Permainingą šeštadienį, kovo 20-ąją…

2021 m. sausio 6 d. pūga Vilniuje. Dainiaus Labučio  (ELTA) nuotr.

Šeštadienį buvo saulės, nors ir ūžavo žvarbus vėjas. Televizija rodė, kad Vilniuje žmonės plūdo į gatves ir traukė į parduotuves. Gausiai susirinko ir į protesto akciją prieš su karantinu susijusius suvaržymus, veido kaukių dėvėjimą…

Kol Klaipėda ir Nida dėl plintančio COVID-19 uždaryta, visų keliai, nepaisant nepavasariško oro, krypo į atvertą Palangą. Kurorte, nepaisant sinoptikų įspėjimo, jog savaitgalis bus su sniegu, pūga, vėju, lietumi, lijundra, žmonių suplūdo gausybė. Buvusieji atviri: karantino reikalavimų ten menkai paisoma… Kur skubame, ko pasiilgome?  Šeštadienį, kovo 20 d., minėta Tarptautinė laimės diena… Šiuo metu ištrūkti iš pabodusių namų prie jūros, į Palangą, matyt, daugeliui jau pasirodė laimė… Kas žino? Beje, kovo 20-oji prieš aštuonerius metus paskelbta Tarptautine laimės diena. Vis dėlto nuspręsta pasaulyje skirti vieną dieną ir pagerbti vieną svarbiausių emocijų žmogaus gyvenime. Laimės trokštame visi. Tačiau toji pakili būsena kartais atrodo tokia nepasiekiama ir tolima, kad sunku ją ir įsivaizduoti. Vieni laimę sieja su sveikata, kiti – su artimaisiais, darbu ar pinigais. Kiekvienam žmogui laimė reiškia skirtingus dalykus. Be to, kai sunkai jos siekiame, sunkiai ją ir gauname. Ši diena skirta atkreipti dėmesį į tai, kad laimė – ne taškas, kurį galima prieiti, bet ilgas, nesibaigiantis, kasdienis procesas. Amerikiečių psichologai net sukūrė tam tikrą laimės formulę, pagal kurią galima nustatyti, kiek laimingas žmogus geba būti. Įdomu, kad 50 proc. laimės priklauso nuo paveldimumo, 10 proc. nuo išorinio pasaulio (žmonių, situacijų, aplinkybių), o likę 40 proc. – nuo mūsų pačių kasdienės veiklos. Tad laimė – kiekvieno rankose!

Praėjusią parą (kovo 20 d.) Lietuvoje patvirtintas 321 naujas koronaviruso (COVID-19) atvejis, nuo šios infekcijos mirė dar 11 žmonių – sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 209 011 žmonių (iš jų laboratoriškai patvirtintų: 202 368).
Nuo pandemijos pradžios dėl COVID-19 viruso sukeltos ligos mirė 3476 žmonės.

275 214 asmenų paskiepyta pirmąja vakcina nuo COVID-19, 123 954 – dviem vakcinomis. Dar toli iki trokštamo rezultato, o koronaviruso nauji atvejų, deja, nemažėja… Vilnius garsus ne tik didžiausiais COVID-19 užkrato skaičiais, bet ir gausa gerokai sparčiau plintančio bei didesnį mirtingumą sukeliančio mutavusio užkrato…

Latvijoje ir Estijoje

Ryga, kovo 20 d. (ELTA). Latvija per praėjusią parą patvirtino 625 naujus užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejus. Per pastarąją parą užregistruota dešimt su COVID-19 siejamų mirties atvejų.

Per 24 val. Latvijoje atlikta 13 840 koronaviruso tyrimų, 4,5 proc. tyrimų atsakymų buvo teigiami.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje koronavirusu iš viso užsikrėtė 97 149 žmonės. Bendras mirčių nuo COVID-19 skaičius šalyje siekia 1 821.

Talinas, kovo 20 d. (ELTA). Estijoje praėjusią parą nustatyta 1 250 naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija (COVID-19) atvejų, mirė 11 anksčiau užsikrėtusių asmenų.

Per parą buvo atliktas 7 031 koronaviruso testas, 17,7 proc. jų rezultatų buvo teigiami.

Per dvi savaites patvirtintų COVID-19 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų, skaičius dabar siekia 1 531.

Dėl infekcijos šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 656 pacientai.

Nuo pandemijos pradžios iki šios dienos Estijoje užregistruoti 94 028 koronaviruso infekcijos atvejai, 780 užsikrėtusių gyventojų mirė.

Italijoje
Roma, kovo 19 d. (ELTA). Italijoje per praėjusią parą mirė 386 žmonės, kuriems buvo diagnozuota koronaviruso infekcija (COVID-19), praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Bendras infekcijos aukų skaičius šalyje pasiekė 104 241, ir tai yra antras didžiausias aukų skaičius Europoje po Jungtinės Karalystės (JK). Agentūra „Reuters“ duomenimis, praėjusią parą Italijoje nustatyti 25 735 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Bendras užsikrėtusiųjų skaičius nuo pandemijos pradžios pasiekė 3,3 mln.

Šiauliai, kovo 20 d. (ELTA). 

Pasaulinė žemės diena

Vakar minėta Pasaulinė žemės diena. Be susibūrimų ir kukliai: tik kad žmogus žinotų, atkreiptų dėmesį į gamtos rūpesčius, kad jai padėtų, ją saugotų.

Šiauliai, kovo 20 d. (ELTA). Šiauliai šeštadienį minėjo Pasaulinę Žemės dieną. Prisikėlimo aikštėje suplazdėjo Žemės vėliava, o virtualioje erdvėje Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių kultūros centras pakvietė žiūrėti menišką edukacinį vaizdo filmuką „Labas, Medi“. Pasaulinei Žemės dienai skirta ir medžių sodinimo akcija, kurioje dalyvauja įvairios Šiaulių miesto švietimo ir neformaliojo ugdymo įstaigos. Organizuojamos iniciatyvos įprasmina šių metų šūkį – „Atkurkime savo Žemę“ – ir primena medžių sodinimo bei gamtos saugojimo svarbą, sakoma Šiaulių kultūros centro pranešime.

Jau girdėti, kad Šilutės krašte žmonės matė sugrįžusių gandų… Nieko nuostabaus, juk kovo 25-oji Gandrinės. Matyt, gandrai jau tikrai pakeliui į Lietuvą ir Pamario kraštą. Gal atskraidins ir šilumos, kurios kitą savaitę lyg ir žadama.

pamarys.eu inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite