Pirmasis pasaulinis karas

2014 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Beje, šis karas nevadintas nei „Pirmuoju“, nei „Pasauliniu“. Oficialiai karas minėtas kaip Didysis, o žmonės tarpusavyje jį vadino „vokiečių karu“.

Kaizerinė okupacija Lietuvoje. Vokiečių kareiviai 1918 m.

Karo pradžia
Pirmasis pasaulinis – vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių karų. Į karinius veiksmus buvo įsitraukusios 25 valstybės ir jų kolonijos. Šiose valstybėse tuo metu gyveno apie 1,35 milijardo žmonių – vienas ketvirtadalis visų planetos gyventojų.
1914 m. birželio 28 d. Sarajave nužudytas Austrijos-Vengrijos sosto įpėdinis erchercogas Pranciškus Ferdinandas ir jo žmona. Šis įvykis ir tapo karo pradžios pretekstu. Istorikai užsimena, kad žudynes vykdė bosnis studentas Gavrila Principas. Austrijos-Vengrijos imperija įvykį traktavo kaip teroristinį veiksmą, kuriuo serbai siekė parodyti pasauliui, kad Austrija-Vengrija pietų slavų žemes valdo neteisėtai. Austrija-Vengrija, užsitikrinusi Vokietijos paramą, 1914 m. liepos 23 d. pareiškė Serbijai ultimatumą, kuriam įvykdyti buvo skirtos dvi paros. Tų pačių metų liepos 25 d. Serbija Austrijai-Vengrijai pranešė, kad priima beveik visas ultimatume nurodytas sąlygas. Nepaisant to, liepos 28 d. Austrija-Vengrija nutraukė diplomatinius santykius su Serbija ir paskelbė jai karą.
Tokia buvo pradžia karo, prasidėjusio tarp Vidurio Europos imperijų: vienoje pusėje – Vokietija ir Austrija-Vengrija, kitoje – Antantės valstybės Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusija, Serbija. Vėliau dviejų Vidurio Europos imperijų pusėje kariavo ir Osmanų imperija bei Bulgarija, o jų priešininkės Antantės pusę papildė Italija, JAV, Japonija, Portugalija, Rumunija.
Rytų frontas
1914 m. rugpjūčio 1 d. Vokietija paskelbė karą Rusijai, nors dar sausio 14-18 d. šios šalys buvo pasirašiusios tarpusavio sutartį, kurioje pažymėjo, jog rytinė siena tarp šių imperijų eina per Lietuvos etnines žemes. 1914 m. liepos 31 d. paskelbus mobilizaciją, pradėta formuoti Pirmoji (joje tarnavo dauguma pašauktų lietuvių) ir Antroji Rusijos armijos. Rugpjūčio 2 d. Klaipėdos krašto lietuvius pradėta šaukti į Vokietijos VIII armiją, kur buvo suformuoti lietuviškieji dragūnų ir ulonų pulkai.
Pagal Šlifeno planą, kurį parengė generalinio štabo viršininkas generolas feldmaršalas Alfredas fon Šlifenas (Alfred von Schliffen), Vokietija turėjo kariauti dviem frontais – su Prancūzija iš vakarų ir su Rusija, iš rytų pusės. Kilus karui, Vokietija pirmiausia turėjo didžiąją dalį savo pajėgų siųsti kovai su Prancūzija, taip išnaudodama laiką, per kurį Rusija vykdys mobilizaciją. Rytų fronte Vokietija ketino iš lengvo trauktis tol, kol bus pasiekta Vyslos linija, o vėliau dėl gerai išplėtoto geležinkelių tinklo sutelkti visas savo pajėgas iš vakarų į rytus, kur jau turėtų būti sutriuškinta Rusija.

Pirmojo pasaulinio karo kareivis iš Saugų apylinkių su pilna apranga ir šautuvu.

Pasitvirtinus spėjimams, kad Vokietija pagrindines savo pajėgas sutelkė prieš Prancūziją, Rusija nebelaukė, kol bus baigtos komplektuoti I ir II armijos (Pirmoji armija net nesulaukė, kol atvyks sunkioji artilerija), ir antroje rugpjūčio pusėje pradėjo veržtis į Rytprūsius.
Mūšių eigą Rytprūsiuose būtų galima suskirstyti į du etapus. Pirmasis etapas prasidėjo 1914 rugpjūčio 17 d. ir truko iki rugpjūčio 24 d. Pagrindine puolimo kryptimi Rusija pasirinko Virbalio, Stalupėnų, Gumbinės, Karaliaučiaus kryptis. Šiose teritorijose buvo geras geležinkelio tinklas. XX a. pradžioje sausumos transportas buvo menkai išplėtotas, tad geležinkelis buvo pagrindinė priemonė, kuria buvo galima greitai pergabenti karius ir dislokuoti juos reikiamose pozicijose ir aprūpinti visomis reikalingomis priemonėmis.
Jau pirmuosiuose mūšiuose buvo priversti susiremti ir lietuviškieji daliniai. Vokietijos armijos Lietuviškasis dragūnų pulkas kovose prarado apie 1000 karių ir 19 karininkų. Kautynėse ne tik pasižymėjo, bet ir patyrė daug nuostolių Rusijos 105-asis pulkas, sudarytas beveik vien iš lietuvių.
Pirmajame etape Rusijos armijos daliniai privertė Vokietijos kareivius trauktis iš Rytų Prūsijos. Tačiau Rusijos žygiavimas ir žaibiškas veržimasis į Rytprūsius 1914 m. antroje pusėje nebuvo toks sėkmingas kaip tikėtasi iš pradžių. Nė viename mūšyje Rusija nepasiekė didelio masto pergalių, todėl pradėjo trauktis.
Antras etapas prasidėjo 1914 m. rugpjūčio 26 d. ir tęsėsi iki 1915 m. rugsėjo 17 d. Po susirėmimų su Rusijos kariuomene ir priverstinio karių traukimosi, Vokietija iš Vakarų fronto pasiuntė į Rytprūsius keletą armijos korpusų, taip sustiprindama ten esančius dalinius. Karinėms pajėgoms vadovavo nauji vadovai. Prie būsimų pergalių fronte prisidėjo ir tai, kad rugpjūčio gale vokiečiams pavyko perimti neužšifruotus Rusijos armijos generolo pranešimus. Taip sužinota apie rusų ketinimus ir dalinių išdėstymą.
Rugpjūčio 26-29 d. po įvykusių kautynių ir patirtų didelių nuostolių, Rusijos armijos daliniai buvo priversti trauktis.
Tada Vokietija iš gynybos perėjo į puolimą. Rugsėjo 9-14 d. po mūšių prie Mozūrų ežerų net pasiekė dabartinės Lietuvos teritoriją. Iki metų galo šiaurinė rytų fronto riba nusistovėjo ties Gumbinės-Mozūrijos ežerų linija.
1915 m. pradžioje Vokietija toliau stiprino savo jėgas Rytų fronte. Po trumpos pertraukos, kuri tęsėsi nuo 1914 m. pabaigos, kariniai veiksmai atsinaujino 1915 m. vasario 7 d. Vokiečiai toliau tęsė savo pergalingą žygiavimą į Rytus. Iki rugsėjo 17 d. visa šiandieninės Lietuvos teritorija buvo užimta Vokietijos kariuomenės. Vokietijos kariuomenės veržimasis į Rytus buvo sustabdytas tik 1915 m. rudenį. Ši riba išsilaikė iki 1917 m.
Karo veiksmai Klaipėdos krašte
Pirmojo pasaulinio karo kovos veiksmai Klaipėdos krašte – Lietuvoje vyko apie 14 mėnesių, nuo 1914 m. rugpjūčio iki 1915 m. rugsėjo 17 d., kai aukščiausioji Rusijos karinė vadovybė, bijodama Vilniuje esančių pajėgų apsupimo, liepė pasitraukti kariams iš miesto. Tuo pat metu Šiaurės Lietuvoje Rusijos armijos daliniai buvo nustumti už Obelių-Zarasų linijos. Tokiu būdu visa šiandieninės Lietuvos teritorija buvo užimta Vokietijos kariuomenės.
Nedideli susirėmimai Rusijos-Vokietijos pasienyje prasidėjo iškart po karo paskelbimo. Rugpjūčio 2-17 d. iš pasienio kariuomenės suformuota rusų dragūnų brigada surengė išpuolius į Klaipėdos ir Šilutės (straipsnyje bus vartojamas Šilokarčemos (Heydekrug) gyvenvietės dabartinis pavadinimas – Šilutė, – autoriaus past.) apskritis: Kretingalėje, Laugaliuose, Baituose, Doviluose, Vilkyčiuose, Saugose, Kukoraičiuose, Žemaitkiemyje ir kitur. Visur buvo griaunamos geležinkelio stotys, pylimai ir bėgiai, naikinama telegrafo ir telefono įranga, siaubiama, plėšikaujama ir prievartaujama.
Pirmuosius nuostolius Klaipėdos krašte, Laugaliuose, rugpjūčio 8 d. patyrė Vokietija. Pirmas užmuštas klaipėdietis buvo vyresnysis leitenantas Maras Fišeris (Mar Fischer).
Iš pradžių šiuos Rusijos karių išpuolius pasienyje Vokietijos kariams pavykdo atremti. Tačiau rugpjūčio 17 d. negausios pajėgos, kurios buvo suformuotos Klaipėdos krašte, dar labiau susilpnėjo, kai 2-oji landvero brigada nužygiavo prie Gumbinės padėti ten besikaunančiai Vokietijos armijai.
Rugpjūčio 20 d. bandant kompensuoti bent dalį prarastų pajėgų visi 17-45 metų vyrai buvo šaukiami ginti kraštą. Dėl šio šaukimo kariuomenę papildė apie 3200 pašauktųjų. Stokojant karių, rugsėjo pradžioje papildomai buvo šaukiami ir vyresni nei 45 metų vyrai. Tačiau netekusios didelės dalies karių, Vokietijos pajėgos nesugebėjo pasipriešinti gausesniam priešininkui ir į Klaipėdos kraštą įžengė Rusijos kareiviai.
Neturėdama jėgos persvaros, Vokietijos karinė vadovybė sutelkė dalinius prie Šilutės ir Klaipėdos. Taip stengtasi neleisti priešininkui užvaldyti Nemuno upės žiočių. Vokietijai kariaujant Vakarų fronte, Rusijos kariuomenė užėmė Klaipėdą, tačiau Šilutė liko neužimta.
Rugsėjo pradžioje Rusijos daliniai stovėjo kairiajame Gilijos krante prie Skiepių kaimo (dabar Моstovoje, Kaliningrado sr.). Jų veržimąsi turėjo sustabdyti Šilutės apskrities landšturmo kariai. Dėl šių aplinkybių prieš Rusnę buvo įrengti įtvirtinimai, iškasti apkasai. Tačiau to neprireikė.
Įvykių eiga Rytų fronte Vokietijos naudai pasikeitė po pergalingų mūšių 1914 m. rugsėjo 9-14 d. prie Mozūrijos ežerų. Po šios pergalės Vokietija sustiprino savo pajėgas Klaipėdos krašte. Papildomai į šį regioną sutraukti Vokietijos daliniai pradėjo staigiai ir sėkmingai stumti priešininką iš šiaurinių Rytų Prūsijos žemių.
Mūšis dėl Klaipėdos
Klaipėda, kurioje gyveno apie 20 tūkst. gyventojų, ilgą laiką liko Pirmojo pasaulinio karo kovų nuošalyje. Tačiau situacija pasikeitė 1915 m. pradžioje. Nors Vokietijos karinė vadovybė turėjo informacijos apie priešininko pajėgų telkimą Lietuvoje, tačiau tam didelio dėmesio neskyrė, nes panašių melagingų pranešimų sulaukdavo gana dažnai.
Klaipėdai pulti buvo sudarytas gana stiprus karinis junginys. Jį sudarė 7 pėstininkų batalionai, 1 kavalerijos eskadronas, 2 jūrų pėstininkų kuopos, prie jų prisijungė Rygos ir Liepojos pasienio apsaugos daliniai bei 270-ojo Gatčinos pulko 1 batalionas. Klaipėdos puolimo grupė buvo sustiprinta 8 senais artilerijos pabūklais. Puolimas vyko dviem kryptimis – pro Nemirsetą ir Laugalius. Pro Nemirsetą žygiavo apie 8000 karių grupė, o pro Laugalius – apie 3000.
Veržimasis Klaipėdos link prasidėjo kovo 17 d. rytą. Siaučiant pūgai 8000 Rusijos karių grupė peržengė sieną ties Nemirseta. Žygiuodami į Klaipėdą, Rusijos kareiviai degino pakeliui esančias sodybas ir kaimus.
Nėra tiksliai žinoma, kokios pajėgos buvo paliktos ginti Klaipėdos miesto. Kadangi šiame fronto ruože vyko tik nedideli pasienio susirėmimai, tikėtina, kad miestą saugojo tik nedidelė karinė įgula. Stokojant karių, į miesto gynybą buvo įtraukti ir vietos gyventojai. Jie buvo apginkluoti ne tik šautuvais, bet ir rankinėmis granatomis, kulkosvaidžiais.
1915 m. kovo 17 d. vakarą įvyko Vokietijos ir Rusijos pajėgų susidūrimas. Nepaisant kiekybinio pranašumo, Rusijos kareiviams nepavyko užimti miesto.
Lemiamas Klaipėdos miesto šturmas prasidėjo kovo 18 d. vakarą. Buvo tikimasi prisidengti tamsa, tačiau šiuos planus sužlugdė Klaipėdos gynėjai, kurie nukreipė į puolančius priešininkus akinamą prožektorių šviesą. Tačiau Rusijos pajėgoms vis dėlto pavyko įsiveržti į miestą. Mieste Vokietijos kariai susimaišė su vietos gyventojais. Į įsiveržusią Rusijos kariuomenę imta šaudyti pro namų langus ir gatvių barikadas. Klaipėdoje užvirė gatvių mūšiai. Nepaisant Klaipėdos gynėjų pastangų, po vidurnakčio mieste jau šeimininkavo Rusijos kariuomenė.
Užėmę miestą, kareiviai pradėjo siautėti, plėšikauti Klaipėdoje. Buvo išgrobstytos maisto ir kitokių prekių parduotuvės, susprogdintas vandens bokštas, iš gamyklų paimti ir į Rusiją išvežti visi įrenginiai. Girtaujantys kareiviai išgėrė visą spiritą, sunaikino eterio ir chloroformo atsargas.
Po miesto užėmimo Vokietija į šį regioną pradėjo siųsti papildomus, tačiau jau ne tik landvero ir landšturmo, bet ir reguliariosios kariuomenės dalinius. Kovo 21 d. prasidėjo Vokietijos kariuomenės puolimas iš pietų pusės. Po įnirtingų gatvės mūšių miestas buvo išlaisvintas ir išliko Vokietijos teritorijos dalimi iki 1919 m.
Karo pabaiga Rytų fronte
Rytų Prūsijoje, dabartinėje Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų, vykę mūšiai labai skaudžiai palietė žmones. Vietos gyventojai turėjo tenkinti tai vienos, tai kitos kariuomenės poreikius: aprūpinti maistu, suteikti nakvynę ir t. t. Daugybė sodybų, gyvenviečių vykstant karo veiksmams buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus.
Žmonės pradėjo reikšti nepasitenkinimą vykstančiu karu. Vyko streikai, demonstracijos. 1917 m. pradžioje Rusijoje įvyko revoliucija, kurios metu įsigalėjo nauja bolševikų valdžia. Jau 1917 m. lapkričio 22 d. tarp Vokietijos ir bolševikinės Rusijos buvo pasirašyta paliaubų sutartis, o gruodį Brest-Litovske prasidėjo taikos derybos. Jose Vokietija pareikalavo, kad Rusija atsisakytų Ukrainos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijų. Nesutikdama su tokiomis sąlygomis, Rusija 1918 m. sausio 28 d. nutraukė derybas.
Po derybų nutraukimo vokiečiai bei jų sąjungininkai atnaujino puolimą ir užėmė nemažai naujų teritorijų. Bolševikai buvo priversti priimti vokiečių taikos sąlygas. 1918 m. kovo 3 d. Brest-Litovske buvo pasirašyta Vokietijos ir bolševikinės Rusijos sutartis, kuri užbaigė Pirmąjį pasaulinį karą Rytų fronte.
Parengė Ignas Giniotis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite