Parkinsono ligą galima atpažinti iš ankstyvų simptomų

Balandžio 11-ąją minima Tarptautinė sergančiųjų Parkinsono liga, kuri dar vadinama raudonosios tulpės diena. Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į šią ligą, pagrindinius jos simptomus bei pagalbą sergantiesiems.

Pirmą kartą Parkinsono ligą aprašė britų gydytojas ir geologas Džeimsas Parkinsonas (James Parkinson) 1817 m. išspausdintoje publikacijoje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ (Essay on Shaking Palsy), kurioje aprašė pacientams būdingą drebėjimą, judesių sukaustymą, sulėtėjimą. XIX a. antrojoje pusėje garsus prancūzų neurologas ir psichiatras Žanas Martinas Šarko (Jean Martin Charcot) šiai ligai suteikė Parkinsono ligos pavadinimą.

Skaičiuojama, kad vienodai dažnai tiek moteris, tiek vyrus užklumpančia Parkinsono liga. Lietuvoje serga apie 13 tūkst. žmonių. Dažniausiai šia liga susergama sulaukus 55–60 metų, tačiau vis dažniau ji diagnozuojama jaunesniems asmenims.

Taip patvirtino ir VšĮ Šilutės ligoninės neurologė Nijolė Plaipienė. Anot jos neretai diagnozuojama jaunesniems pacientams – vos 40 metų sulaukusiems. Sergantiems Parkinsono liga žmonėms tampa sunkiau atlikti kasdienes užduotis, pasirūpinti savimi.

Kaip pastebėti ligą?

Drebančios rankos, sulėtėję judesiai, pasikeitusi eisena – laiku nesiėmus gydymo Parkinsono liga žmogų pamažu visiškai prikausto prie lovos. Medikai pabrėžia, kad labai svarbu atpažinti ankstyvuosius šios ligos simptomus. 

Ligos pradžioje pacientui pasireiškia neryškūs simptomai – tai gali būti nuovargis, galūnių tirpimas, nemalonūs deginantys pojūčiai. Pirmieji ligos simptomai gali būti ir raumenų sukaustymas, sustingimas, judesių sulėtėjimas, nedidelis drebėjimas. 

Tai vienpusis drebėjimas, kai drebulys jaučiamas tik vienoje kūno pusėje dažniausiai ramybės būsenoje, gali drebėti ranka ar tiesiog vienos rankos pirštas. Paprastai liga prasideda nerimo ar depresijos simptomais.

Šią ligą sunku atskirti nuo savaiminio drebėjimo, taip pat nuo kitų galvos smegenų degeneracinių ligų, todėl būtina atlikti specialius tyrimus. Taip pat gali pasireikšti eisenos pasikeitimai, orientacijos sutrikimas, rijimo sutrikimas, mąstymo sulėtėjimas, kalbos sutrikimas. Dažnai liga prasideda nerimo ar depresijos.

Pacientai skatinami kreiptis kuo anksčiau ir pradėti gydymą vos įvardijus ligą, tada galima tikėtis geresnių rezultatų. 

Kaip gydytis?

Parkinsono liga dažniausiai yra gydoma medikamentais, kurie lėtina ligos progresavimą ir silpnina ligos simptomus. Šia liga sergantieji dažnai susiduria ir su tam tikrais specifiniais organizmo sutrikimais: dehidratacija, vidurių užkietėjimu, svorio praradimu, pašaliniu vaistų poveikiu. Aiškinama, kad siekiant sumažinti ar pašalinti minėtus sutrikimus, būtina kasdienė mankšta, fizinis aktyvumas, reabilitacija, visavertė subalansuota mityba.

Naudingi pratimai su kamuoliuku, stalo tenisas, įvairūs pirštų pratimai, pieštuko sukimas tarp pirštų, prisilietimas atsiradus sustingimui, žygiavimas, raumenų tempimas, šokiai.

Pusiausvyros treniruotės padeda sumažinti kritimų riziką. Reiktų pradėti nuo trumpų treniruočių, pavyzdžiui, nuo pratimų su kamuoliuku, įvairių plaštakoms ir pirštams pratimų, taip pat tinka plaukimas, važiavimas dviračiu, golfas, vaikščiojimas, joga. Svarbu nepersistengti, pasirinkti tinkamą ir saugų būdą mankštintis.

Pagrindinis gydymo tikslas yra pagerinti gyvenimo kokybę ir kiek įmanoma sumažinti ligonio funkcinės veiklos sutrikimą. 

Gydytoja N. Plaipienė anksčiau pasakojo, kad daugeliui trūksta tolerancijos sergančiajam. Anot jos, neretai gatvėje sutiktas sergantysis sulaukia kritikos. „Jei liga progresuoja darbingo amžiaus žmogui, jam reikia leisti toliau dirbti. Darbdaviui nereikia būkštauti, sužinojus, kad yra sergančiųjų Parkinsono liga, o atvirkščiai. Darbas kompiuteriu ar kita veikla darbe leidžia pasijausti pilnaverčiu”, – dėstė gydytoja. Ji pridūrė, kad dėl šių priežasčių, žmonės sužinoję, kad serga minėta liga, o ypač jaunesni pacientai, stengiasi tai nuslėpti.

Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Karščiai sergantiems širdies ligomis gali tapti nuosprendžiu… Į ką atkreipti dėmesį?

Karščiai vargina ir sveikus žmones, tačiau sergantiems lėtinėmis, širdies bei kraujagyslių ligomis aukšta oro temperatūra gali būti pražūtinga. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, esant karščio bangoms, paprastai išauga tiek širdies įvykių, tiek ir mirčių nuo jų skaičiai. „Karščiai pavojingi dėl daugelio veiksnių. Svarbiausias yra poveikis organizmo skysčių balansui – per karščius padidėja prakaitavimas, vadinasi, ir skysčių netekimas per odą. Be to, itin aukšta oro temperatūra organizmui sukelia didesnį stresą ir nuovargį. Visi šie stresoriai veikia lėtinėmis ligomis

Šilutės rajono savivaldybė išsimokėtinai pirks šešis autobusus mokiniams vežioti

Birželio 30 d. įvyko Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdis. Supažindiname su dviem priimtais sprendimais. Savivaldybės taryba leido Savivaldybės administracijai išperkamosios nuomos būdu per trejus metus įsigyti šešis 19+1 vietų autobusus. Autobusai būtų perduodami mokykloms ir naudojami mokinių vežiojimo sąlygoms gerinti. Šiuo metu mokyklos turi 22 autobusus. Daugelio mokyklų autobusai susidėvėjo, reikalauja didelių remonto lėšų. Tikslas: aprūpinti Vainuto gimnazijos Katyčių skyrių autobusu ir pakeisti 5 mokyklų nusidėvėjusius autobusus. 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo, kad centralizuotai

Vasaros atostogų pavojai. Kaip apsaugoti vaikus?

Vasarą prasideda ir vaikų atostogos, su jomis didėja rizika, kad mažieji, kurie lekia ne į mokyklą, o į kiemą pažaisti ar išvyksta į stovyklą, gali susižeisti ar pridaryti nemalonumų kitiems – kad ir netyčia. Draudikai pastebi, kad klientai, besirenkantys asmens draudimą, pastaruoju metu tampa vis sąmoningesni ir renkasi platesnes apsaugas, didesnes draudimo sumas bei draudžia visus šeimos narius, įskaitant vaikus. Vaikai grįžta į vasaros stovyklas Koronaviruso pandemijai traukiantis iš Lietuvos, tėvai šiais metais jau kur kas drąsiau siunčia vaikus į

Šilutėje pareigūnams įkliuvo asmenys, turėję narkotinių medžiagų

Narkotikai Tauragės apskr. VPK pareigūnai birželio 28 d. popietę Rusnės gatvėje, Šilutėje, sustabdė automobilį „Peugeot“, kurį vairavo Tauragės miesto gyventojas, gim. 1969 m. Bagažinėje pareigūnai aptiko 10 receptinių pleistrų, kurių sudėtyje gali būti labai didelis kiekis narkotinės medžiagos fentanilio. Patikrinus automobilio vairuotoją ir keleivius (gim. 1988 m. ir gim. 1974 m.), rasta, kaip įtariama, narkotinės medžiagos morfino. Ikiteisminio tyrimo metu nedelsiant buvo atlikta krata šias narkotines medžiagas galėjusios platinti moters (gim. 1988 m.) namuose, Šilutės rajone. Kratos metu pareigūnai aptiko

Taip pat skaitykite