Piktupėnai – ne tuštėjantis užkampis

Piktupėnų kaimo bendruomenė, kuriai vadovauja Angelė Jonikienė, jau planuoja tradicinę šventę – birželio pirmą sekmadienį minimą Tėvo dieną. Po pertraukos atgaivinama tradicija vėl išjudins visus: bus renkamas garbingiausio Tėvo vardo vertas vyras, taip pat – Senelis.

Iš kairės: Piktupėnų pagrindinės mokyklos direktorė Loreta Zinovjevienė, pradinių klasių vyresnioji mokytoja Eugenija Butvydienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui Laima Žemgulienė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja Regina Breiterienė, matematikos vyresnioji mokytoja Laima Jakubauskienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Audronė Norkaitytė ir istorijos vyresnioji mokytoja Nijolė Mickeliūnienė – beržų alėjoje, kurią kartu su vaikais Vasario 16-ąją išpuošė Lietuvos vėliavos spalvų Laisvės paukščiais.
Laimos Žemgulienės nuotr.

Piktupėnų centre akį traukia atnaujintas ir ryškiai geltonai nutinkuotas pastatas. Čia – biblioteka. Dar prieš 22 metus viešosios bibliotekos filialas buvo sujungtas su mokyklos biblioteka, tad knygų fondą sudaro per 10 tūkst. egzempliorių, visa lentyna – naujų knygų, yra kompiuterių, internetas, viename iš dviejų kambarių yra ir minkštų baldų. Čia skaito per 250 skaitytojų. Ir kovo 18-ąją, kai Piktupėnuose pravėrėme šios bibliotekos duris, netrukus prisirinko mokinukų.
Viena biblioteka kaime – ir ekonomiškiau, ir paprasčiau, nors Pagėgių krašto kaimuose dar esama ir po dvi bibliotekas.
Pastatas, kur įsikūrusi Piktupėnų biblioteka, sutvarkytas pagal projektą, kurį finansavo vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“, lėšų yra skyrusi ir Pagėgių savivaldybė. Anot bibliotekininkės Nijolės Jogienės, čia dirbančios jau 23 metus, kol po šio pastato stogu buvo tvarkoma salė, kol bendruomenė pamažu kuriasi šalia bibliotekos jai patikėtame kabinete, daugelis kaimo renginių vykdavę bibliotekoje. Mat ir Piktupėnų pagrindinė mokykla, kur besimoko 99 mokiniai, neturi salės.
Tikėtina, kad valstybės švenčių minėjimai ir kiti renginiai sugrįš į bendruomenės salę šalia bibliotekos. Ji – didelė, su gera scena, įrengtas ir šildymas. Suremontuota tapo visiškai kitokia.
Vadovė – pripažinta šeimininkė
Kaimo bendruomenės pirmininkė Angelė Jonikienė dirba vietos mokyklos valgykloje. Moteris yra tikra piktupėniškė. Anot jos, Tėvo dienos šventimo tradicija kaime prasidėjo senokai, kai šia proga buvo susirinkta bibliotekoje. Po to ši tradicija prigijo, šventės vykdavo kasmet su atrakcionais, vaišėmis, koncertais. Eidavę per kaimą ir rinkdavę garbingiausią Tėvą, Senelį. Juos gražiai pagerbdavo ir apdovanodavo. Tai skatino ir rėmė Pagėgių savivaldybė.
Gal dvejus metus šios šventės nebuvo. Kaimo žmonės jau pasigedo. Tad šiemet Piktupėnai vėl švęs. Laukiama atvykstančių Mociškių bendruomenės narių. Angelė Jonikienė raugs girą, po atviru dangumi mociškiečiai keps skaniuosius vaflius didelėje keptuvėje, turės skanios uogienės, kaimo moterys priruoš kitokių vaišių. Bendruomenės tarybos 7 nariai yra pasiskirstę veiklos sritimis: pirmininkė rūpinasi vaišėmis, gira, Valdas Vytuvis – sporto reikalais, Vaidas Valauskas yra atsakingas už bendruomenės projektų rengimą, Nijolė Jogienė atsakinga už aplinkos tvarkymą, kaupia švenčių nuotraukas ir jas deda į stendą.
Jiems yra už ką padėkoti

Vos pasibaigus pamokoms mokykloje, Piktupėnų vaikai skuba į biblioteką, kur jų laukia Nijolė Jogienė ir dažnai čia užsukanti bendruomenės pirmininkė Angelė Jonikienė (dešinėje).
Autorės nuotr.

Kaimo bendruomenės renginiams reikia rėmėjų – jų čia yra. A. Jonikienė su dėkingumu paminėjo Piktupėnų žemės ūkio bendrovės direktorių Alvydą Lešinską ir žemės ūkio kooperatyvo „Piktupėnų javas“ vadovą Algirdą Steponavičių. Pirmiausia dėkoja jiems, kad vietos žmonės turi darbo, nors nemažai kaimo gyventojų važiuoja į darbą Pagėgiuose, Vilkyškiuose, Tauragėje. Užtat Piktupėnai netuštėja, trobų langai neužkalti, į užsienį išvyko vos vienas kitas. Bendrovės ir kooperatyvo vadovai duoda technikos, kai reikia tvarkytis ar žemių atvežti gėlynams. Paprašyti padėti niekada neatsakė. Užtat kaimo žmonės gerbia šiuos saviškius ir jais pasitiki. O Pagėgių savivaldybės rūpesčiu prie mokyklos įrengtas europietiškas krepšiniui ir kitoms sporto šakoms tinkamas aikštynas.
Piktupėniškiai žino, kas yra talka. Kai tvarkė salę, išplėšė grindis, 12 priekabų smėlio tekę kibirais nešti. Ir sunešė! Žemės ūkio bendrovės buhalterė Marta Venckienė bibliotekai vis padovanoja knygų. Kaimas gyvena tarsi viena šeima. Nei pykčių, nei pavydo… Jeigu bėda – daugelis šalia.
Vaikui reikia motinos…
Šeštus metus Piktupėnų pagrindinėje mokykloje dirbanti Laima Žemgulienė pasakojo, kad neseniai viena šeima į užsienį išsivežė du vaikus, tačiau sulaukta vieno naujo mokinio. Dabar mokosi 99 mokiniai.
Piktupėnai net ir tuo metu, kai lietuviai gausiai traukė į užsienį, nepaliko savo kaimo ir namų. Vieno berniuko motina daug metų dirbo užsienyje, sugrįždavo tik aplankyti, tačiau dabar jau sugrįžo visam laikui, o užsienyje liko dirbti du jos sūnūs. Mokytojai bene geriausiai matė, kaip jaučiasi vaikas, retai sulaukiantis savo motinos. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui L. Žemgulienė pasakojo, kad berniukas nuolat ir bet kuria proga kalbėdavęs apie mamą, jai sugrįžus irgi apie tai pasakodavęs, net parvežtomis lauktuvėmis pasidalindavęs ir vis: „Mano mama tai… Mano mama sako… Mano mama turi…“ Mokytojai pastebėjo, kad vaiką buvo užvaldęs neapsakomas motinos ilgesys, nors čia jis gyveno su tėvu. Kai laukdavo parvažiuojančios mamos, vaikščiodavo pasitempęs, susitvarkęs ir švytintis.
L. Žemgulienė daug papasakojo apie mokykloje vykstančias šventes, kurių čia gausu. Gerai, kad mokykla su šventėmis galės sugrįžti į sutvarkytą bendruomenės salę – vėl bus gera visiems kartu. Kaimo žmonės ir Vasario 16-osios proga pamatė, kad turi savo mokyklą – vaikai pridarė geltonos, žalios ir raudonos spalvos popierinių Laisvės paukščių, kuriais papuošė berželių alėją. Tarsi trispalvė vėliava traukė kaimo žmonių akis.
Iš 18 mokytojų tik Jadvyga Putnynienė ir Eugenija Budvytienė yra vietinės, visi kiti į darbą važinėja. Negirdėti kalbų, kad mokyklą uždarys, nors naujagimių Piktupėnuose sulaukiama nedaug. 6 antrokai ir 8 trečiokai mokomi sujungtoje klasėje, o visos kitos klasės nėra jungiamos. Turi 11 pirmokų, 9 ketvirtokus, 14 nulinukų ir ikimokyklinukų, 11 penktokų, 7 šeštokus, 10 septintokų, po 8 aštuntos, devintos ir dešimtos klasių mokinius. „Mūsų mokykla labai gera…“ – tarsi skubėdama užbėgti už akių kalbėjo moteris, pakalbinta kaime.

Stasė SKUTULIENĖ

2 komentarai

  • ona

    Kaime dar žmonės geri, jie gražiai sutaria, tvarkosi. Kaime ramiau negu mieste. Daug priklauso nuo mokyklos, mokytojų. Piktupėnams pasisekė. Puiku, laikykitės visi.

  • Sudas o ne kaimas,sau naudos tik ponai semesi o ne paprastiems zmonems.padeda

    .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Kvietimas teikti idėjas Klaipėdos krašto metų programai

Šilutė ir visas Klaipėdos kraštas 2023 m. ruošiasi paminėti neeilinį istorinį įvykį – Klaipėdos krašto suvienijimo su Lietuvos Respublika 100-metį. Šis istorinis įvykis turi ypatingą svarbą Valstybės ir tautos likimo bei raidos istorijoje. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. birželio 17 d. priėmė nutarimą  „Dėl 2023 metų paskelbimo Klaipėdos krašto metais“, kuris turi politinę ir kultūrinę reikšmę. Kviečiame įstaigas, organizacijas, meno kūrėjus telkis, diskutuoti ir teikti idėjas, kaip galėtume šio ypatingo įvykio jubiliejų paminėti Šilutės rajone ir etnografiniame Mažosios Lietuvos regione.

Nuo sausio  brangiau mokėsime už komunalinių atliekų tvarkymą?

Šią savaitę Šilutės rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose vietos politikai svarsto, ar didinti mokesčius už komunalinių atliekų tvarkymą. Tikslas – patvirtinti naujus Šilutės r. savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus dėl pasikeitusių įkainių. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro 2020 m. spalio 28 d. valdybos sprendimu nuo 2021 m. sausio 1 d. Šilutės rajono savivaldybei nustatytas 44,13 Eur/t su PVM „vartų mokestis“. Pagal atliktus skaičiavimus Šilutės rajono savivaldybės „vartų mokestis“ už komunalinių

Taip pat skaitykite