Parkinsono ligą galima atpažinti iš ankstyvų simptomų

Balandžio 11-ąją minima Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga, kuri dar vadinama raudonosios tulpės diena. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, pagrindinius jos simptomus bei pagalbą sergantiesiems.

Pirmą kartą Parkinsono ligą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (Essay on Shaking Palsy), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.

Skaičiuojama, kad vienodai dažnai tiek moteris, tiek vyrus užklumpančia Parkinsono liga. Lietuvoje serga apie 13 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 55–60 metų, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama jaunesniems asmenims.

Taip patvirtino ir VšĮ Šilutės ligoninės neurologė Nijolė Plaipienė. Anot jos neretai diagnozuojama jaunesniems pacientams – vos 40 metų sulaukusiems. Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi.

Kaip pastebėti ligą?

Drebančios rankos, sulėtėję judesiai, pasikeitusi eisena – laiku nesiėmus gydymo Parkinsono liga žmogų pamažu visiškai prikausto prie lovos. Medikai pabrėžia, kad labai svarbu atpažinti ankstyvuosius šios ligos simptomus. 

Ligos pradžioje pacientui pasireiškia neryškūs simptomai – tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. 

Tai vienpusis drebėjimas, kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje dažniausiai ramybės būsenoje, gali drebėti ranka ar tiesiog vienos rankos pirštas. Paprastai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais.

Šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos.

Pacientai skatinami kreiptis kuo anksčiau ir pradėti gydymą vos įvardijus ligą, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. 

Kaip gydytis?

Parkinsono liga dažniausiai yra gydoma medikamentais, kurie lėtina ligos progresavimą ir silpnina ligos simptomus. Šia liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Aiškinama, kad siekiant sumažinti ar pašalinti minėtus sutrikimus, būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba.

Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai.

Pusiausvyros treniruotės padeda sumažinti kritimų riziką. Reiktų pradėti nuo trumpų treniruočių, pavyzdžiui, nuo pratimų su kamuoliuku, įvairių plaštakoms ir pirštams pratimų, taip pat tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, vaikščiojimas, joga. Svarbu nepersistengti, pasirinkti tinkamą ir saugų būdą mankštintis.

Pagrindinis gydymo tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę ir kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą. 

Gydytoja N. Plaipienė anksčiau pasakojo, kad daugeliui trūksta tolerancijos sergančiajam. Anot jos, neretai gatvėje sutiktas sergantysis sulaukia kritikos. „Jei liga progresuoja darbingo amžiaus žmogui, jam reikia leisti toliau dirbti. Darbdaviui nereikia būkštauti, sužinojus, kad yra sergančiųjų Parkinsono liga, o atvirkščiai. Darbas kompiuteriu ar kita veikla darbe leidžia pasijausti pilnaverčiu”, – dėstė gydytoja. Ji pridūrė, kad dėl šių priežasčių, žmonės sužinoję, kad serga minėta liga, o ypač jaunesni pacientai, stengiasi tai nuslėpti.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams