Per penkerius metus ketinama sutvarkyti Macikų lagerio kompleksą

Vyriausybė pritarė darbo grupės parengtai Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos Sovietų Sąjungos Gulago lagerių objekto komplekso (1941-1955 m.) sutvarkymo koncepcijai ir jos įgyvendinimo 2019-2024 m. veiksmų planui.

„Macikų lageriai – unikalus istorinis objektas, kuris reikšmingas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu aspektu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje glaudžiai susipina abiejų totalitarinių režimų žmonių kalinimo ir žudymo struktūros. Skirtingais laikotarpiais Macikuose buvo kalinami lietuviai, amerikiečiai, austrai, australai, belgai, britai, čekai, kanadiečiai, lenkai, prancūzai, rumunai, rusai, vengrai, vokiečiai bei kitų tautybių žmonės. Privalome deramai įamžinti jų atminimą, tad Vyriausybė ir ateityje didelį dėmesį skirs svarbių istorinės bei kultūrinės atminties objektų sutvarkymui ir išsaugojimui“,- sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis. 

Kas bus daroma, kaina?

Kompleksas šiuo metu yra apleistas, todėl jį būtina sutvarkyti ir pritaikyti edukacinėms ir turizmo reikmėms, taip pat perlaidoti mirusiųjų ar nužudytųjų palaikus ir įamžinti jų atminimą.

Planuojama įrengti vientisą Macikų lagerių muziejų-memorialą, skleidžiantį žinią apie XX a. viduryje Macikuose vykdytus totalitarinių nacistinio ir stalininio režimų nusikaltimus bei jų tragiškas pasekmes.

Ketinama ekshumuoti Macikų lagerių belaisvių palaikus, rastus masinėje kapavietėje Armalėnų kaime ir juos pagarbiai palaidoti naujame žemės sklype šalia Macikų lagerių belaisvių kapinių. Bus sutvarkyta Macikų belaisvių kapinių teritorija, išplėtojant kapinių infrastruktūrą, numatoma įamžinti Macikų lagerių aukų atminimą sukuriant memorialinį akcentą.

Pernai Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, ambasadoriai ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė ir Laimonas Talat-Kelpša svečiavosi Šilutėje. Tąkart kartu su Šilutės raj. savivaldybės vadovais tarėsi kaip gi greičiau sutvarkyti ir įamžinti Macikų koncentracijos stovyklos aukų kapines ir atminimo vietą. Archyvo nuotr.

Vykdant parengtą planą, Macikų lagerių objektų komplekse muziejinei-memorialine veiklai plėtoti žadama suformuoti kompaktišką vientisą 4,7 ha teritoriją. Ji apimtų Macikų lagerių karcerį ir pirtį, sklypą viešiesiems renginiams organizuoti, automobilių aikštelei bei kitos infrastruktūros plėtrai, belaisvių kapines ir žemės sklypą, kuriame numatoma palaidoti Armalėnų kaime rastus Macikų lageriuose mirusių ar nužudytų belaisvių palaikus. Taip pat būtina sutvarkyti Macikų lagerių muziejaus-memorialo teritoriją, skirtą muziejinei veiklai, ir joje esančius buvusius lagerių statinius pritaikyti ekspozicijoms.

Ateityje ketinama išplėtoti Macikų lagerių muziejaus-memorialo lankytojų aptarnavimo infrastruktūrą: nutiesti takus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, sanitarinius mazgus, atitinkamus mažosios architektūros elementus, apšvietimą, informacinius stendus. Taip pat numatoma įrengti aikštę, skirtą viešiesiems renginiams; aktualizuoti, atnaujinti, išplėsti arba įrengti naujas Macikų lagerių muziejaus-memorialo ekspozicijas.

Macikų lagerio komplekso Šilutės rajone sutvarkymo darbai kainuos apie 2,43 mln. eurų.

Macikų lagerių objektų kompleksas pripažintas valstybės saugomu objektu. Atkūrus šalies nepriklausomybę, atitinkamų šalių iniciatyva čia spontaniškai buvo statomi atminimo ženklai, tačiau visas kompleksas nebuvo tinkamai istoriškai įamžintas ir pritaikytas lankytojams.

ELTA inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 – socialinės globos įstaigose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kiekvieną pirmadienį skelbia naujausią informaciją apie koronaviruso plitimą Lietuvos socialinės globos įstaigose. Šilutės rajone veikia minimai ministerijai pavaldūs Macikų socialinės globos namai, vietos Savivaldybės pavaldumo Šilutės socialinės globos namai (buvę senelių globos namai), yra trys privatūs – „Pamario senjorų namai“, „Senjorų Eldoradas“ ir „Globavita“. Ministerija skelbia, kad šalyje esančiuose globos namuose įkurdinta beveik 13 tūkst. garbaus amžiaus ir neįgalių žmonių. Tokių namų yra 215, šiuo metu veikia 206. Rugpjūčio 2 d. duomenimis, šiuo metu nustatyti

Kviečiame teikti pasiūlymus Gyvūnų gerovės metams paminėti

Seimui 2022 m. paskelbus Gyvūnų gerovės metais, Aplinkos ministerija kviečia visuomenę, socialinius partnerius, verslą pasidalinti idėjomis, kaip juos paminėti. Pasiūlymų laukiame iki rugpjūčio 20 d. elektroniniu paštu info@am.lt. Atrinktos priemonės bus įtrauktos į Gyvūnų gerovės metų minėjimo programą. „Aš norėčiau, kad kiekvieni metai būtų gyvūnų gerovės, nes dėmesio šiai sričiai stokojama tiek iš valstybės, tiek iš piliečių. Juk, pripažinkim, kad dar požiūris į gyvį kaip į daiktą, nuosavybę, kažkokį madingą atributą, pelno nešėją labai gajus“, – pastebi aplinkos ministro patarėjas,

Prezidentas: sienų apsaugai – platesni karių įgaliojimai

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitikęs su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu aptarė karių įsitraukimą ekstremaliosios situacijos metu. Šalies vadovas teigiamai įvertino susitikimo metu krašto apsaugos ministro A. Anušausko pristatytus Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos naudojimo statuto pakeitimus, nustatančius konkrečius įgaliojimus, kuriuos kariai įgytų ekstremaliųjų situacijų metu, ir šių įgaliojimų įgijimo sąlygas. „Įstatymų pakeitimai leis kariams efektyviai prisidėti tiek saugant Lietuvos Respublikos sienas, tiek, poreikiui esant,

Taip pat skaitykite