Peršalimo ligos. Kaip jų išvengti ir kaip gydytis?

Rugsėjis vaikams ir tėveliams yra naujų mokslo metų pradžia, o gydytojams – naujas peršalimo ligų sezonas. Rugsėjis yra laikas, kai vaikai grįžta arba pradeda lankyti darželius ir mokyklas ir didžiąją laiko dalį praleidžia kolektyve. Keičiantis orams, kai rytais ir vakarais būna vėsu, o dienomis šilta, netinkamai pasirinkta apranga, buvimas uždarame kolektyve, stresas ir blogas miegas lemia padažnėjusį sergamumą dėl peršalimo.

Kas yra peršalimas?
Peršalimas yra virusinės kilmės viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kuri apima nosį, sinusus, ryklę ir gerklas. Peršalimą gali sukelti daugiau nei keli šimtai skirtingų virusų, tačiau dažniausiai pasitaiko rino virusas. Virusas plinta oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Jį platina peršalimu sergantis žmogus. Kai sergantysis čiaudi ar kosėja, į orą patenka labai daug lašelių su virusu. Lašeliai pasklinda ne tik ore, bet ir ant daugelio bendrojo naudojimo daiktų, pavyzdžiui, durų rankenų, žaislų, kompiuterio klaviatūros, telefono. Palietus toki daiktą rankomis, virusą patys perkeliame į nosį ar burną. Jei virusas oru arba nuo daiktų per rankas pakliūva į kvėpavimo takus per nosį ar burną –mes galime užsikrėsti.
Kaip apsisaugoti?
Pagrindinis patarimas – vengti kontakto su peršalimu sergančiais žmonėmis. Aišku, to išvengti sunku, juk dauguma peršalimo nelaiko liga, todėl eina į darbą, įvairius renginius, kur susirenka daug žmonių, leidžia vaikus į mokyklą ar darželį.
Jeigu naudojatės bendrojo naudojimo daiktais, dažniau plaukite rankas, dienos metu nelieskite veido rankomis. Virusas gali būti perduotas per viską, ką palietė sergantis žmogus, todėl nesinaudokite bendrais puodeliais, stiklinėmis ar įrankiais.
Peršalimu sergantis žmogus privalo apsaugoti kitus žmones. Todėl, jei sergate peršalimu, venkite žmonių susibūrimų, čiaudėdami ir kosėdami, vienkartine servetėle prisidenkite nosį ir burną. Naudokite tik vienkartines servetėles ir po kiekvieno panaudojimas jas išmeskite. Nepalikite jų ant stalo, kišenėje, rankinėje ar kuprinėje.
Kokie simptomai?
Jeigu žmogus užsikrėtė, pirmieji simptomai pasireiškia per pirmas 1-3 dienas nuo užsikrėtimo. Dažniausi simptomai yra sloga, ryklės skausmas, čiaudulys, sausas kosulys, balso prikimimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Liga tęsiasi iki 7-10 ar net 14 dienų. Blogiausia savijauta būna pirmosiomis dienomis, vėliau būklė pamažu gerėja.
Peršalimu serga ir vaikai, ir suaugusieji, tačiau su amžiumi šia liga sergama rečiau. Pavyzdžiui, vaikai iki dvejų metų peršalimu serga apie 6 kartus per metus, tačiau vaikai, kurie lanko darželį ar mokyklą, gali sirgti keliolika, o suaugusieji – kelis kartus.
Kaip gydytis?
Kadangi specifinio peršalimo gydymo nėra, dažniausiai gydomasi ambulatoriškai namie. Svarbiausia – poilsis, lovos režimas, gausus skysčių vartojimas, sveikas maistas. Priklausomai nuo simptomų ir jų stiprumo, juos galima palengvinti arba sumažinti nereceptiniais vaistais nuo skausmo, kosulio, temperatūros, slogos.
Tačiau prieš geriant bet kokį vaistą, būtina perskaityti informacinį lapelį, atkreipti dėmesį į kiekvieno vaisto sudedamąsias dalis bei parinkti tinkamą vaisto vienkartinę ir paros dozę. Rekomenduočiau visada pasitarti su gydytoju arba vaistininku. Kadangi peršalimą sukelia virusai, antibiotikų vartoti negalima. Antibiotikais gydomos tik bakterinės infekcijos, pavyzdžiui, bakterinės peršalimo komplikacijos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Virusinė infekcija bet kada gali komplikuotis bakterine liga. Peršalimas gali virsti sinusitu, ausies uždegimu, tonzilitu, bronchitu, plaučių uždegimu. Todėl, jei simptomai tęsiasi daugiau nei 2-3 savaites arba būklė blogėja, yra aukšta temperatūra, atsiranda galvos, ausies ar krūtinės skausmų, stiprėjantis kosulys arba pasidaro sunku kvėpuoti, būtina kreiptis į gydytoją.
Kodėl vieni suserga, o kiti – ne?
Viskas priklauso nuo mūsų imuninės sistemos ir aplinkos, kurioje esame. Jei jūsų imunitetas tėra silpnas, o aplinkoje yra sergantis žmogus, virusui pakliuvus į orą arba ant bendrojo naudojimo daiktų, tikimybė, kad užsikrėsite, padidėja.
Ligos simptomai ir jų stiprumas taip pat priklauso nuo viruso virulentiškumo, tai yra užkrečiamumo arba viruso gebėjimo esant tam tikroms sąlygoms sukelti ligą, bei žmogaus organizmo gebėjimo kovoti su infekcija. Jei imunitetas yra stiprus, o žmogus pailsėjęs, išmiegojęs, pavalgęs, net ir patekęs virusas gali nesukelti ligos arba toks žmogus pajaus labai lengvus peršalimo simptomus.
Todėl, jei norite išvengti peršalimo, venkite masinių susibūrimo vietų, jei aplinkoje yra peršalimu sergantis žmogus, dažniau plaukite rankas, nenaudokite bendro naudojimo daiktų, nepervarkite, venkite streso, sveikai maitinkitės – stiprinkite savo, šeimos narių, vaikų imunitetą.

Reda Lesutytė
Ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

4 būdai, kaip įsirengti maksimaliai patogią svetainę

Nepaisant to, kokia stilinga ir estetiška bebūtų svetainė, itin svarbu joje patogumas. Komfortiški ir patogiai išdėstyti baldai, apgalvotai priderinti aksesuarai ir kitos detalės leidžia pasimėgauti idealiu komfortu. Į ką verta atkreipti dėmesį, norint tai įgyvendinti savo namuose? 1. Kurkite įvairiems poreikiams pritaikytą sėdėjimo zoną Svetainėje dažnai leidžiamas laisvalaikis su šeima ir draugais. Joje ne tik ilsimasi, bet ir pramogaujama: žiūrimi filmai, žaidžiami kompiuteriniai žaidimai ir panašiai. Tam, kad šiomis veiklomis užsiimti būtų patogu, reikalingi sėdimieji baldai. Todėl svetainė daugeliu atveju

Kaip apsisaugoti karščiui jautriems žmonėms

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos informuoja, kad rugpjūčio 10 d. karšti orai tęsis, kaitros rodiklis (kai tris dienas iš eilės aukščiausia oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C) bus pasiektas didesnėje nei trečdalis šalies teritorijoje. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl

Šią savaitę COVID-19 tyrimai intensyviau bus vykdomi 11-oje didelės rizikos savivaldybių

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. imtinai, Ignalinos, Prienų, Šalčininkų, Molėtų, Kupiškio, Kauno, Panevėžio ir Vilniaus rajonų, taip pat Panevėžio, Visagino ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos. Šiose 11-oje savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) negu kitose Lietuvos savivaldybėse. Penktadienio, rugpjūčio 7 d., duomenimis, Lietuvos sergamumo koronaviruso infekcija rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 7,6. Intensyvesnis testavimas reikalingas tose savivaldybėse, kuriose epidemiologinis rodiklis 100

as gali padėti pamiršti nugaros skausmus?

Kiekvienas, kuriam teko susidurti su nugaros skausmais, galėtų patvirtinti, jog jie ženkliai apsunkina mūsų kasdienybę – nebegalime susikoncentruoti darbe, o ką jau kalbėti apie pramogas ar aktyvų laisvalaikį. Dėl įtempto gyvenimo tempo vis daugiau žmonių sužino, ką iš tiesų reiškia ši problema, tačiau jei į šį sąrašą patenkate ir Jūs, tai dar nereiškia, kad nuo šiol visuomet turėsite gyventi su nuskausminamaisiais. Dažnu atveju užtenka pakeisti vos kelis įpročius, jog gyvenimas ir vėl sugrįžtų į įprastas vėžes – paprasčiausia pradėti nuo