačiau sėklos atskrenda iš apleistų valstybinės žemės plotų. Neretai žemės savininkai yra senyvo amžiaus, jie patys nepajėgia padaryti tokių darbų. Žemdirbiai neranda teikiančių šių augalų naikinimo paslaugas.
Pasiūlymų, kaip kovoti su šiuo augalu, yra įvairių. Galima perduoti atsakomybę Valstybinei augalininkystės tarnybai prie ŽŪM, kuri organizuoja ir atlieka augalų apsaugos nuo piktžolių kontrolę, įsteigti viešąją įstaigą, kuri organizuotų invazinių rūšių kontrolę, tiesiogiai remti ūkininkus, kurie naikina Sosnovskio barščius (nemokamai aprūpinti herbicidais, purkštuvais, apranga, pagal panaudos sutartį duoti auginti avių sąžalynams nuganyti ar pan.), remti savivaldybes, kurios naikina invazinius augalus.

Sosnovskio barščių paplitimas Lietuvoje (diagrama iš Savivaldybės pranešimo).


Geriausia kovos priemonė – neleisti šiam augalui paplisti, naudojant mechanines ir chemines priemones.
Vaidotas VILKAS

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kalėdinis Mažosios Lietuvos žąsų turgus Pagėgiuose

…oi daug ten visko buvo. Kad tinkamai surašytum, kelių dienų prireiks. Tad šįkart tik vaizdai iš to garsiojo Pagėgiuose devintą kartą šiame amžiuje surengto žąsų turgaus, į kurį su pylėm, žąsimis, visokiais tavorais ir storom piniginėm iš visos Mažosios Lietuvos (ir ne tik – net iš Vilnijos krašto!) suėjo ir suvažiavo. Smulkiau paporinsim penktadienio „Pamario“ laikraštyje. Šiuokart tik vaizdeliai iš tos didelės prekeivių šventės, kuriuos užfiksavo Petras Skutulas.

Pagerbti Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai

Pirmadienį, gruodžio 9-ąją, į Šilutės konferencijų ir susitikimų centrą rinkosi Šilutės rajono sportininkai ir jų treneriai. Įvyko sportininkų pagerbimo ceremonija, kurios metu pasidžiaugta sportininkų rezultatais, padėkota už pergales, įteikti piniginiai prizai. „Esate valingumo, susitelkimo ir geležinės valios pavyzdys. Savo pasiekimais pergalėmis įkvepiate aplinkinius siekti savo svajonių ir tikslų. Taip pat ugdote patriotizmo, pasididžiavimo savo miestu ir šalimi jausmą. Džiaukimės kartu mūsų sportininkų laimėjimais“, – iškilmingai sportininkus pristatė Šilutės kamerinio dramos teatro artistai ir tarti sveikinimo žodį pakvietė Šilutės rajono savivaldybės

Kokia ateityje bus Šilutė?

Į „Pamaryje“ (Nr. 48 (3265), 2019 m. lapkričio 29 d.) išspausdintą rašinį „Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje“ atsiliepė šilutiškis Anatolijus Žibaitis. Pateikiame jo nuomonę, kviečiame ir kitus Šilutės gyventojus padiskutuoti šia tema. Informacija spaudoje apie Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį skatina pasvarstyti apie Šilutės miesto pagrindinių gatvių – Lietuvininkų ir Tilžės – ateitį. Komiteto nariai aptarė, ar apmokestinti automobilių stovėjimą šiose gatvėse. Diskusijoje užgriebta ir kitokių miesto tvarkymo problemų. Pirmiausia norėtųsi nesutikti su kai

Pagaliau susitiko pasikalbėti…

Šilutės r. savivaldybės tarybos Teritorijų ir kaimo reikalų komitetas surengė susitikimą su ūkininkais, kurie protestuodami neseniai pristatė laukuose žalių kryžių bei traktorių kolonomis važiavo per miestus ir miestelius. Teritorijų ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas Tomas Budrikis susitikimą apibūdino dviem klausimais: „Kaip sekasi? Ar Savivaldybė gali būti naudinga, ar gali padėt?“ Pokalbyje su 5 komiteto nariais ūkininkams atstovavo Juzefa Tamavičienė, vadovaujanti rajono pieno gamintojams, Kęstutis Andrijauskas, Ūkininkų sąjungos Šilutės r. skyriaus pirmininkas, ūkininkai Vytautas Buivydas ir Irena Petrauskienė. Savivaldybės Kaimo reikalų