Pienininkai ir nuotekų valytojai nesutaria dėl kainų

ABF „Šilutės Rambynas“ ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos valdoma įmonė UAB „Šilutės vandenys“ niekaip neranda bendros kalbos dėl nuotekų apdorojimo ir kainų. Modernias technologijas įdiegę pienininkai norėtų mokėti už faktinę taršą, o vandentiekio atstovai teigia, kad to daryti neleidžia įstatymas.

ABF „Šilutės Rambynas“ labiausiai užterštas atliekas sukaupia ir išveža perdirbimui į Tytuvėnus.

ABF „Šilutės Rambynas“ labiausiai užterštas atliekas sukaupia ir išveža perdirbimui į Tytuvėnus.

Taip pat nesutariama, kaip apdoroti gamybos atliekas, kad jų nereikėtų vežioti į už pusantro šimto kilometrų esančius Tytuvėnus. Tarpininkauti tarp bendros kalbos nerandančių dviejų įmonių vadovų pabandė rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komitetų nariai, surengę išvažiuojamąjį posėdį į ABF „Šilutės Rambynas“, tačiau ir jų pastangos rezultato nedavė.

Bendrą sutarimą pasiekti trukdo ir tai, kad bendrauti tarpusavyje nelabai linkę ir patys vadovai – UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas bei ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas. Aptaręs klausimus su išvažiuojamojo posėdžio dalyviais Savivaldybėje A. Markvaldas išvykoje į ABF „Šilutės Rambynas“ nedalyvavo. UAB „Šilutės vandenys“ interesams ten atstovavo Gamybos skyriaus viršininkas Martynas Kainovaitis ir technologė-ekologė Sandra Būdvytė. Na, o pieno perdirbimo įmonėje apie technologinius procesus daugiausiai kalbėjo ABF „Šilutės Rambynas“ gamybos specialistė Renata Rupšienė.
ABF „Šilutės Rambynas“ informavo Savivaldybę, kad per 2011-2015 metus į gamybinių nuotekų taršos mažinimą investavo 674 tūkst. eurų ir šiais metais planuoja investuoti dar 100 tūkstančių. Kreipimesi į Šilutės r. savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį ir administracijos direktorių Sigitą Šeputį skundžiamasi, kad UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų tvarkymo kaina yra 1,5 euro už kubinį metrą – du kartus didesnė nei kitose savivaldybėse. Įmonė savo rašte teigia, kad po investicijų nuotekų užterštumas esantis mažesnis už bazinį, tačiau įmonė vis vien priversta mokėti tokią pat kainą kaip už bazinį užterštumą ir investicijos į nuotekų valymą neteko prasmės.
Gamybos procese susidaro dideli kiekiai teršalų, kurie magistraliniais vamzdynais nėra tiekiami į UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų valymo įrenginius, o sunkvežimiais vežami į Kelmės rajono savivaldybėje (Tytuvėnuose) esančius dumblo apdorojimo įrenginius, kur iš gautų dujų gaminama elektros energija. Teršalų transportavimas didina pienininkų išlaidas, o vietoje tokie teršalai nepriimami ir neperdirbami. ABF „Šilutės Rambynas“ prašo rajono politikų peržiūrėti nuotekų tvarkymo sutartį ir numatyti galimybę mokėti už faktinį užterštumą, taip pat surasti galimybę Šilutės vandens valymo įrenginiuose priimti ir perdirbti teršalus, kuriuos dabar tenka gabenti į Tytuvėnus.

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas teigė, kad įvykdyti pieno gamintojų pageidavimų neturįs nei juridinių, nei ekonominių galimybių.

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas teigė, kad įvykdyti pieno gamintojų pageidavimų neturįs nei juridinių, nei ekonominių galimybių.

UAB „Šilutės vandenys“ savo ruožtu pateikė atsakymą, kad remiantis „Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų valymo paslaugas tvarkos“ aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d., už bazinio nuotekų užterštumo viršijimą kainą galima padidinti, tačiau jos negalima sumažinti, jeigu užterštumas yra mažesnis už bazinį. Kartu pažymima, kad investavęs į vidinius gamybos procesus, padedančius mažinti taršą, ABF „Šilutės Rambynas“ sutaupo nemažai lėšų. Jeigu 2013 ir 2014 metais sumokėjo apie 43 tūkst. eurų, tai 2015 m. ši suma sumažėjo iki maždaug 11 tūkst. eurų. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad informacija apie tai, kad UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų tvarkymo kaina esanti didžiausia, neatitinka tikrovės. Kalbant apie teršalų, kuriuos pieno gamintojai gabena į Tytuvėnus, priėmimą į Šilutės vandens valymo įrenginius, A. Markvaldas paaiškino, kad panašūs teršalai valymo įrenginiuose šiuo metu paudojami dujų gamybai. Jas deginant džiovinamas dumblas. Norint priimti didesnius kiekius tokių teršalų, reikėtų papildomų gamybinių pajėgumų. Pavyzdžiui, kaip Tytuvėnuose įrengti koogeneracinę elektrinę, kur panaudojant išgaunamas biodujas būtų galima gaminti elektros energiją. Beje, tokių planų Šilutėje būta, tačiau negavus reikiamos finansinės paramos teko jų atsisakyti.
ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas ir gamybos specialistė Renata Rupšienė Ekonomikos ir Finansų komiteto nariams bei administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui parodė ir paaiškino, kaip veikia naujos teršalų tvarkymo sistemos, kur kaupiami tie teršalai, bei kaip ir kada išgabenami. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas padėtį, kai įmonei pačiai neleidžiama iki deramo lygio išsivalyti teršalų ir išleisti jų į aplinką arba mažiau mokėti už geriau išvalytus teršalus, pavadino marazmu. Kartu jis suprato, kad tai daryti trukdo ne pikta UAB „Šilutės vandenys“ valia ir nusistatymas prieš pieno gamintojus, o įstatymas. Be to, jeigu įmonės turėtų galimybę tvarkyti savo nuotekas pačios, vandentiekis gautų mažiau pajamų ir didesnė dalis išlaidų tektų kitiems vartotojams, tarp jų ir gyventojams.
Komiteto nariai pasiūlė bandyti ieškoti kompromisų su UAB „Šilutės vandenys“ ir ieškoti galimybių patiems perdirbti į Tytuvėnus išvežamas nuotekas. Šie pasiūlymai paremti ir tuo, kad ABF „Šilutės Rambynas“ patiriamos išlaidos įskaičiuojamos į įmonės gaminamos produkcijos kainas.
Beje, į V. Pozingio klausimą, kiek atpigtų produkcija, jeigu kaip nors pavyktų sumažinti nuotekų tvarkymo kainas, atakymo nesulaukta…

Vaidotas VILKAS

ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas (kairėje) su išvažiuojamojo Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio dalyviais.

ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas (kairėje) su išvažiuojamojo Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio dalyviais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą ir jo neskirstyti rajonais

Aplinkos ministerija parengė įsakymo projektą dėl vilkų sumedžiojimo 2022-2023 m. limito ir kviečia visuomenę, suinteresuotas institucijas su juo susipažinti. Atsižvelgus į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis, rūšies apsaugos poreikius ir moksliniais tyrimais apskaičiuotą vilkų šeimų skaičių, siūloma nustatyti 282 vilkų sumedžiojimo limitą. Siekiant, kad vilkai būtų medžiojami proporcingai jų natūraliai gausai, limito rekomenduojama neskirstyti rajonams. Vilko apsaugos planas įpareigoja nustatant sumedžiojimo limitą įvertinti besiveisiančių vilkų šeimų skaičių. Tyrimai rodo, kad Lietuvos teritorijoje gyvena ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos. Vilko

Taip pat skaitykite