Permainos bendrovėje „Pamario pienas“ davė puikų derlių

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė šiemet drąsiai pasitinka visuotinį kooperatyvo narių susirinkimą: 2013 metų kooperatyvo veiklos rezultatas – 120 tūkst. litų pelno!

ŽŪKB „Pamario pienas“ direktorė Edita Katutienė ir vadybininkė Rasa Karpavičiūtė aptarė džiuginančius 2013 metų veiklos rezultatus.

Pasak direktorės, kooperatyvo administracija bei prieš metus išrinkta nauja valdyba – ūkininkai Rimas Laurinavičius, Kristina Sirtautienė, Elvyra Čėsnienė, Jonas Gedminas, Kostas Dragūnas, Ramutė Plukienė ir E. Katutienė – su kaupu įvykdė užsibrėžtus tikslus: efektyviau kontroliuoti pieno tyrimų duomenis, parduoti pieną brangiau ir palankesnėmis sąlygomis aprūpinti kooperatyvo narius pašarų papildais bei veterinarinėmis prekėmis.
Kooperacija naudinga pieno gamintojui
2013 metai kooperatyvui „Pamario pienas“ buvo tvarumo, brandos bei įgytos patirties išbandymo metai. 12 metų veikiantis kooperatyvas per tą laikotarpį patyrė įvairių išbandymų, kurie turėjo įtakos ir narių skaičiui, ir surenkamo pieno kiekiams, ir parduodamos produkcijos kainoms.
Pasak E. Katutienės, didžiausias smūgis kooperatyvui, sumažinęs smulkiųjų pieno tiekėjų skaičių, buvo suduotas 2005-2006 metais. Tada valstybė išmokomis skatino smulkiuosius ūkininkus trauktis iš prekinės pieno gamybos.
Kadangi dauguma „Pamario pieno“ koperatyvo narių buvo smulkūs pieno tiekėjai, dėl tokios politikos jų nubyrėjo. Pasak E. Katutienės, tada žmonės buvo priversti apsispręsti – siekti trumpalaikės naudos gaunant vienkartinę išmoką ar plėtoti pieno ūkį.
Dabar kooperatyvui priklauso 206 pieno gamintojai, kurie pieną tiekia į 6 kooperatyvo punktus: Rusnėje, Rukuose, Laučiuose, Pašyšiuose bei Šilalės rajone – Visdžiaugose ir Pajūrio miestelyje. Jau porą metų iš eilės kooperatyvo narių parduodamo pieno apyvarta siekia apie 7 mln. Lt.
Ūkiai didėja, produkcija gerėja
Per kooperatyvo gyvavimo laikotarpį iš esmės pasikeitė kooperatyvo narių ūkiai. Jau dabar drąsiai galima sakyti, kad iš anksčiau kooperatyve vyravusių smulkiųjų ūkininkų, pieną melžusių iš 2 ar 3 karvių, dabar jau daugiau kaip pusė narių (53 proc.) gali vadintis vidutiniais, o kai kurie – net stambiais ūkininkais. Jų karvių bandos – nuo 15 iki 70 raguočių. Visi jie turi savus pieno aušinimo įrenginius.
E. Katutienės nuomone, kooperatyvo „Pamario pienas“ veiklos rezultatai rodo, kad prieš 12 metų susikooperavę smulkieji pieno gamintojai padarė teisingą sprendimą. Jie pasitarnavo ne tik sau, bet ir prie jų neprisijungusiems ūkininkams, nes pažabojo pieno perdirbėjų savivalę. Ūkininkai gerai prisimena tuometinius stambių pieninių atstovų žygius, siekiant smulkiųjų ūkininkų pieną paversti nerūšiniu arba mokėti už pieną tik tiek, kiek nori pieninė.
Sėkmės paslaptys
Komentuodama „Pamario pieno“ pernykštės sėkmingos veiklos paslaptį, E. Katutienė sakė, kad „susikietinti“ ir siekti geresnio rezultato privertė 2012 m. nesėkmė. Prieš metus paaiškėjo, kad 2012 metais, net ir panaudojus rezervo lėšas, buvo gauta 5000 Lt metinės veiklos nuostolio. Tada teko atsisveikinti su neveikliu pieno pirkimą kontroliuojančiu vadybininku, visuotiniame kooperatyvo narių susirinkime pakeisti valdybą.
Dabar pieno pirkimo ir jo kokybės nustatymą kontroliuoja jauna specialistė Rasa Karpavičiūtė. Ji Šiaulių universitete yra įgijusi verslo administravimo bakalauro diplomą, turi pieno supirkėjos kvalifikaciją. Direktorė džiaugiasi, kad jauna specialistė nestokoja energijos ir didžiulio noro gerai atlikti savo pareigas – akylai kontroliuoja pieno tyrimų duomenis. Tai yra svarbu kiekvienam kooperatyvo nariui, mat kiekvienas yra suinteresuotas gauti kuo teisingesnį atlygį už pateiktą produkciją.
Pieną parduoda gerokai brangiau
Kita sėkmės paslaptis, pasak E. Katutienės, 2013 metais „Pamario pienui“ sekėsi derėtis dėl geresnės pieno kainos. Per metus kaina padidėjo 1,4 karto. Smulkieji pieno tiekėjai už vieną bazinį pieno kilogramą 2012 m. gaudavo tik 0,6 Lt, o 2013 m. ši kaina paaugo iki 0,88 Lt. Pieno gamintojai, kurie turi savo pieno aušinimo įrenginius ir pristato didesnius pieno kiekius, už kilogramą bazinio pieno dabar gauna 1,04-1,08 Lt.
Deryboms dėl geresnės kainos tarnauja kooperatyvo ryžtas įrengti savo pieno perpylimo stotį ir visada turima galimybė žaliavą eksportuoti į Lenkiją ar Latviją. Džiugina faktas, kad Lietuvos pieno perdirbėjai tapo sukalbamesni, tad parduoti pieną užsieniečiams dar nereikėjo.
Per 2013 metus pusantro karto suaktyvėjo kooperatyvo narių aprūpinimas įvairiausiomis jų ūkiams reikalingomis prekėmis. Rulonų plėvelių, druskų su mineralais, melasos bei veterinarijos reikmenų ūkininkai kooperatyve geresnėmis sąlygomis įsigijo už 129 tūkst. litų.
„Pamario pienas“ yra sukūręs 18 darbo vietų, per metus į rajono biudžetą sumokėjo 845 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio ir 200 tūkst. Lt „Sodrai“.

„Pamario“ inf

Hits: 174

2 komentarai

  • gagutis

    Pasigirkite ponia direktore, kaip jums sekasi šiemet puikiai dirbti.
    Kaip puikiai darbuojasi vadybininkė Rasa.
    O gal jos jau ir nėra, kaip ir ankstesnio vadybininko…???
    Taigi, tik kontoros administracija dirba puikiai,
    o visi kiti, (vadybininkai, punkto vedėjai, vairuotojai ) neveiklūs.
    Per juos vienos bėdos.
    P.S.
    Totaliai sugadintas tikro kooperatyvo vardas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite