Peršalimo ligos. Kaip jų išvengti ir kaip gydytis?

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

Kas yra peršalimas?
Peršalimas yra virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri apima nosį, sinusus, ryklę ir gerklas. Peršalimą gali sukelti daugiau nei keli šimtai skirtingų virusų, tačiau dažniausiai pasitaiko rino virusas. Virusas plinta oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Jį platina peršalimu sergantis žmogus. Kai sergantysis čiaudi ar kosėja, į orą patenka labai daug lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda ne tik ore, bet ir ant daugelio bendrojo naudojimo daiktų, pavyzdžiui, durų rankenų, žaislų, kompiuterio klaviatūros, telefono. Palietus toki daiktą rankomis, virusą patys perkeliame į nosį ar burną. Jei virusas oru arba nuo daiktų per rankas pakliūva į kvėpavimo takus per nosį ar burną –mes galime užsikrėsti.
Kaip apsisaugoti?
Pagrindinis patarimas – vengti kontakto su peršalimu sergančiais žmonėmis. Aišku, to išvengti sunku, juk dauguma peršalimo nelaiko liga, todėl eina į darbą, įvairius renginius, kur susirenka daug žmonių, leidžia vaikus į mokyklą ar darželį.
Jeigu naudojatės bendrojo naudojimo daiktais, dažniau plaukite rankas, dienos metu nelieskite veido rankomis. Virusas gali būti perduotas per viską, ką palietė sergantis žmogus, todėl nesinaudokite bendrais puodeliais, stiklinėmis ar įrankiais.
Peršalimu sergantis žmogus privalo apsaugoti kitus žmones. Todėl, jei sergate peršalimu, venkite žmonių susibūrimų, čiaudėdami ir kosėdami, vienkartine servetėle prisidenkite nosį ir burną. Naudokite tik vienkartines servetėles ir po kiekvieno panaudojimas jas išmeskite. Nepalikite jų ant stalo, kišenėje, rankinėje ar kuprinėje.
Kokie simptomai?
Jeigu žmogus užsikrėtė, pirmieji simptomai pasireiškia per pirmas 1-3 dienas nuo užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra sloga, ryklės skausmas, čiaudulys, sausas kosulys, balso prikimimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Liga tęsiasi iki 7-10 ar net 14 dienų. Blogiausia savijauta būna pirmosiomis dienomis, vėliau būklė pamažu gerėja.
Peršalimu serga ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau su amžiumi šia liga sergama rečiau. Pavyzdžiui, vaikai iki dvejų metų peršalimu serga apie 6 kartus per metus, tačiau vaikai, kurie lanko darželį ar mokyklą, gali sirgti keliolika, o suaugusieji – kelis kartus.
Kaip gydytis?
Kadangi specifinio peršalimo gydymo nėra, dažniausiai gydomasi ambulatoriškai namie. Svarbiausia – poilsis, lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, sveikas maistas. Priklausomai nuo simptomų ir jų stiprumo, juos galima palengvinti arba sumažinti nereceptiniais vaistais nuo skausmo, kosulio, temperatūros, slogos.
Tačiau prieš geriant bet kokį vaistą, būtina perskaityti informacinį lapelį, atkreipti dėmesį į kiekvieno vaisto sudedamąsias dalis bei parinkti tinkamą vaisto vienkartinę ir paros dozę. Rekomenduočiau visada pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Kadangi peršalimą sukelia virusai, antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikais gydomos tik bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės peršalimo komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Virusinė infekcija bet kada gali komplikuotis bakterine liga. Peršalimas gali virsti sinusitu, ausies uždegimu, tonzilitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Todėl, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2-3 savaites arba būklė blogėja, yra aukšta temperatūra, atsiranda galvos, ausies ar krūtinės skausmų, stiprėjantis kosulys arba pasidaro sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieni suserga, o kiti – ne?
Viskas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos ir aplinkos, kurioje esame. Jei jūsų imunitetas tėra silpnas, o aplinkoje yra sergantis žmogus, virusui pakliuvus į orą arba ant bendrojo naudojimo daiktų, tikimybė, kad užsikrėsite, padidėja.
Ligos simptomai ir jų stiprumas taip pat priklauso nuo viruso virulentiškumo, tai yra užkrečiamumo arba viruso gebėjimo esant tam tikroms sąlygoms sukelti ligą, bei žmogaus organizmo gebėjimo kovoti su infekcija. Jei imunitetas yra stiprus, o žmogus pailsėjęs, išmiegojęs, pavalgęs, net ir patekęs virusas gali nesukelti ligos arba toks žmogus pajaus labai lengvus peršalimo simptomus.
Todėl, jei norite išvengti peršalimo, venkite masinių susibūrimo vietų, jei aplinkoje yra peršalimu sergantis žmogus, dažniau plaukite rankas, nenaudokite bendro naudojimo daiktų, nepervarkite, venkite streso, sveikai maitinkitės – stiprinkite savo, šeimos narių, vaikų imunitetą.

Reda Lesutytė
Ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite