Pasodinta šimtai tūkstančių sodmenų

Savaitgalį,  balandžio 27 d., šalyje vykęs „Nacionalinis miškasodis 2019“ sukvietė beveik du tūkstančius gyventojų sodinti miško. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiai dienai buvo paruošę apie 400 tūkst. eglės, pušies, ąžuolo, beržo ir kitų rūšių medžių sodmenų, kuriais buvo apsodinta bemaž 100 hektarų miško.

„Nacionalinis miškasodis 2019“ – tai jau kelerius metus iš eilės Lietuvos Respublikos ministerijos ir Valstybinių miškų urėdijos organizuojama miško sodinimo šventė, įprasminanti bendrą visuomenės ir miškininkų rūpestį mišku ir palikimu ateities kartoms.

„Ačiū kiekvienam suradusiam laiko ir skyrusiam jį miškui. Tikiu, kad visi sodinę medelius jau po kelių metų pasidžiaugs, kad ir jų dėka Lietuvoje ošia miškas. Daug pasodinome, buvo puikus oras, smagi nuotaika, prasmingas bendras darbas, dabar reikia tik lietaus“, – sako  Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.

Miško sodmenys atrodo gležni, tačiau atsparūs sausrai, mat prieš sodinimą jų šaknys yra apdorojamos specialiu geliu, ilgai išsaugančiu drėgmę. Todėl miškininkai neabejoja darbo rezultatais, nors kaip ir kiekvienas laukia žemę gaivinančio lietaus.

To paties miškui linkėjo ir gausus būrys „Nacionalinio miškasodžio“ dalyvių. Pirmą, bet ne paskutinį, kartą medžius sodinusi moksleivė Greta sakė maniusi, jog miško sodinimas daug paprastesnis, nesitikėjusi, kad reikia tiek kruopštumo ir preciziškumo visus sodmenis pasodinti vienodais tarpais. Ji sakė, gyvenanti netoli ir stebės, kaip miškas auga.

 „Nacionaliniame miškasodyje 2019“ dalyvavo vaikai ir suaugusieji, moksleiviai, kariai, policijos pareigūnai, šauliai, aplinkosaugininkai, užsienio ambasadų, ministerijų, savivaldybių, kitų įmonių ir organizacijų atstovai. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai džiaugiasi bendru darbu vardan to, kad Lietuvoje visada oštų miškas, kad miške visiems būtų gera. 

Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir yra svarbi šalies miškų ūkio sektoriaus plėtros dalyvė. Įmonė rūpinasi šalies miškingumu, diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir išteklių naudojimo technologijas, prižiūri valstybiniuose ir privačiuose miškuose esančius kelius ir saugo miškus nuo gaisrų.

VĮ Valstybinių miškų urėdijos informacija

VMU archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Dviratininkų klubas – su Šilutės rajono savivaldybės herbu?

Šilutės rajono savivaldybės taryba posėdyje apsispręs, ar leidus dviratininkų klubui „Heydekrug cycling club“ Šilutės rajono savivaldybės herbą naudoti ant dviratininkų marškinėlių. Savivaldybei gavus prašymą leisti dviratininkų klubui „Heydekrug cycling club“ Šilutės rajono savivaldybės herbą naudoti ant dviratininkų marškinėlių, parengtas sprendimo projektas. Tvarka tokia: sprendimų projektai svarstomi Tarybos komitetų posėdžiuose, jeigu nebūna prieštaravimų, galutinį sprendimą priima savivaldybės Taryba posėdyje. „Heydekrug cycling club“ – tai grupė, vienijanti dviratininkus Šilutės mieste ir aplink jį bendriems pasivažinėjimams, treniruotėms, siekianti populiarinti dviratį kaip transporto priemonę,

Prasideda aktyvus Lietuvos kariuomenės pratybų periodas – treniruosis virš 20 tūkstančių karių

Lietuvos kariuomenė balandžio-birželio mėnesiais vykdys vieną didžiausių ir intensyviausių karinio rengimo pratybų ciklų, kuriame dalyvaus per 20 tūkstančių Lietuvos ir sąjungininkų karių, tūkstančiai karinės technikos vienetų. Visų šių pratybų tikslas – išbandyti Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintus NATO regioninius gynybos planus, užtikrinant greitą pajėgų perdislokavimą iš vienos valstybės į kitą ir pasiųsti aiškią atgrasymo žinią priešui apie tvirtą NATO narių ryžtą ir įsipareigojimus kolektyvinei gynybai. „Šį pavasarį ir vasaros pradžioje mūsų laukia išskirtinis Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu pratybų skaičius ir mastas. Vienu

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Taip pat skaitykite