Pasauline sensacija galinčiam tapti lietuviui Martynui Giruliui trūksta 207 tūkst. litų

Bioninės rankos laukiančiam lietuviui Martynui Giruliui iki svajonės išsipildymo trūksta daugiau kaip 200 tūkst. litų. Martyno ir visų jį palaikančiųjų tikslas pradeda  naują moderniausių technologijų  etapą, leidžiantį neįgaliam žmogui gyventi visavertį gyvenimą. 

Martyno šeima šiomis dienomis sulaukė dviejų svarbių žinių. Austrijoje po savaitę trukusių treniruočių Vienos AKH ligoninės Medicinos universiteto laboratorijoje profesorius Oskar Asmann  Martynui pranešė, kad operacijų metų persodinti nervai funkcionuoja puikiai, todėl tikrai galima pritaikyti bioninę ranką. Ankstesnė operacija ir reabilitacija pavyko ir Martynas gali valdyti ir bionines rankos riešą, todėl kita žinia nebuvo tokia džiugi – pačios bioninės rankos kaina gerokai padidėjo, todėl dabar trūksta dar daugiau kaip 200 tūkst. litų, kad Martyno svajonė nebūti našta kitiems galėtų išsipildyti.

Bioninė ranka, kuri bus reikalinga Martynui dar šiemet, kainuoja 92 tūkst. eurų (317 tūkst. litų), Martyno Girulio paramos fonde šiuo metu sukaupta 72 tūkst. litų, Martyno šeima bioninei rankai jau paskyrė per 40 tūkst., gautų pardavus dalį turėto ūkio. Iki šiol operacijoms, konsultacijoms, reabilitacijai, apžiūroms jau išleista 113 600 litų.

Martynas ir jo šeima dėkoja visiems jau paaukojusiems ir šiuo metu aktyviai ieško įvairių finansavimo sprendimų, taip pat prašo pagalbos tiek žmonių, tiek įvairių įmonių bei organizacijų.

Kaip žinoma, Martynui Austrijos sostinėje Vienoje buvo atlikta raumenų persodinimo iš kojos į ranką operacija. Bioninės rankos laukiančiam Martynui Giruliui ji pavyko puikiai. Po to jaunuolis intensyviai dirbo treniruodamas ranką. Dabar jau likę du paskutiniai etapai –  rankos dalies amputacija ir bionines rankos priderinimas. Preliminariai rankos amputacija yra numatyta balandžio pradžioje.

Martyno atvejis yra unikalus tuo, kad pirmą kartą bioninė ranka pritaikoma neįgaliam žmogui. Iki šiol bioninės rankos buvo transplantuotos keletui žmonių po rankų traumų, o Martynas niekada iki šiol nevaldė rankų ir jam tenka to mokytis nuo pradžių.

Bioninė ranka – naujausias medicininis išradimas. Specialūs davikliai fiksuoja elektromagnetinį lauką, kuris susidaro susitraukiant raumenims ir valdo bionines rankos variklius. Ji yra nuimama, vakare ją galima prijungti prie energijos šaltinio ir įkrauti, o ryte vėl pritvirtinti.

Martynas serga reta įgimta liga – artrogripoze. Liga yra pažeidusi jo pečių, alkūnių, riešų, čiurnų raumenis, juos paralyžiavo ir užkirto galimybę vaikščioti. Po daugybės operacijų vaikystėje vaikinas pradėjo valdyti kojas ir šiandien gali nueiti nemažus atstumus. Tačiau Martyno rankos liko bejėgės – savarankiškai jis neįstengia atlikti menkiausio darbelio, negali net pasirūpinti savimi. Paralyžiaus pažeistų Martyno rankų raumenys buvo labai silpni, todėl jam buvo persodinti raumenys nuo kojos.

Martyno tėvai, siekdami padėti vaikui, pardavė savo ūkį, tačiau lėšų operacijai trūko, todėl buvo įkurtas paramos fondas. Jo kontaktai:

Martyno Girulio paramos fondas
Adresas: Mokyklos g. 6, Mociškių k., Vilkyškių sen., Pagėgiai
Fondo kodas: 302744171
Banko sąskaita: LT797300010130920989

Daugiau informacijos apie Martyno ligą ir jo gyvenimą galima rasti internete www.martynofondas.lt. Bioninį protezą gamina http://www.ottobock.com.
Martyno mama Danguolė Girulienė, tel. 8 615 41714

Hits: 19

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite