Pienininkai ir nuotekų valytojai nesutaria dėl kainų

ABF „Šilutės Rambynas“ ir Šilutės rajono savivaldybės tarybos valdoma įmonė UAB „Šilutės vandenys“ niekaip neranda bendros kalbos dėl nuotekų apdorojimo ir kainų. Modernias technologijas įdiegę pienininkai norėtų mokėti už faktinę taršą, o vandentiekio atstovai teigia, kad to daryti neleidžia įstatymas.

ABF „Šilutės Rambynas“ labiausiai užterštas atliekas sukaupia ir išveža perdirbimui į Tytuvėnus.

ABF „Šilutės Rambynas“ labiausiai užterštas atliekas sukaupia ir išveža perdirbimui į Tytuvėnus.

Taip pat nesutariama, kaip apdoroti gamybos atliekas, kad jų nereikėtų vežioti į už pusantro šimto kilometrų esančius Tytuvėnus. Tarpininkauti tarp bendros kalbos nerandančių dviejų įmonių vadovų pabandė rajono tarybos Ekonomikos ir finansų komitetų nariai, surengę išvažiuojamąjį posėdį į ABF „Šilutės Rambynas“, tačiau ir jų pastangos rezultato nedavė.

Bendrą sutarimą pasiekti trukdo ir tai, kad bendrauti tarpusavyje nelabai linkę ir patys vadovai – UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas bei ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas. Aptaręs klausimus su išvažiuojamojo posėdžio dalyviais Savivaldybėje A. Markvaldas išvykoje į ABF „Šilutės Rambynas“ nedalyvavo. UAB „Šilutės vandenys“ interesams ten atstovavo Gamybos skyriaus viršininkas Martynas Kainovaitis ir technologė-ekologė Sandra Būdvytė. Na, o pieno perdirbimo įmonėje apie technologinius procesus daugiausiai kalbėjo ABF „Šilutės Rambynas“ gamybos specialistė Renata Rupšienė.
ABF „Šilutės Rambynas“ informavo Savivaldybę, kad per 2011-2015 metus į gamybinių nuotekų taršos mažinimą investavo 674 tūkst. eurų ir šiais metais planuoja investuoti dar 100 tūkstančių. Kreipimesi į Šilutės r. savivaldybės merą Vytautą Laurinaitį ir administracijos direktorių Sigitą Šeputį skundžiamasi, kad UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų tvarkymo kaina yra 1,5 euro už kubinį metrą – du kartus didesnė nei kitose savivaldybėse. Įmonė savo rašte teigia, kad po investicijų nuotekų užterštumas esantis mažesnis už bazinį, tačiau įmonė vis vien priversta mokėti tokią pat kainą kaip už bazinį užterštumą ir investicijos į nuotekų valymą neteko prasmės.
Gamybos procese susidaro dideli kiekiai teršalų, kurie magistraliniais vamzdynais nėra tiekiami į UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų valymo įrenginius, o sunkvežimiais vežami į Kelmės rajono savivaldybėje (Tytuvėnuose) esančius dumblo apdorojimo įrenginius, kur iš gautų dujų gaminama elektros energija. Teršalų transportavimas didina pienininkų išlaidas, o vietoje tokie teršalai nepriimami ir neperdirbami. ABF „Šilutės Rambynas“ prašo rajono politikų peržiūrėti nuotekų tvarkymo sutartį ir numatyti galimybę mokėti už faktinį užterštumą, taip pat surasti galimybę Šilutės vandens valymo įrenginiuose priimti ir perdirbti teršalus, kuriuos dabar tenka gabenti į Tytuvėnus.

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas teigė, kad įvykdyti pieno gamintojų pageidavimų neturįs nei juridinių, nei ekonominių galimybių.

UAB „Šilutės vandenys“ direktorius Alfredas Markvaldas teigė, kad įvykdyti pieno gamintojų pageidavimų neturįs nei juridinių, nei ekonominių galimybių.

UAB „Šilutės vandenys“ savo ruožtu pateikė atsakymą, kad remiantis „Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų valymo paslaugas tvarkos“ aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d., už bazinio nuotekų užterštumo viršijimą kainą galima padidinti, tačiau jos negalima sumažinti, jeigu užterštumas yra mažesnis už bazinį. Kartu pažymima, kad investavęs į vidinius gamybos procesus, padedančius mažinti taršą, ABF „Šilutės Rambynas“ sutaupo nemažai lėšų. Jeigu 2013 ir 2014 metais sumokėjo apie 43 tūkst. eurų, tai 2015 m. ši suma sumažėjo iki maždaug 11 tūkst. eurų. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad informacija apie tai, kad UAB „Šilutės vandenys“ nuotekų tvarkymo kaina esanti didžiausia, neatitinka tikrovės. Kalbant apie teršalų, kuriuos pieno gamintojai gabena į Tytuvėnus, priėmimą į Šilutės vandens valymo įrenginius, A. Markvaldas paaiškino, kad panašūs teršalai valymo įrenginiuose šiuo metu paudojami dujų gamybai. Jas deginant džiovinamas dumblas. Norint priimti didesnius kiekius tokių teršalų, reikėtų papildomų gamybinių pajėgumų. Pavyzdžiui, kaip Tytuvėnuose įrengti koogeneracinę elektrinę, kur panaudojant išgaunamas biodujas būtų galima gaminti elektros energiją. Beje, tokių planų Šilutėje būta, tačiau negavus reikiamos finansinės paramos teko jų atsisakyti.
ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas ir gamybos specialistė Renata Rupšienė Ekonomikos ir Finansų komiteto nariams bei administracijos direktoriaus pavaduotojui Virgilijui Pozingiui parodė ir paaiškino, kaip veikia naujos teršalų tvarkymo sistemos, kur kaupiami tie teršalai, bei kaip ir kada išgabenami. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Steponas Kazlauskas padėtį, kai įmonei pačiai neleidžiama iki deramo lygio išsivalyti teršalų ir išleisti jų į aplinką arba mažiau mokėti už geriau išvalytus teršalus, pavadino marazmu. Kartu jis suprato, kad tai daryti trukdo ne pikta UAB „Šilutės vandenys“ valia ir nusistatymas prieš pieno gamintojus, o įstatymas. Be to, jeigu įmonės turėtų galimybę tvarkyti savo nuotekas pačios, vandentiekis gautų mažiau pajamų ir didesnė dalis išlaidų tektų kitiems vartotojams, tarp jų ir gyventojams.
Komiteto nariai pasiūlė bandyti ieškoti kompromisų su UAB „Šilutės vandenys“ ir ieškoti galimybių patiems perdirbti į Tytuvėnus išvežamas nuotekas. Šie pasiūlymai paremti ir tuo, kad ABF „Šilutės Rambynas“ patiriamos išlaidos įskaičiuojamos į įmonės gaminamos produkcijos kainas.
Beje, į V. Pozingio klausimą, kiek atpigtų produkcija, jeigu kaip nors pavyktų sumažinti nuotekų tvarkymo kainas, atakymo nesulaukta…

Vaidotas VILKAS

ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas (kairėje) su išvažiuojamojo Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio dalyviais.

ABF „Šilutės Rambynas“ direktorius Algirdas Bladžinauskas (kairėje) su išvažiuojamojo Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžio dalyviais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite