Parkinsono ligą galima atpažinti iš ankstyvų simptomų

Balandžio 11-ąją minima Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga, kuri dar vadinama raudonosios tulpės diena. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, pagrindinius jos simptomus bei pagalbą sergantiesiems.

Pirmą kartą Parkinsono ligą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (Essay on Shaking Palsy), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.

Skaičiuojama, kad vienodai dažnai tiek moteris, tiek vyrus užklumpančia Parkinsono liga. Lietuvoje serga apie 13 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 55–60 metų, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama jaunesniems asmenims.

Taip patvirtino ir VšĮ Šilutės ligoninės neurologė Nijolė Plaipienė. Anot jos neretai diagnozuojama jaunesniems pacientams – vos 40 metų sulaukusiems. Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi.

Kaip pastebėti ligą?

Drebančios rankos, sulėtėję judesiai, pasikeitusi eisena – laiku nesiėmus gydymo Parkinsono liga žmogų pamažu visiškai prikausto prie lovos. Medikai pabrėžia, kad labai svarbu atpažinti ankstyvuosius šios ligos simptomus. 

Ligos pradžioje pacientui pasireiškia neryškūs simptomai – tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. 

Tai vienpusis drebėjimas, kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje dažniausiai ramybės būsenoje, gali drebėti ranka ar tiesiog vienos rankos pirštas. Paprastai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais.

Šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos.

Pacientai skatinami kreiptis kuo anksčiau ir pradėti gydymą vos įvardijus ligą, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. 

Kaip gydytis?

Parkinsono liga dažniausiai yra gydoma medikamentais, kurie lėtina ligos progresavimą ir silpnina ligos simptomus. Šia liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Aiškinama, kad siekiant sumažinti ar pašalinti minėtus sutrikimus, būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba.

Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai.

Pusiausvyros treniruotės padeda sumažinti kritimų riziką. Reiktų pradėti nuo trumpų treniruočių, pavyzdžiui, nuo pratimų su kamuoliuku, įvairių plaštakoms ir pirštams pratimų, taip pat tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, vaikščiojimas, joga. Svarbu nepersistengti, pasirinkti tinkamą ir saugų būdą mankštintis.

Pagrindinis gydymo tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę ir kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą. 

Gydytoja N. Plaipienė anksčiau pasakojo, kad daugeliui trūksta tolerancijos sergančiajam. Anot jos, neretai gatvėje sutiktas sergantysis sulaukia kritikos. „Jei liga progresuoja darbingo amžiaus žmogui, jam reikia leisti toliau dirbti. Darbdaviui nereikia būkštauti, sužinojus, kad yra sergančiųjų Parkinsono liga, o atvirkščiai. Darbas kompiuteriu ar kita veikla darbe leidžia pasijausti pilnaverčiu”, – dėstė gydytoja. Ji pridūrė, kad dėl šių priežasčių, žmonės sužinoję, kad serga minėta liga, o ypač jaunesni pacientai, stengiasi tai nuslėpti.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Artėja Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas

Rugsėjo 7 d., šeštadienį, Šilutės senojo turgaus aikštėje organizuojamas vienuoliktasis Žuvienės virimo čempionatas. Pernai žuvienę ar žuvies sriubą istorinėje Šilutės Šilokarčemos aikštėje virė net 57 komandos. Koks bus tas vienuoliktasis Tarptautinis žuvienės virimo čempionatas? Į šį „Pamario“ klausimą atsakė renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Marijus BUDRAITIS. „Datos nekeičiame – čempionatas vyksta pirmąjį rugsėjo šeštadienį. Šiemet žuvienės katilai kunkuliuos rugsėjo 7 dieną, – sakė Marijus, primindamas, –  kaip ir pernai, čempionatas vyks istorinėje Šilutės vietoje, Šilokarčemos aikštėje, kurios tvarkymo darbai dar

Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus. „Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui. – Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar