Pasveikinkim vieni kitus Lietuvos vardo dienos proga!

2019 metais Lietuvos Respublikos Seimas kovo 9-ąją įtraukė į minėtinų Lietuvos datų sąrašą. Kovo 9-oji buvo paskelbta Lietuvos vardo diena.

Kvedlinburgo analų ištrauka (tekste pažymėta vieta, kurioje minima Lietuva).

Lietuvos vardas pirmą kartą aptinkamas įrašytas Kvedlinburgo analuose.

Juose rašoma, kad 1009 m. kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas. Tad buvo nuspręsta kovo 9-ąją laikyti Lietuvos vardo diena.

Seimas paskelbė Lietuvos vardo dieną

Pasaulio istorinėje literatūroje yra nusistovėjusi tradicija metus skaičiuoti nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame šaltinyje. Buvo iškilmingai paminėtas Lietuvos vardo tūkstantmetis, tačiau ši data nebuvo įrašyta į Lietuvos valstybei reikšmingų kultūrinių-istorinių įvykių įprasminimo minėtinų datų sąrašą. Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo dieną, kartu prisimename ir Lietuvos daugiau kaip tūkstantmetę istoriją. Šios datos paminėjimas skatina puoselėti istorinę atmintį, stiprinti Lietuvos visuomenės pilietinę savimonę, skirti daugiau dėmesio pristatant Lietuvą pasauliui. Tai buvo aptarta Seime 2019 m., kai nuspręsta kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos vardo diena.

Atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta, kad atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Jame į atmintinų dienų sąrašą įtrauktos kelios dešimtys datų.

Iš kur kilo vardas Lietuva?

Kalbininkai, istorikai yra paskelbę įvairių savo nuomonių, nes juk įdomu, kodėl vardas – Lietuva? Kalbininkas, itin kruopščiai nagrinėjęs baltų gentis, mokslų daktaras Letas Palmaitis mano, kad Brunonas buvo nužudytas netoli Jurbarko. Teritorija – Lietuvos. Tai ir vardas užrašomas Lietuvos. Lenkai mano, kad Brunonas nužudytas Gižicko mieste.

Yra kelios gražiojo mūsų Lietuvos vardo kilmės versijos. Kalbininkas Kazimieras Kuzavinis įsitikinęs, kad Lietuvos vardui pradžią davė upė Lietava – dešinysis Neries intakas.

Baltistas Simonas Karaliūnas mano, kad Lietuvos vardas susijęs su vokišku žodžiu „leiten“. Jis reiškia vadovauti, vesti. Tai Lietuvos vardas galėjęs iš pradžių reikšti kariauną.

Istorikas Artūras Dubonis sako, kad XV amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdininkų luomas vadinosi leičiai. Nuo to ir valstybės pavadinimas: Lietuva – leičių šalis.

Yra, kas lietuvius kildino iš romėnų. Tad ir žodį Lietuva kildino iš itališko L‘Italia . Lotyniškai „litus“ reiškia jūros krantą. Lietuva – jūros kranto šalis? Bene žinomiausias – Lietuva nuo žodžio lietus, nes čia daug lyja…

——

Kalendorius skelbia, kad kartu su Lietuva savo vardadienius šiandien švenčia Dominyka, Dominykas, Klausgailas, Klausgailė, Klausilas, Klausilė, Klausutė, Klausutis, Klausvyda, Klausvydas, Pranciška, Žyginta, Žygintas, Žygintė.

pamarys.eu

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rinkimų komisijų pirmininkėmis Šilutėje ir Pagėgiuose bus Loretos

2023 m. kovo 5 d. Lietuvoje vyks savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai. Vyriausioji rinkimų komisija priima su tuo susijusius sprendimus. Lapkričio 29 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino savivaldybių rinkimų komisijų sudėtis ir paskyrė šių rinkimų komisijų pirmininkus. Šilutės rajono rinkimų komisijai vadovaus Loreta Pakalniškienė, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė, Pagėgių savivaldybėje – Loreta Razutienė, Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė. Savivaldybių rinkimų komisijos sudarytos iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos, savivaldybių administracijų direktorių ir politinių partijų pateiktų kandidatūrų.

Už ilgametį darbą padėkota Birutei Servienei ir Romualdui Blechertui

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktorius Virgilijus Pozingis, jo pavaduotoja Daiva Žebelienė bei kultūros įstaigų vadovai pagerbė ilgametę Salos etnokultūros ir informacijos centro direktorę Birutę Servienę ir palinkėjo sėkmės naujame gyvenimo etape. B. Servienei įteikta padėka už ilgametį, nuoširdų, pasiaukojamą darbą siekiant išsaugoti ir populiarinti Mažosios Lietuvos ir Rusnės kultūros vertybes. B. Servienė nuo 2005 m. vadovavo Rusnėje veikiančiam Salos etnokultūros ir informacijos centrui, kuris rūpinasi kultūros veikla ne tik Rusnėje, bet ir Usėnų bei Juknaičių seniūnijose. B.

UV lempos naudojimo gidas – kaip naudoti?

Gelinis nagų lakavimas yra tapęs vienu iš populiariausių lakavimo būdų. Jis yra patogus tuo, jog užtikrina tvarkingo manikiūro ilgaamžiškumą bei su juo galima atlikti įvairiausius nagų dailės sprendimus. Gelinis nagų lakas turi specialias priemones, o viena jų pagrindinių – UV lempa nagams. Šios lempos padeda sukurti nepriekaištingą nagų įvaizdį. Ji tinkama net ir tiems, kurie tik pradeda mokytis nagų dailės meno! Kokiais privalumais pasižymi UV nagų lempa? UV nagų lempos vienas iš pagrindinių privalumų – ji nepamainoma pradedantiesiems. Nesvarbu, ar

Tilžės akto originalas yra Vytauto Didžiojo karo muziejuje

Lygiai prieš 104 metus Tilžėje buvo pasirašytas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos Aktas, šiais laikais dažniausiai vadinamas Tilžės aktu. Manoma, kad 1918 m. lapkričio 30 d. šį dokumentą 24 jo signatarai pasirašė veikiausiai spaustuvininko, visuomenės veikėjo Enzio Jagomasto bute, Tilžėje. Algirdas Matulevičius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas, yra rašęs: „Žinoma tik tiek, kad MLTT susirinkimas, kurio metu ir buvo pasirašytas šis dokumentas, galėjo vykti žymaus Tilžės spaustuvininko, „Lituanios“ savininko Enzio Jagomasto bute arba kito tilžiškio F. Sūbaičio bute.

Taip pat skaitykite