Pinigai bibliotekoms. Kiek kainuoja naujos knygos?

LubosHouska from Pixabay foto

2020 m. Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka knygoms įsigyti iš Kultūros ministerijos gavo 37 579 Eur, iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų dokumentams įsigyti – 27 705 Eur, iš viso pernai gauta 65 284 Eur.

Šią informaciją pateikusi F. Bajoraičio viešosios bibliotekos direktorė Laima Dumšienė paminėjo, kad šiems metams Kultūros ministerija suplanavo skirti 43 904 Eur knygoms pirkti. Šilutę pasiekė žinia, kad ministerija perskirstė jai numatytus 2021 m. asignavimus tarp priemonių ir padidino asignavimus viešųjų bibliotekų fondams formuoti, tam papildomai skirdama 346 tūkstančius eurų.

Iš viso viešųjų bibliotekų fondams formuoti šiemet bus skiriama 2,658 mln. eurų. Tai  maždaug 15 proc. daugiau nei buvo skirta pernai, neskaitant dėl COVID-19 pandemijos papildomai 2020-aisiais skirtų lėšų.

Papildomai šiems metams skirti 346 tūkstančiai eurų leis lengviau išgyventi šį nelengvą etapą leidėjams, kuriems dėl pandemijos teko uždaryti knygynus, atšaukti knygų pristatymus, susitikimus su skaitytojais, perkelti ir gilias tradicijas turinčios Vilniaus knygų mugės datą.

Lietuvoje veikia apie 1240 viešųjų bibliotekų, iš jų beveik 1000 – kaimo vietovėse.

pamario.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite