Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems.

Kryžiaus dienos

Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos.

Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie vieną dieną gieda prie vieno kryžiaus, tai kitą dieną būtinai prie kito. Taip stengtasi apeiti kuo daugiau kaimo kryžių (senosios Lietuvos kaimai kryždirbystės meistrais ir jų kūriniais tikrai garsėjo). Prieš Kryžiaus dienas merginos apvainikuodavo numatytus lankyti kryžius.

Liškiavos apylinkėse buvo paprotys, pradėjus giedoti nuo kryžiaus kaimo gale, užbaigti prie kryžių kapinaitėse. Zarasiškiai stengėsi aplankyti kryžius visuose trijuose – žiemkenčių, vasarojaus ir pūdymo – laukuose. Buvo patariama tomis dienomis sėti žirnius, bet nesėti miežių, avižų, kad jų varpos nesikryžiuotų, nesodinti bulvių, laukuose su arkliais nedirbti, kad vasarą ledai nepakenktų javams; audeklo nemesti: siūlai raizgysis; mėsos nevalgyti – javai bus susipynę; iš miško šakų namo nenešti, nes parsinešęs jose gyvatę rasi. Taigi mūsų kaimo Šeštinių papročiuose randame krikščionybės įkvėptas baltų kultūros pavasarinių aukojimų liekanas. Šie gražūs papročiai ilgam išlaikė kaimo bendruomenės solidarumą.

Tverečėnės šeimininkės per Šeštines piemenukams būtinai duodavo ką nors skanesnio – „šeštinaičio“, „kad žirniai geriau derėtų ir kiaulės daugiau paršiukų atsivestų“. Seniau tą dieną Rytų Aukštaitijoje būdavo verdami žirniai su kiaulės koja. Žeimelio apylinkių šeimininkės šeimynai per Šeštines išvirdavo po 6, per Sekmines – po 7, o per Devintines po 9 virtinius. Šiaurės Lietuvoje buvo manoma, jog jei per Šeštines giedra, tais metais avys išsiganys sveikos.

Šeštinės šiemet gegužės 26 dieną, Sekminės – birželio 7 dieną

„Šeštinės ir Sekminės yra daugiau su ūkio darbais susijusios šventės, kaip terminai. Iki Šeštinių reikia viską pasėti, o Sekminės – žalumos šventė, viskas žaliuoja ir vešliai nuteikia žmones. Žiūrėdavo – jeigu oras per Sekmines gražus, tai rugiai gerai žydės ir derlius bus geras“, – radijo laidoje pasakojo etnologas.

Jis teigė, jog visi gamtos ženklai – reikšmingi.

„Žmonės žiūrėdavo ir kaip skruzdelės savo lizdus žolėse susisuka, tos pievų skruzdelės – ar aukštai, ar giliai žemėje. Nuo to priklauso – ar bus drėgna, ar sausa vasara. Paskui paukščiai lizdus kurioje pusėje medžių susisuko – ar pietinėje, ar šiaurinėje. Tai irgi požymis, kokios vasaros reikia laukti. Daugybė tokių smulkių dalykų. Paskui – kaip sprogsta medžiai, kas pirmas, ar alksnis, ar beržas. Jeigu alksnis – vasara drėgna, jeigu beržas – vasara ganėtinai sausa“, – pasakojo jis. L. Klimka teigė, jog pagal šiuos ženklus žmonės rinkdavo vietas pasėliams dirvoje.

Kokia gi šventė be vaišių? Kaimynai seniau sutardavo pasidaryti sudėtinį, vadinamą subertiniu, alų ir virdavo šešias kiaulės kojas su žirniais. Vaišės vykdavusios prie pasėlių lauko. Beje, kiauliena – visų agrarinių švenčių valgis, o daug kojų kauliukų simbolizuoja būsimo derliaus gausą. Gal šis paprotys ateina iš proistorės, kai nusižiūrėjęs į šerno „veiklą” žmogus išmoko velėną plėšti ir žemę purenti? Jau romėnų istorikas P. K. Tacitas apie 98 m. savo raštuose pažymėjo, kad aisčiai (vakarų baltai) yra geri žemdirbiai, o kaip tikėjimo ir apsaugos ženklą nešioja šernų atvaizdus.

Kregždžių diena

L. Klimka teigė, jog Šeštinės kaime dar vadinamos Kregždžių diena. Ir ne tik todėl, kad šie mieli įnamiai vėliausiai sugrįžta iš šiltųjų kraštų… Esama sakmės apie paukštelio pagurklio spalvą. Joje sakoma, kad kregždė snapeliu nubraukė kraujo lašą nuo Nukryžiuotojo žaizdos. Toliau jai lekiant, tas lašelis nutiško į derlingą dirvą. Tenai iš jo išaugo rūta, kurios lapeliai savo forma labai panašūs į lašą. Todėl rūtomis ir apsodinami kaimo kryžiai. O juk gražu, kad į Lietuvos kraštovaizdį vėl sugrįžta tradiciniai kryžiai, koplytėlės, stogastulpiai. Tik labai daugelyje vietų, deja, jie ženklina jau išnykusius kaimus…

Kiekvieno regiono kryžiai seniau buvo gana skirtingi, tačiau visur nuostabiai derantys su supančia gamta. Todėl norint statyti kryžių, žymintį išnykusį kaimą, vienkiemį ar kokį atmintiną įvykį, būtina į tai atsižvelgti. Geriausia pakartoti tokį, kokie nuo senovės toje vietoje stovėjo. Būtina pasirūpinti ir senaisiais kryžiais: juos sutvirtinti, paremontuoti. Tebūnie jie ir toliau mūsų krašto išskirtine puošmena, išreiškiančia tautos kūrybinę dvasią, grožio ir dermės su gamta pajautą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite