Pirmą kartą Šv. Kryžiaus bažnyčioje nuskambėjo Čiurlionio kvarteto liturginis kūrinys

Balandžio 6 d., šeštadienį, Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje po vakarinių pamaldų susirinkusieji niekur nesiskirstė. Klebonas kan. Remigijus Saunorius priminė šv. Mišių dalyviams, kad jų laukia staigmena ir išskirtinė bažnyčios dovana – M. K. Čiurlionio kvartetas atliks F. J. Haidno kūrinį „Septyni paskutiniai mūsų Atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“.

Prieš koncertą įžangos žodį ir Atpirkėjo žodžius nuo kryžiaus skaitė Marijus Budraitis.

Valanda dvasingos muzikos
Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje laisvų vietų atsisėsti neliko. Po pamaldų tik keli žmonės užvėrė šventovės duris, bet dar daugiau jų atėjo. Šv. Mišiose ir po jų surengtame koncerte dalyvavo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, atvyko Kintų muzikos festivalių organizatorė, VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė, kuri ir pakvietė į Šilutę Čiurlionio kvartetą atlikti pasaulinio garso liturginį kūrinį.
Tarp susirinkusiųjų buvo daug švietimo, kultūros, socialinių įstaigų darbuotojų, įvairaus amžiaus šilutiškių, taip pat ir į Šilutę iš kitų rajono vietovių suvažiavusių žmonių. Valanda dvasingos virtuoziškai atliktos muzikos padarė įspūdį visiems. Kvarteto atlikėjams – Jonui Tankevičiui (I smuikas), Dariui Dikšaičiui (II smuikas), Gediminui Dačinskui (altas), Glebui Pyšniakui (violončelė) – po koncerto visi plojo atsistoję, moterys įteikė atlikėjams rožių.

Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius tarė padėkos žodį: „Kai man pasakė: „Žinai, klebone, tokio dalyko mūsų bažnyčioje dar nebuvo. Tai turi būti Šilutėje“. Tą dalyką šiandien turime Šilutėje.

Koncerto metu.

Viešpats kiekvieną dieną juk mums sako, kiekvienam į mūsų širdis kalba: „Trokštu, atlikta“. Ir kiekvienam iš mūsų sako: „Aš tau pažadu…“ Iš tiesų, brangieji, šiandien tas gavėnios kelias mums buvo apmąstymas, tik kitaip. Ne per pamokslus, ne per Šventojo Rašto skaitinius, tačiau, kaip sakė vedėjas Marijus (šilutiškis Marijus Budraitis), mes išleidome savo sielas pasiganyti… Manau, tos mūsų sielos, kai išeisime iš bažnytėlės, tai pajus. Brangieji, pamąstykime gavėnios metu apie tuos Viešpaties žodžius, kuriuos jis mums tarė nuo kryžiaus“.

Klebonas padėkojo visiems, tą pavakarę buvusiems kartu, visiems, kurie prisidėjo organizuojant įspūdingą koncertą, kurie surado valandėlę laiko ateiti į prašviesėjusią jaukią po remonto katalikų bažnytėlę, atitrūkę nuo televizijos serialų ir kitokių kasdieninių dalykų. Savo padėką klebonas užbaigė žodžiais: „Ačiū mūsų nustabiajam Čiurlionio kvartetui.

Apie kūrinį

Austrų kompozitoriaus F. J. Haidno (1732–1809) kūrinys „Septyni paskutiniai mūsų Atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“ – originali versija dviem smuikams, altui ir violončelei. M. Budraitis, pristatydamas kiekvieną iš septynių kūrinio dalių, jas komentavo plačiau. O tų septynių Atpirkėjo žodžių esmė yra tokia: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą”; „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“; „Moterie, štai tavo sūnus!.. Štai tavo motina!“; „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“; „Trokštu!“; „Atlikta!“; „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Kūrinio pabaigoje skamba „Žemės drebėjimas“.
Šio veikalo sukūrimo istorija gana neįprasta. 1785 m. kompozitorius gavo iš Ispanijos laišką, kuriame Kadiso katedros kardinolas prašė parašyti muziką Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio ir skelbiančio vyskupo pamokslu. Taip atsirado F. J. Haidno kūrinys, septynios sonatos instrumentiniam ansambliui (smuikai, pučiamieji ir timpanai) su įžanga ir pabaiga. Netrukus kompozitorius ciklą pritaikė styginių kvartetui. Šis muzikinis paveikslas trunka gana trumpai, tačiau yra labai ekspresyvus, dramatiškas ir nepraradęs emocinės jėgos iki šių dienų.

Apie Čiurlionio kvartetą

„Publika buvo pakerėta idealiai tolygaus visų instrumentų skambesio. Temos kontūrai, veržli linija, gajus ritmas ir tempas, garso efektai – visa tai buvo ekspresyviai perteikta skoningu stiliumi. Mes tiesiog stebėjomės garso spalvų prabanga. Tokius subtilius atspalvius gali išgauti tik talentingų artistų rankos!“; „Čiurlionio kvartetas – tai bent! Susigrojimas nepriekaištingas, o interpretacijos – nuoširdžios ir nepaprastai tikslios. Koncertas buvo nuostabus“ – tokiomis ir panašiomis citatomis mirgėjo Vengrijos, Vokietijos, Norvegijos laikraščiai po Čiurlionio kvarteto gastrolių šiose šalyse.

Susibūręs 1968 metais, šis kvartetas tebegarsėja kaip išradingas ir techniškai pažangus kolektyvas. Tik violončelės virtuozą Saulių Lipčių 2018 m. pavasarį pakeitė iš Austrijos sugrįžęs Glebas Pyšniakas (Gleb Pyšniak).
1990 m. Čiurlionio kvartetas buvo pagerbtas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Vokietijoje kvartetas laimėjo II vietą, buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. Kvartetas koncertavo visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos, taip pat Kanadoje, JAV, Meksikoje, Japonijoje bei Kinijoje ir kt.

Klebonas Remigijus Saunorius po koncerto padėkojo visiems, aną gavėnios popietę praleidusiems kartu skambant įkvepiančiai styginių kvarteto liturginei muzikai. Greta Audra Juodeškienė, kurios rūpesčiu Čiurlionio kvartetas atvyko į Šilutę.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Čiurlionio kvarteto repertuarą sudaro per 300 kūrinių. Per visus 2011 metus, skirtus M. K. Čiurlionio mirties 100-osioms metinėms, kvartetas pagrojo 100 koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose, į jų programas įtraukdamas M. K. Čiurlionio kūrinius, turą baigė UNESCO salėje Paryžiuje.

Parengė Stasė Skutulienė, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite