Peršalimo ligos. Kaip jų išvengti ir kaip gydytis?

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

Kas yra peršalimas?
Peršalimas yra virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri apima nosį, sinusus, ryklę ir gerklas. Peršalimą gali sukelti daugiau nei keli šimtai skirtingų virusų, tačiau dažniausiai pasitaiko rino virusas. Virusas plinta oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Jį platina peršalimu sergantis žmogus. Kai sergantysis čiaudi ar kosėja, į orą patenka labai daug lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda ne tik ore, bet ir ant daugelio bendrojo naudojimo daiktų, pavyzdžiui, durų rankenų, žaislų, kompiuterio klaviatūros, telefono. Palietus toki daiktą rankomis, virusą patys perkeliame į nosį ar burną. Jei virusas oru arba nuo daiktų per rankas pakliūva į kvėpavimo takus per nosį ar burną –mes galime užsikrėsti.
Kaip apsisaugoti?
Pagrindinis patarimas – vengti kontakto su peršalimu sergančiais žmonėmis. Aišku, to išvengti sunku, juk dauguma peršalimo nelaiko liga, todėl eina į darbą, įvairius renginius, kur susirenka daug žmonių, leidžia vaikus į mokyklą ar darželį.
Jeigu naudojatės bendrojo naudojimo daiktais, dažniau plaukite rankas, dienos metu nelieskite veido rankomis. Virusas gali būti perduotas per viską, ką palietė sergantis žmogus, todėl nesinaudokite bendrais puodeliais, stiklinėmis ar įrankiais.
Peršalimu sergantis žmogus privalo apsaugoti kitus žmones. Todėl, jei sergate peršalimu, venkite žmonių susibūrimų, čiaudėdami ir kosėdami, vienkartine servetėle prisidenkite nosį ir burną. Naudokite tik vienkartines servetėles ir po kiekvieno panaudojimas jas išmeskite. Nepalikite jų ant stalo, kišenėje, rankinėje ar kuprinėje.
Kokie simptomai?
Jeigu žmogus užsikrėtė, pirmieji simptomai pasireiškia per pirmas 1-3 dienas nuo užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra sloga, ryklės skausmas, čiaudulys, sausas kosulys, balso prikimimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Liga tęsiasi iki 7-10 ar net 14 dienų. Blogiausia savijauta būna pirmosiomis dienomis, vėliau būklė pamažu gerėja.
Peršalimu serga ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau su amžiumi šia liga sergama rečiau. Pavyzdžiui, vaikai iki dvejų metų peršalimu serga apie 6 kartus per metus, tačiau vaikai, kurie lanko darželį ar mokyklą, gali sirgti keliolika, o suaugusieji – kelis kartus.
Kaip gydytis?
Kadangi specifinio peršalimo gydymo nėra, dažniausiai gydomasi ambulatoriškai namie. Svarbiausia – poilsis, lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, sveikas maistas. Priklausomai nuo simptomų ir jų stiprumo, juos galima palengvinti arba sumažinti nereceptiniais vaistais nuo skausmo, kosulio, temperatūros, slogos.
Tačiau prieš geriant bet kokį vaistą, būtina perskaityti informacinį lapelį, atkreipti dėmesį į kiekvieno vaisto sudedamąsias dalis bei parinkti tinkamą vaisto vienkartinę ir paros dozę. Rekomenduočiau visada pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Kadangi peršalimą sukelia virusai, antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikais gydomos tik bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės peršalimo komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Virusinė infekcija bet kada gali komplikuotis bakterine liga. Peršalimas gali virsti sinusitu, ausies uždegimu, tonzilitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Todėl, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2-3 savaites arba būklė blogėja, yra aukšta temperatūra, atsiranda galvos, ausies ar krūtinės skausmų, stiprėjantis kosulys arba pasidaro sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieni suserga, o kiti – ne?
Viskas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos ir aplinkos, kurioje esame. Jei jūsų imunitetas tėra silpnas, o aplinkoje yra sergantis žmogus, virusui pakliuvus į orą arba ant bendrojo naudojimo daiktų, tikimybė, kad užsikrėsite, padidėja.
Ligos simptomai ir jų stiprumas taip pat priklauso nuo viruso virulentiškumo, tai yra užkrečiamumo arba viruso gebėjimo esant tam tikroms sąlygoms sukelti ligą, bei žmogaus organizmo gebėjimo kovoti su infekcija. Jei imunitetas yra stiprus, o žmogus pailsėjęs, išmiegojęs, pavalgęs, net ir patekęs virusas gali nesukelti ligos arba toks žmogus pajaus labai lengvus peršalimo simptomus.
Todėl, jei norite išvengti peršalimo, venkite masinių susibūrimo vietų, jei aplinkoje yra peršalimu sergantis žmogus, dažniau plaukite rankas, nenaudokite bendro naudojimo daiktų, nepervarkite, venkite streso, sveikai maitinkitės – stiprinkite savo, šeimos narių, vaikų imunitetą.

Reda Lesutytė
Ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame