Permainos bendrovėje „Pamario pienas“ davė puikų derlių

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė šiemet drąsiai pasitinka visuotinį kooperatyvo narių susirinkimą: 2013 metų kooperatyvo veiklos rezultatas – 120 tūkst. litų pelno!

ŽŪKB „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė ir vadybininkė Rasa Karpavičiūtė aptarė džiuginančius 2013 metų veiklos rezultatus.

Pasak direktorės, kooperatyvo administracija bei prieš metus išrinkta nauja valdyba – ūkininkai Rimas Laurinavičius, Kristina Sirtautienė, Elvyra Čėsnienė, Jonas Gedminas, Kostas Dragūnas, Ramutė Plukienė ir E. Katutienė – su kaupu įvykdė užsibrėžtus tikslus: efektyviau kontroliuoti pieno tyrimų duomenis, parduoti pieną brangiau ir palankesnėmis sąlygomis aprūpinti kooperatyvo narius pašarų papildais bei veterinarinėmis prekėmis.
Kooperacija naudinga pieno gamintojui
2013 metai kooperatyvui „Pamario pienas“ buvo tvarumo, brandos bei įgytos patirties išbandymo metai. 12 metų veikiantis kooperatyvas per tą laikotarpį patyrė įvairių išbandymų, kurie turėjo įtakos ir narių skaičiui, ir surenkamo pieno kiekiams, ir parduodamos produkcijos kainoms.
Pasak E. Katutienės, didžiausias smūgis kooperatyvui, sumažinęs smulkiųjų pieno tiekėjų skaičių, buvo suduotas 2005-2006 metais. Tada valstybė išmokomis skatino smulkiuosius ūkininkus trauktis iš prekinės pieno gamybos.
Kadangi dauguma „Pamario pieno“ koperatyvo narių buvo smulkūs pieno tiekėjai, dėl tokios politikos jų nubyrėjo. Pasak E. Katutienės, tada žmonės buvo priversti apsispręsti – siekti trumpalaikės naudos gaunant vienkartinę išmoką ar plėtoti pieno ūkį.
Dabar kooperatyvui priklauso 206 pieno gamintojai, kurie pieną tiekia į 6 kooperatyvo punktus: Rusnėje, Rukuose, Laučiuose, Pašyšiuose bei Šilalės rajone – Visdžiaugose ir Pajūrio miestelyje. Jau porą metų iš eilės kooperatyvo narių parduodamo pieno apyvarta siekia apie 7 mln. Lt.
Ūkiai didėja, produkcija gerėja
Per kooperatyvo gyvavimo laikotarpį iš esmės pasikeitė kooperatyvo narių ūkiai. Jau dabar drąsiai galima sakyti, kad iš anksčiau kooperatyve vyravusių smulkiųjų ūkininkų, pieną melžusių iš 2 ar 3 karvių, dabar jau daugiau kaip pusė narių (53 proc.) gali vadintis vidutiniais, o kai kurie – net stambiais ūkininkais. Jų karvių bandos – nuo 15 iki 70 raguočių. Visi jie turi savus pieno aušinimo įrenginius.
E. Katutienės nuomone, kooperatyvo „Pamario pienas“ veiklos rezultatai rodo, kad prieš 12 metų susikooperavę smulkieji pieno gamintojai padarė teisingą sprendimą. Jie pasitarnavo ne tik sau, bet ir prie jų neprisijungusiems ūkininkams, nes pažabojo pieno perdirbėjų savivalę. Ūkininkai gerai prisimena tuometinius stambių pieninių atstovų žygius, siekiant smulkiųjų ūkininkų pieną paversti nerūšiniu arba mokėti už pieną tik tiek, kiek nori pieninė.
Sėkmės paslaptys
Komentuodama „Pamario pieno“ pernykštės sėkmingos veiklos paslaptį, E. Katutienė sakė, kad „susikietinti“ ir siekti geresnio rezultato privertė 2012 m. nesėkmė. Prieš metus paaiškėjo, kad 2012 metais, net ir panaudojus rezervo lėšas, buvo gauta 5000 Lt metinės veiklos nuostolio. Tada teko atsisveikinti su neveikliu pieno pirkimą kontroliuojančiu vadybininku, visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime pakeisti valdybą.
Dabar pieno pirkimo ir jo kokybės nustatymą kontroliuoja jauna specialistė Rasa Karpavičiūtė. Ji Šiaulių universitete yra įgijusi verslo administravimo bakalauro diplomą, turi pieno supirkėjos kvalifikaciją. Direktorė džiaugiasi, kad jauna specialistė nestokoja energijos ir didžiulio noro gerai atlikti savo pareigas – akylai kontroliuoja pieno tyrimų duomenis. Tai yra svarbu kiekvienam kooperatyvo nariui, mat kiekvienas yra suinteresuotas gauti kuo teisingesnį atlygį už pateiktą produkciją.
Pieną parduoda gerokai brangiau
Kita sėkmės paslaptis, pasak E. Katutienės, 2013 metais „Pamario pienui“ sekėsi derėtis dėl geresnės pieno kainos. Per metus kaina padidėjo 1,4 karto. Smulkieji pieno tiekėjai už vieną bazinį pieno kilogramą 2012 m. gaudavo tik 0,6 Lt, o 2013 m. ši kaina paaugo iki 0,88 Lt. Pieno gamintojai, kurie turi savo pieno aušinimo įrenginius ir pristato didesnius pieno kiekius, už kilogramą bazinio pieno dabar gauna 1,04-1,08 Lt.
Deryboms dėl geresnės kainos tarnauja kooperatyvo ryžtas įrengti savo pieno perpylimo stotį ir visada turima galimybė žaliavą eksportuoti į Lenkiją ar Latviją. Džiugina faktas, kad Lietuvos pieno perdirbėjai tapo sukalbamesni, tad parduoti pieną užsieniečiams dar nereikėjo.
Per 2013 metus pusantro karto suaktyvėjo kooperatyvo narių aprūpinimas įvairiausiomis jų ūkiams reikalingomis prekėmis. Rulonų plėvelių, druskų su mineralais, melasos bei veterinarijos reikmenų ūkininkai kooperatyve geresnėmis sąlygomis įsigijo už 129 tūkst. litų.
„Pamario pienas“ yra sukūręs 18 darbo vietų, per metus į rajono biudžetą sumokėjo 845 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio ir 200 tūkst. Lt „Sodrai“.

„Pamario“ inf

2 komentarai

  • gagutis

    Pasigirkite ponia direktore, kaip jums sekasi šiemet puikiai dirbti.
    Kaip puikiai darbuojasi vadybininkė Rasa.
    O gal jos jau ir nėra, kaip ir ankstesnio vadybininko…???
    Taigi, tik kontoros administracija dirba puikiai,
    o visi kiti, (vadybininkai, punkto vedėjai, vairuotojai ) neveiklūs.
    Per juos vienos bėdos.
    P.S.
    Totaliai sugadintas tikro kooperatyvo vardas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Devyniasdešimtmetis Rychardas Genutis – tikras šišioniškis

Duris svečiams atvėrė pats jubiliatas Rychardas su dukra Angelika, su kuria kartu gyvena jau šešerius metus. Susėdome pasikalbėti prie židinio, kuriame smagiai kūrenosi ugnis. Žvilgsnis į praeitį „Aš pats negaliu patikėti, kad man jau tiek metų Dievulis atseikėjo. Jaučiuosi taip, kaip prieš 30 metų. Mūsų visų gyvenimas nebuvo lengvas, nors teko ir pasimokyti, ir mėgstamą darbą dirbau, kartu su žmona Zelma du vaikus užauginome, turime būrį anūkų ir proanūkių“, – kalbėjo jubiliatas. Pasakodamas apie savo jaunystę, prisiminė, kad gyveno Usėnuose,

Žemaičių Naumiestyje – susisiekimo ministro patarėjo vizitas

Žemaičių Naumiestyje įvyko susisiekimo ministro patarėjo Jaroslavo Kaminskio, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Dalios Rudienės, Administracijos specialistų, Nacionalinės žemės tarnybos atstovų bei seniūnijos gyventojų susitikimas. Vizito metu buvo ieškoma sprendimo būdų, kaip padėti šalia rekonstruojamo kelio Žemaičių Naumiestis–Šilutė gyvenantiems žmonėms. Pagrindinė gyventojų išsakyta problema – kelio rekonstrukcijos projekte, tiesiant pėsčiųjų-dviračių taką, nenumatyta įrengti privažiavimo iki kai kurių gyventojų turimų sklypų. Prašoma atlikti projekto korektūrą ir įrengti vieną nuovažą.

Seniūnui Alfonsui Šepučiui įteiktas „Auksinės krivūlės riterio” apdovanojimas

Minint Vietos savivaldos dieną sostinėje „Auksinės krivūlės“ apdovanojimais už ryškiausias iniciatyvas ir darbus pagerbtos Lietuvos savivaldybės. Taip pat buvo pagerbti trys labiausiai savivaldai nusipelnę asmenys. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui buvo įteikti „Auksinės krivūlės riterio“ apdovanojimai. Šiemet garbus „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimas įteiktas Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui. „Šiandien Auksinės krivūlės iškeliaus ten, kur pastebimos ryškiausios iniciatyvos ir pastangos žmonių gerovei kurti. Pasidžiaukime drauge su jais ir visi siekime dar daugiau. Dėkoju visiems už pastangas gražinti savo

Duotas startas Šilutės baseino statybai

Antradienį be didelių iškilmių, bet su dovanomis prie būsimojo sporto ir sveikatingumo komplekso su baseinu Rusnės g. 10A, Šilutėje, paskelbta, jog pradedama rekonstruoti vaiduokliu virtusį pastatą. Šiemet darbams gauta 1 mln. Eur, bendra statybų vertė – per 6,5 milijono. Visus darbus planuojama užbaigti gal po dvejų su puse metų. Kol rinkosi kuklios šventės dalyviai, šio rašinio autorė pasivaikščiojo po vaiduokliu virtusį pastatą. Prieš daug metų šį pastatą su krepšinio sale, daugybe įvairių kitų patalpų Šilutės rajono savivaldybė perėmė iš tuometės