Penki pasiūlymai smagioms Užgavėnėms

Šiemet Užgavėnės – ypatingos. Ne tik dėl to, kad paskutinioji jų diena – Vasario 16-oji – sutampa su Lietuvos valstybės atkūrimo diena, o į patį jų įkarštį sekmadienį įsiterpia Įsimylėjėlių – Valentino diena. Ypatingos ir dėl užsitęsusio pasaulinės pandemijos „karnavalo“. Kaukės ir kaukėtieji tapo tokia įprasta kasdienybe, o neatpažinti bendradarbio ar kaimyno – anokia čia naujiena…

Jau 40 metų kiekvienos žiemos pabaigoje Lietuvos liaudies buities muziejus drauge su gausiu būriu persirengėlių ir linksmai nusiteikusių lankytojų juoku baido negeroves, daug ir skaniai valgo bei, žinoma, degina Morę! Nors šie metai – išskirtiniai, tačiau negalime apsieiti be Užgavėnių! Todėl dalinamės penkiais pasiūlymais, kaip smagiai atšvęsti linksmiausią metų šventę – Užgavėnes.

1. Išlydėti Morę į dausas

Morė – blogio, nelaimių, tamsos ir žiemos simbolis. Po tokios žiemos tikriausiai nesunkiai sugalvotume, ką norėtume pamiršti, sudeginti, atsikratyti? Tai ir padarykime! Tiesioginę Morės deginimo transliaciją kviečiame stebėti saugiai ir šiltai sėdint namuose vasario 12 d., penktadienį, 13 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus Facebook paskyroje!

2. Pavalgyti taip, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą!

Labai svarbi Užgavėnių šventės dalis – skanus ir riebus maistas! O ar jau sugalvojote, ką valgysite per šias Užgavėnes? Blynus? Ar žinojote, kad šeimininkės blynus kepdavo persirengėliams vaišinti, o šeimai ruošdavo gardų šiupinį? Per šias Užgavėnes siūlome išmėginti itin gardų ir sotų šiupinį pagal receptą iš Mažosios Lietuvos, kurį pristato edukatorė Agnė Augustaitienė (pabaigoje).

3. Juoktis iš kitų kaukių

Jei atvyksite pasivaikščioti į Lietuvos liaudies buities muziejų ir čia įsikūrusį miestelį, tik neišsigąskite išvydę į jus žvelgiančias patrakusias Užgavėnių kaukes! Iš muziejaus miestelio pastatų langų praeivius akylai stebi tautodailininko-medžio meistro Sauliaus Tamulio pagamintos tradicinės kaukės, o iš spaudos kiosko moja pati Morė! O kokie išdykę mokiniai susirinko į pradžios mokyklą? Tai – Elektrėnų meno mokyklos dailės skyriaus mokinių pagamintos kaukės!

4. Likti neatpažintu po Užgavėnių kauke

Senovėje buvo tikima, kad tik tas, kuris po Užgavėnių kauke liks neatpažintas, tais metais tikrai bus laimingas. Taigi – verta pasistengti ir įprastines apsaugines kaukes bent jau savaitgaliui kūrybingai pritaikyti šiai šventei taip, kad ir patiems būtų smagu, ir praeivius per saugų atstumą pralinksmintumėte! Juk protėviai, tikėję ypatinga juoko galia numarinti žiemą ir pažadinti pavasarį, pasirodo, buvo teisūs – juoko terapija ligi šiol gyva!

5. Šėlioti ir džiaugtis sniegu

Po rimtų Užgavėnių linksmybių sniego tuoj gali ir nebelikti! Raginame naudotis išskirtine proga džiaugtis visais žiemos ir sniego teikiamais malonumais, šėlioti ir garsiai juoktis! Ar jau spėjote pavažinėti rogutėmis, čiuožti pačiūžomis, voliotis sniege, suktis ant kalvarato? Beje, buvo tikima, kad laistymasis vandeniu per Užgavėnes žada derlingus metus ir greitą sniego virtimą lietumi, t. y. pavasario atėjimą! Savo juoku ir gera nuotaika vykite lauk tamsą, blogas mintis ir pavasaris tikrai greičiau ateis!

Tikime, kad išbandę bent vieną iš penkių pasiūlymų prisiminsite šias Užgavėnes kaip tikrai smagias ir išskirtines! O kas, jei išbandytumėte visus penkis? Galbūt pavasaris tuoj pat atlėktų?..

Elena Braziulienė, Lietuvos liaudies buities muziejaus specialistė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite