Per šalčius – jokio alkoholio!

Dalis Lietuvos, išskyrus pajūrį, anot sinoptikų, gali sulaukti net iki 25 laipsnių šalčio. Gyventojai nuo tokių šalčių jau atprato, mat pernai žiemos beveik nebuvo. Medikai pateikia tris svarbiausius patarimus, kaip kaip elgtis per šalčius: nebandyti šildytis alkoholiu, lauke kvėpuoti per nosį ir rengtis taip, kad būtų palikta kuo mažiau atviro kūno.

Šiuo metu apranga lauke turi būti kaip svogūnas – daug sluoksnių ir su oro tarpais. Peršalti galima ir trumpam išlipus iš automobilio ar išėjus iš namų į lauką. Per šalčius dažnas rūpestis, kaip ryte užvesti automobilį. O ir tiek darbo lauke gali lemti, jog žmogus sušals rankas, kojas ar perpūs žvarbus vėjas. Sportuojant, žaidžiant lauke, drabužiai turi būti sausi, o suprakaitavus juos nedelsiant reikia pakeisti sausais. Kai lauke šąla ir dar yra vėjo, būtinos kepurės, šalikai, pirštinės ir visa kita, kad atvirų kūno vietų liktų kuo mažiau.

Šalikas turi uždengti ne burną, bet smakrą, kvėpuoti geriau per nosį. Jei kvėpuojama per burną, šalikas, dengiantis burną, sudrėksta, sušąla. Tai jau pavojinga, kaip ir būti lauke šlapiomis kojinėmis ar kelnėmis. Per šalčius lauke nedera daug kalbėti, šūkauti, dainuoti. Veido kaukės irgi greičiau sudrėksta, jas būtina keisti.

Medikai primena, jog gausiai prisnigus, esant ledo padaugėjo traumų. Pažeista vieta pirmiau šaldoma, o vėliau gali būti šildoma. Apšalus rankas ar kojas, patariama jų netrinti šaltu sniegu. Tokiu atveju reikia kuo greičiau patekti į šiltą patalpą, lėtai atšilti, išgerti arbatos, netinka nei karšta vonia, nei radiatorius. Nušalimo vietų iš pradžių neskauda, tačiau atšilus kūnui skausmas ima stiprėti.

Alkoholis išplečia kraujagysles, tad susidaro iliuzija, jog jis šildo. Per šalčius vartojamas alkoholis yra tiesiog pavojingas. Būtent neblaivūs asmenys dažniausiai lauke sušąla ir miršta.

pamarys.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Koronaviruso pandemija karūnavo apelsiną

Pasaulį užklupusi koronaviruso pandemija paskatino daugiau dėmesio skirti natūraliems imuniteto stiprinimo būdams. Natūralaus vitamino C šaltinio – apelsinų – paklausa pirmosios pandemijos metu pernai pavasarį taip šoktelėjo, kad Viduržemio jūros šalių ūkininkai buvo priversti ieškoti būdų, kaip patenkinti žaibiškai išaugusią paklausą. Augo ne tik šviežių vaisų, bet ir sulčių poreikis. Skaičiuojama, kad apelsinų sulčių gamyba 2020-2021 metų sezoną pasaulyje turėtų išaugti apie 17 procentų. Panašus augimas prognozuojamas ir Lietuvos rinkai. Didžiausios Lietuvoje sulčių gamintojos „Eckes-Granini Lietuva“ generalinis direktorius Marius Gudauskas

Darbo keitimas karantino metu: kaip sėkmingai įsilieti į naują kolektyvą ar veiklos sritį?

Jau beveik metus trunkanti COVID-19 pandemija ne tik perkėlė daugelį darbų į namus ir darbuotojus išmokė dirbti nuotoliniu būdu, bet ir ne vieną paskatino ieškoti naujo darbo ar, likus be jo, išbandyti jėgas visiškai naujoje srityje. Kam ruoštis, jei karantino metu nusprendėte keisti darbo pobūdį ar įsilieti į naują kolektyvą? Elektroninės parduotuves „Senukai.lt“ ir „1A.lt“ Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Kesko Senukai Digital“ administracijos vadovė Solveta Bružaitė pastebi, kad pastarieji 12 mėnesių darbo rinkoje buvo kaip niekuomet intensyvūs ir kupini iššūkių.

Kaip meninių vertybių restauratorius tapo 3D modeliuotoju?

3D modeliavimas – profesija, kurios dėka sukuriamos virtualios realybės ir kompiuterinių žaidimų erdvės, ji dažnai naudojama ir kuriant filmus ar projektuojant įvairius objektus gamybai. Trimatės erdvės modeliuotojas Lukas Paulauskas sako, jog sunkiausia šiame darbe analizuoti ir suprasti, kaip objektai padaryti realybėje, o labiausiai džiugina, kai juos pavyksta kokybiškai atkurti skaitmeninėje erdvėje. L. Paulauskas pasakoja, kad jo profesinis kelias prasidėjo prieš maždaug ketverius metus, kai jam buvo pasiūlyta prisidėti prie virtualiosios realybės erdvių kūrimo Kauno technologijos universitete (KTU). „Tuomet virtuali realybė

Zigmantas Balčytis: „Daržovių augintojai tikisi kompensacijų ir šiemet“

Vasario 22 d. Seimo narys Zigmantas Balčytis raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą prašydamas, kad būtų ieškoma būdų, kaip tęsti daržovių augintojams svarbią laikinosios pagalbos priemonę. 2020 metais prasidėjusi ir tebesitęsianti pandemija, COVID-19 ligos plitimas skaudžiai palietė visus sektorius, tarp jų ir žemės ūkio: daržovių augintojai, kurie negalėjo realizuoti derliaus, turėjo jį utilizuoti. Valstybė žemės ūkio ministro įsakymu skyrė laikinąją pagalbą, kuria pasinaudojo didžioji dalis daržovių augintojų, laiku suspėjusių užpildyti reikiamus dokumentus. Seimo narys Z. Balčytis sako, kad regionuose pasitaikė

Taip pat skaitykite