Pirmą kartą Šv. Kryžiaus bažnyčioje nuskambėjo Čiurlionio kvarteto liturginis kūrinys

Balandžio 6 d., šeštadienį, Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje po vakarinių pamaldų susirinkusieji niekur nesiskirstė. Klebonas kan. Remigijus Saunorius priminė šv. Mišių dalyviams, kad jų laukia staigmena ir išskirtinė bažnyčios dovana – M. K. Čiurlionio kvartetas atliks F. J. Haidno kūrinį „Septyni paskutiniai mūsų Atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“.

Prieš koncertą įžangos žodį ir Atpirkėjo žodžius nuo kryžiaus skaitė Marijus Budraitis.

Valanda dvasingos muzikos
Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje laisvų vietų atsisėsti neliko. Po pamaldų tik keli žmonės užvėrė šventovės duris, bet dar daugiau jų atėjo. Šv. Mišiose ir po jų surengtame koncerte dalyvavo Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, atvyko Kintų muzikos festivalių organizatorė, VšĮ „Kintai Arts“ vadovė Audra Juodeškienė, kuri ir pakvietė į Šilutę Čiurlionio kvartetą atlikti pasaulinio garso liturginį kūrinį.
Tarp susirinkusiųjų buvo daug švietimo, kultūros, socialinių įstaigų darbuotojų, įvairaus amžiaus šilutiškių, taip pat ir į Šilutę iš kitų rajono vietovių suvažiavusių žmonių. Valanda dvasingos virtuoziškai atliktos muzikos padarė įspūdį visiems. Kvarteto atlikėjams – Jonui Tankevičiui (I smuikas), Dariui Dikšaičiui (II smuikas), Gediminui Dačinskui (altas), Glebui Pyšniakui (violončelė) – po koncerto visi plojo atsistoję, moterys įteikė atlikėjams rožių.

Šilutės šv. Kryžiaus katalikų bažnyčios klebonas Remigijus Saunorius tarė padėkos žodį: „Kai man pasakė: „Žinai, klebone, tokio dalyko mūsų bažnyčioje dar nebuvo. Tai turi būti Šilutėje“. Tą dalyką šiandien turime Šilutėje.

Koncerto metu.

Viešpats kiekvieną dieną juk mums sako, kiekvienam į mūsų širdis kalba: „Trokštu, atlikta“. Ir kiekvienam iš mūsų sako: „Aš tau pažadu…“ Iš tiesų, brangieji, šiandien tas gavėnios kelias mums buvo apmąstymas, tik kitaip. Ne per pamokslus, ne per Šventojo Rašto skaitinius, tačiau, kaip sakė vedėjas Marijus (šilutiškis Marijus Budraitis), mes išleidome savo sielas pasiganyti… Manau, tos mūsų sielos, kai išeisime iš bažnytėlės, tai pajus. Brangieji, pamąstykime gavėnios metu apie tuos Viešpaties žodžius, kuriuos jis mums tarė nuo kryžiaus“.

Klebonas padėkojo visiems, tą pavakarę buvusiems kartu, visiems, kurie prisidėjo organizuojant įspūdingą koncertą, kurie surado valandėlę laiko ateiti į prašviesėjusią jaukią po remonto katalikų bažnytėlę, atitrūkę nuo televizijos serialų ir kitokių kasdieninių dalykų. Savo padėką klebonas užbaigė žodžiais: „Ačiū mūsų nustabiajam Čiurlionio kvartetui.

Apie kūrinį

Austrų kompozitoriaus F. J. Haidno (1732–1809) kūrinys „Septyni paskutiniai mūsų Atpirkėjo žodžiai ant kryžiaus“ – originali versija dviem smuikams, altui ir violončelei. M. Budraitis, pristatydamas kiekvieną iš septynių kūrinio dalių, jas komentavo plačiau. O tų septynių Atpirkėjo žodžių esmė yra tokia: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą”; „Aš tau pažadu: dar šiandien su manimi būsi rojuje“; „Moterie, štai tavo sūnus!.. Štai tavo motina!“; „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“; „Trokštu!“; „Atlikta!“; „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią“. Kūrinio pabaigoje skamba „Žemės drebėjimas“.
Šio veikalo sukūrimo istorija gana neįprasta. 1785 m. kompozitorius gavo iš Ispanijos laišką, kuriame Kadiso katedros kardinolas prašė parašyti muziką Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio ir skelbiančio vyskupo pamokslu. Taip atsirado F. J. Haidno kūrinys, septynios sonatos instrumentiniam ansambliui (smuikai, pučiamieji ir timpanai) su įžanga ir pabaiga. Netrukus kompozitorius ciklą pritaikė styginių kvartetui. Šis muzikinis paveikslas trunka gana trumpai, tačiau yra labai ekspresyvus, dramatiškas ir nepraradęs emocinės jėgos iki šių dienų.

Apie Čiurlionio kvartetą

„Publika buvo pakerėta idealiai tolygaus visų instrumentų skambesio. Temos kontūrai, veržli linija, gajus ritmas ir tempas, garso efektai – visa tai buvo ekspresyviai perteikta skoningu stiliumi. Mes tiesiog stebėjomės garso spalvų prabanga. Tokius subtilius atspalvius gali išgauti tik talentingų artistų rankos!“; „Čiurlionio kvartetas – tai bent! Susigrojimas nepriekaištingas, o interpretacijos – nuoširdžios ir nepaprastai tikslios. Koncertas buvo nuostabus“ – tokiomis ir panašiomis citatomis mirgėjo Vengrijos, Vokietijos, Norvegijos laikraščiai po Čiurlionio kvarteto gastrolių šiose šalyse.

Susibūręs 1968 metais, šis kvartetas tebegarsėja kaip išradingas ir techniškai pažangus kolektyvas. Tik violončelės virtuozą Saulių Lipčių 2018 m. pavasarį pakeitė iš Austrijos sugrįžęs Glebas Pyšniakas (Gleb Pyšniak).
1990 m. Čiurlionio kvartetas buvo pagerbtas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Vokietijoje kvartetas laimėjo II vietą, buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. Kvartetas koncertavo visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos, taip pat Kanadoje, JAV, Meksikoje, Japonijoje bei Kinijoje ir kt.

Klebonas Remigijus Saunorius po koncerto padėkojo visiems, aną gavėnios popietę praleidusiems kartu skambant įkvepiančiai styginių kvarteto liturginei muzikai. Greta Audra Juodeškienė, kurios rūpesčiu Čiurlionio kvartetas atvyko į Šilutę.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Čiurlionio kvarteto repertuarą sudaro per 300 kūrinių. Per visus 2011 metus, skirtus M. K. Čiurlionio mirties 100-osioms metinėms, kvartetas pagrojo 100 koncertų įvairiose Lietuvos ir užsienio scenose, į jų programas įtraukdamas M. K. Čiurlionio kūrinius, turą baigė UNESCO salėje Paryžiuje.

Parengė Stasė Skutulienė, Petro Skutulo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę