„Paukščių sugrįžtuvės 2022“ – balandžio 2 dieną

Balandžio 1-oji yra ne tik Juokų arba Melagių diena, bet ir Pasaulinė paukščių diena. Nemuno deltos regioninio parko administracija kviečia balandžio 2 d., šeštadienį, rinktis Rusnėje ir kartu paminėti Pasaulinę paukščių dieną.

Pasaulinei paukščių dienai paminėti vyks „Paukščių sugrįžtuvės-2022“. Organizuojamas žygis pėsčiomis pasižvalgyti, pamatyti, pasiklausyti paukščių ir pasigrožėti pavasariu gamtoje. Startas – 7 val. Per 3-4 valandas planuojama nužingsniuoti iki 10 km. Susitikimo vieta – automobilių stovėjimo aikštelėje prie Atmatos upės.

Kviečiama pakeliauti po Rusnę ir automobiliu: vyks žąsų ir kitų sankaupas formuojančių paukščių paieškos saloje. Startas – 9 val., kelionė truks iki 2 valandų, susitikimo vieta – prie Nemuno deltos regioninio parko direkcijos (Kuršmarių g. 13, Rusnėje).

Renginio dalyviai turi registruotis, teks pirkti bilietus, nes po žygio ir kelionių automobiliu bus vaišių, reikia turėti daugkartinio naudojimo indų bei įrankių.

Išsamesnę informaciją skelbia Nemuno deltos regioninio parko direkcija savo interneto svetainėje.

Apie Pasaulinę paukščių dieną

1906 m. balandžio 1 d. buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija. Šią dieną visame pasaulyje skatinama supažindinti visuomenę su nykstančiais paukščiais, kelti inkilus.

Lietuvoje ši šventė neretai švenčiama kovo pabaigoje. Lietuvos ornitologų draugija kasmet paskutinį kovo dešimtadienį organizuoja Paukščių dienas, kurių metu visi norintys ir besidomintys sparnuočių gyvenimu stebi paukščius, susipažįsta su jų gyvenimu ar kelia inkilus.

Paukščiai gyvena visuose žemynuose, šiuo metu pasaulyje aptinkama 11 157 paukščių rūšys. Bet dėl žmonių veiklos apie 1500 paukščių rūšių yra iškilęs pavojus išnykti, o 120-130 paukščių rūšių išnyko per žmonijos istorijos laikotarpį. Įskaitant vienkartinius stebėjimus, Lietuvoje aptinkama 401 paukščių rūšis. Paukščių klasė yra labai diferencijuota: vieni paukščiai minta nektaru, kiti sėklomis, vabzdžiais, žuvimis ar kitais paukščiais, smulkiais ar stambesniais žinduoliais. Didžioji dalis paukščių gali skraidyti, tačiau yra ir neskraidančių rūšių (pvz., pingvinai, kiviai).

Pasaulinę paukščių dieną – balandžio 1-ąją, prisiminkime sparnuotus pavasario pranašus, kurių giesmės džiugina širdį. Žiema užleido vietą šviesai, šilumai ir spalvoms, kas be paukščių, sugrįžusių iš šiltųjų kraštų ar ten neišskrendančių, būtų nuobodu ir negyva.  Vieversiai, varnėnai, gandrai, gervės, strazdai, kikiliai, pempės, kovai, gulbės, antys… Kaip be jų?

Kovą ir pirmomis balandžio dienomis į Lietuvą sugrįžta apie 70 rūšių paukščių, o iš viso mūsų šalyje jų aptinkama beveik 400 rūšių. 1906 metų balandžio 1-ąją buvo pasirašyta Tarptautinė paukščių apsaugos konvencija, o Lietuvoje pirmąsias Paukščių dienas ėmė rengti žymus gamtininkas Tadas Ivanauskas. Puiki tradicija tęsiama ir šiais laikais – paskutinį kovo dešimtadienį organizuojamos Paukščių dienos, skatinama juos geriau pažinti, jais rūpintis, atkreipiamas dėmesys į nykstančias sparnuočių rūšis.

pamarys.eu   

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite