Pasveikti be cheminių vaistų padeda sudžok

Šilutės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras ir klubas „Kelias į save“ pakvietė paklausyti nemokamų sveikatinimo paskaitų, kurių metu buvo pristatyta Arūno Jonuškio knygos „Sudžok – gamtos dovanotas gydytojas“ IV dalis. Paskaitos ir knygos sutiktuvės vyko Katyčių seniūnijos Stubrių bendruomenės namuose bei Šilutės seniūnijoje.

Klubo „Kelias į save“ įkūrėjas Arūnas Jonuškis.

Klubo „Kelias į save“ įkūrėjas, klaipėdietis Arūnas Jonuškis susirinkusiems šilutiškiams akcentavo, kad pigiausias ir paprasčiausias būdas pasveikti bei save sveikatinti yra korėjietiškas metodas sudžok – tai taškinis plaštakų ir pėdų masažas (išvertus iš korėjiečių kalbos „su“ – „plaštaka“, „džok“ – „pėda“). Šis metodas atrastas korėjiečio profesorius Pak Dže Vu (Park Jae Woo) dar visai neseniai – 1987 metais. Arūnas Jonuškis ne vienerius metus tyrinėja ir propaguoja šį sveikatinimo metodą, apie sudžok yra parašęs ir išleidęs keturias knygas.
Sudžok metodas pagrįstas motinos gamtos dėsniu – didesni dariniai savo forma ir sandara atkartoja pačius mažiausius. Žmogaus organizmas nėra sudėliotas chaotiškai, o remiantis gamtos dėsniais. Žmogaus delno centras atitinka pilvą, viduriniai pirštai – kojos, mažylis ir smilius – rankos, o nykštys atitinka galvą. Veikdami tam tikrus vidaus organus atitinkančius taškus delnuose, pėdose, pirštuose mes skatiname juos ir sveikatiname. Tiksliai veikiant taškus įvairūs skausmai mažėja ir savijauta gerėja jau po kelių minučių. Įsisenėjusiai ligai neužtenka kelių minučių masažo, todėl skaudamą tašką reikia masažuoti mėnesį, pusmetį, o gal ir dar ilgiau. Nieko baisaus, jei bus spaudžiamas ne tas taškas, tiesiog nebus laukiamo efekto. Vienintelių galvos ir širdies taškų nereikėtų stimuliuoti per daug.
„Žmogaus rankos nykštys yra tarsi sumažinta galvos kopija“, – sako A. Jonuškis. Viršutinis piršto pakraštys atitinka viršugalvį, nykščio centre yra nosis, kiek aukščiau akys, šonuose ausys, po nosimi – burnos taškas, o prie susijungimo su delnu – visų kakle esančių organų taškai. Tolesnis žmogaus svarbiausių organų išsidėstymas gula įstrižai delno. Viduryje – širdis, plaučiai, delno apačioje kepenys, kasa, tulžies pūslė, o žarnynas vingiuoja aukštyn, pirštų link.
Galvos skausmą malšiname vaistais, tačiau, pasak A. Jonuškio, jie problemos nepanaikina. Dažniausiai galvą skauda sutrikus kraujo praeinamumui į galvą, kai smegenys negauna maitinimo. Spaudant taškus delne, atitinkančius galvos sritį, reikia atrasti skausmingą tašką ir jį masažuoti. Galvos skausmas praeis.
„Labai svarbūs taškai, keliaujantys į plaučius. Sutrikus plaučių funkcijai žmogų apima liūdesys, kai maitinimo nebegauna smegenys, atsiranda tokios ligos, kaip depresija, silpnaprotystė, Parkinsonas. Taip yra su kiekvienu organu: sutrikus maitinimui organe vystosi ligos. Rašoma, kad Parkinsonas yra nepagydoma liga. Netiesa – Parkinsonas išgydomas sudžok masažais“, – tvirtino A. Jonuškis, pateikęs daugybę sėkmingo gydymosi sudžok metodu istorijų. „Išsigydžiusi Parkinsono ligą sudžok metodu panevėžietė atviravo, kad žmonėms pritrūksta kantrybės masažuoti ir tuomet jie imasi vaistų. Tačiau cheminiai vaistai ne sveikatina“, – sakė A. Jonuškis.
Jis mokė, kad ištikus insultui reikia sterilia adata prabadyti nykščio galiukus ir išspausti kiek galima daugiau kraujo. Kraujospūdį galima susitvarkyti ir gumelėmis. Kaip tai daryti, mokė susirinkusius. „Jei prabudę naktį tarp 1 ir 3 valandos negalite užmigti, vadinasi, turite problemų su kepenimis, jei prabundate tarp 3 ir 5 – stebėkite bronchus, plaučius. Jei turite problemų su sąnariais, yra sutrikusi hormoninė veikla“, – pasakojo A. Jonuškis.
Daugiau nei 2 valandas trukusios paskaitos dalyviai išgirdo daug naudingų patarimų, kaip pasveikti be vaistų.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 272

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite