Pirmasis sertifikatas Baltijos šalyse – už Žalgirių miške puoselėjamą biologinę įvairovę

Pirmasis Baltijos šalyse FSC® ekosisteminių paslaugų sertifikatas už miške puoselėjamą bioįvairovę išduotas Valstybinių miškų urėdijai, kuri pasirinko unikalų Pamario kraštą ir gavo minimą sertifikatą už Žalgirių miške, Šilutės sen.,  puoselėjamą biologinę įvairovę.

 

Tarp 40 Europoje

Surinkti ir įvertinti daugiau nei dešimties metų duomenys, mokslinės ataskaitos bei palydoviniai vaizdai įrodė tvarų ūkininkavimą šiame miško komplekse, siekiant išsaugoti ir gausinti miško ekosistemas.

Iš viso pasaulyje yra išduota tik kiek daugiau nei 40 FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatų. Europoje tokius sertifikatus turi tik 5 šalys: Italija, Ispanija, Portugalija, Prancūzija ir dabar Lietuva.

„Labai didžiuojamės tokiu įvertinimu, dėl kurio nemažai dirbome, specialistai bei centrinės administracijos darbuotojai ilgai rinko ir analizavo duomenis. Šiandien jau turime šio darbo rezultatus – sertifikuotas FSC ekosistemines paslaugas, kuriomis galės naudotis vietos bendruomenės, aplinkinių miestų ir rajonų gyventojai, visuomeninės organizacijos. O didžiausia nauda – gamtai, nes Žalgirių miške įsipareigojame nevykdyti ūkinės veiklos su tikslu išsaugoti biologinę įvairovę“, – sako Valstybinių miškų urėdijos vadovas Valdas Kaubrė.

Miškas – ne vien medienos sandėlis

Ekosisteminės paslaugos – tai nauda, kurią žmogus gali gauti iš gamtos. Šias paslaugas sudaro penkios sritys: biologinė įvairovė, anglis, vanduo, dirvožemis ir rekreacija. VMU Šilutės regioninis padalinys pasirinko didžiausią dėmesį skirti biologinei įvairovei bei vertinti natūralių miško buveinių ir rūšių biologinės įvairovės išsaugojimo poveikį.

„FSC ekosisteminių paslaugų sertifikatas – tai viena iš galimybių parodyti, kad miškas nėra tik medienos šaltinis. Tai ir tam tikrų ekosisteminių funkcijų išsaugojimas ir įvertinimas, kad tai yra tikra, tyrimais ir ilgalaikių stebėjimų duomenimis patvirtinta ir dokumentuota medžiaga. Valstybinių miškų urėdija, valdydama valstybės turtą – miškus, ne tik išgauna medieną, bet ir grąžina visuomenei naudą, kurią suteikia miškai“, – sako Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.

Miškai visuomenei teikia visokeriopą naudą – nuo patikimo švaraus vandens srauto iki produktyvios dirvos ir biologinės įvairovės. FSC sertifikuotuose miškuose vertingos ekosistemos yra apsaugomos, o miško valdytojai įsipareigoja ir toliau ūkininkauti tvariai.

Sertifikuota 1231 ha miško ir pelkių Žalgirių komplekse

Valstybinių miškų urėdija tvarumo didinimo tikslais sertifikavo ekosistemines paslaugas 1231 ha miško ir pelkių ploto teritorijoje, Žalgirių miško komplekse. Šis miškas, esantis Nemuno deltoje, netoli Kuršių marių ir Baltijos jūros, yra turtingas biologine įvairove. Čia išskirti gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai, aptinkamos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės, kuriose gausu įvairiausių biotopų.

Žalgirių miške yra susidariusios palankios sąlygos natūralioms buveinėms bei įvairioms retosioms rūšims. Čia galima pamatyti paprastųjų apynių (Humulus lupulus), geltonųjų vilkdalgių (Iris pseudacorus), vingiorykščių (Filipendula), šliaužiančiųjų vėdrynų (Ranunculus repens)ir daug kitų šlapias vietas mėgstančių augalų.

Taip pat Žalgirių miške rasta saugomų rūšių: gebenė lipikė (Hedera helix), liūninė našlaitė (Viola uliginosa), žalsvoji kežytė (Cetrelia olivetorum). 2021 m. čia perėjo 4 poros jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla), 1-2 poros vakarinių vapsvaėdžių (Pernis apyvorus), 1-2 poros erelių rėksnių (Clanga pomarina), 1 pora paprastųjų vištvanagių (Accipiter gentilis) ir 1 pora didžiųjų apuokų (Bubo bubo).

Žalgirių miške yra aptinkama EB svarbos natūralių buveinių: aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aukštapelkės.

Daugumą miško apsemia potvyniai

Didžioji Žalgirių miško dalis yra natūralios kilmės. Pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių metu didesnė miško dalis apsemiama. Po Antrojo pasaulinio karo buvo bandyta Žalgirių mišką ir Rupkalvių pelkę paversti šienaujamomis pievomis, tačiau gamtos nugalėti nepavyko, nes kanalai nebebuvo valomi ir užako.

Lietuva – pirmoji Baltijos regiono valstybė, atlikusi Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių inventorizaciją. Buveinių inventorizacijos metu buvo surinkti tikslūs jų plotų lokalizacijos duomenys, nurodantys apsaugos būklę ne tik Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose, bet ir už jų ribų.

„Šilutės regioninis padalinys ir jame vykdoma ūkinė, gamtosauginė veikla prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo šiame regione. Norime parodyti mūsų įmonės atsakomybę ir siekį didinti miškų ekologinę vertę, kad Valstybinių miškų urėdijos miškininkai ūkininkauja tvariai, saugodami ir gausindami ekosistemas“, – sakė VMU Šilutės regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Loreta Skirbutienė.

„Ekosisteminių paslaugų sertifikavimui būtinas ilgalaikis įdirbis. Visų pirma, miškininkystės veikla turi būti nukreipta ne tik į miško išteklių naudojimą, bet ir jų apsaugą, būklės stebėjimą, tyrimus, duomenų rinkimą, savo veiklos adaptavimą, siekiant kuo geresnių rezultatų apsaugoti, išlaikyti ir skatinti ekosistemines paslaugas.

Norint gauti sertifikatą, visų pirma veikla jau turi būti vykdoma ir pritaikyta ekosisteminių paslaugų išsaugojimui kurį laiką. Kitaip sakant, sertifikavimo metu vertinama informaciją iš praėjusio laikotarpio, analizuojama, ar ta veikla, kuri buvo vykdoma, suderinama su ekosisteminių paslaugų būklės išlaikymu ar gerinimu.

Jei veikla atitinka ekosisteminių paslaugų palaikymą ir gerinimą – galima išduoti tai patvirtinantį sertifikatą. Tai taip pat įpareigojimas ateičiai – išlaikyti, gerinti būklę, kad ekosisteminės paslaugos būtų gyvybingos ilgus metus ir duotų grąžą visuomenei. Šiuo atveju – išsaugomas Žalgirių miško kompleksas su ES svarbos buveinėmis, kurios sudaro beveik 60 proc. viso miško ploto“, – apie sertifikato išdavimo sąlygas paaiškina Preferred by Nature vadovas Lietuvai Justinas Janulaitis.

Šilutės regioninio padalinio FSC prekinių ženklų licencijos kodas FSC-C010054.

Valstybinių miškų urėdijos inf.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Sekmadienį įsigalioja naujos Konstitucijos pataisos

Gegužės 22 d., sekmadienį, įsigalioja trys prieš mėnesį Seimo priimtos Konstitucijos pataisos, susijusios su rinkimais. Visos jos svarbios tiek dėl kitąmet įvyksiančių merų ir savivaldybių tarybų rinkimų, tiek dėl 2024 metais numatomų Seimo rinkimų. Pagrindiniame šalies dokumente įtvirtintos nuostatos dėl tiesioginių merų rinkimų, jaunesnių kandidatų į Seimą ir apribojimo užimti pareigas, pažeidus Konstituciją, trukmės nustatymo. Seimas, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo nutarimą, priimtomis Konstitucijos pataisomis nusprendė, kad savivaldos teisė turi būti įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.

Vasaros pranašai – žaibai: kaip apsisaugoti?

Sakoma, kad tikroji vasara prasideda tik nugriaudėjus pirmosioms perkūnijoms. Turbūt retas laukia šios gamtos stichijos. Ji gali būti išties pavojinga tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tiek turtui. Ir nors daugeliui turbūt nebereikia priminti, kad žaibuojant negalima slėptis po aukštais medžiais ar būti vandenyje, tačiau dar ne visi žino, kaip nuo šios stichijos poveikio apsaugoti elektroninę įrangą, kurią didelės energijos iškrova gali sugadinti nepataisomai ir pridaryti rimtų nuostolių. Stichija, kurios verčiau pasisaugoti Kas sekundę visame pasaulyje į žemės paviršių trenkia apie

Prognozuojamas lietingas ir vėjuotas savaitgalis

Gegužės 20-ąją, penktadienį, į Lietuvą artės šaltasis atmosferos frontas. Bus debesuota su pragiedruliais. Daugelyje vietovių praslinks trumpi lietūs, kuriuos vietomis lydės perkūnijos. Kai kur nušniokš smarkiai. Pūs apysmarkis pietvakarių, vakarų. Kai kur numatomi staigūs vėjo gūsiai iki 15-18 m/s. Bus šilta diena, daug kur šils iki 18-23, beveik visur pietinėje šalies dalyje iki 24-26, tik prie jūros ir šiaurės rytiniuose rajonuose vietomis tesušils iki 15-17 laipsnių. Gegužės 21 d., šeštadienį, naktį visoje šalyje žymesnio lietaus nenumatoma, tik dienai pereinant į

Ilgametė Šilutės ligoninės gydytoja – Lietuvos gydytojų sąjungos garbės narė

Pikžirnienė

Vilniuje įvyko Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) suvažiavimas, kurio metu Šilutės ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjai Audronei Pikžirnienei buvo suteiktas šios organizacijos Garbės nario vardas. Gydytoja anesteziologė–reanimatologė A. Pikžirnienė LGS Šilutės filialui vadovavo 20 metų. Per šį laikotarpį pasiekta daug dalykų, gerinančių gydytojų darbo sąlygas, finansavimą sveikatos apsaugai, visuomenės sveikatą.  Lietuvos gydytojų sąjunga yra profsąjunginė savarankiška, savanoriška organizacija, vienijanti daugiau nei  70 proc. Lietuvos gydytojų ir ginanti gydytojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. 1989–aisiais šalies Atgimimo laikotarpiu

Taip pat skaitykite