Papildomoms abiturientų konsultacijoms prieš egzaminus – 390 tūkst. eurų

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prašymu Vyriausybė skyrė papildomus 390 tūkst. eurų mokinių, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus ir dėl COVID-19 pandemijos patyrusių mokymosi praradimų, tiesioginių konsultacijų išlaidoms kompensuoti.

Šios lėšos iš Vyriausybės rezervo bus skirtos abiturientus konsultuosiantiems mokytojams už papildomas darbo valandas atlyginti.

„Nesuteikti galimybės papildomai mokytis būtų tas pats, kaip pripažinti, kad nuotolinis ugdymas visai neturėjo įtakos mokymosi kokybei ir kad abiturientai turėjo sąlygas mokytis taip kaip ir baigusieji mokyklas iki pandemijos. Viliuosi, kad dėl mūsų visų atsakingo požiūrio laikantis karantino apribojimų epidemiologinė situacija gerės, abiturientai galės sugrįžti į mokyklas ir įprastu būdu ruoštis egzaminams, bet sykiu turės ir kiekvienam aktualiausių dalykų papildomų pamokų“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šiemet brandos egzaminus pasirinko laikyti 27 539 mokiniai. Jeigu epidemiologinė situacija gerės, sėkmingai tęsis mokytojų skiepijimo procesas ir abiturientai galės anksčiau grįžti į mokyklas, planuojama, kad nuo mokslo metų pabaigos (gegužės 21 d.) iki egzaminų sesijos pradžios (birželio 7 d.) papildomai būtų galima suorganizuoti apie 20 tikslinių konsultacijų abiturientams.

Vasarį Vyriausybė iš rezervo jau skyrė 650 tūkst. eurų dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti. Šie pinigai paskirstyti savivaldybėms visų klasių mokinių konsultacijoms. Ministerijai atlikus pirminę savivaldybių apklausą, kokių klasių mokinių konsultacijoms šios lėšos yra numatomos naudoti, paaiškėjo, kad tik 10 proc. savivaldybių jas planuoja skirti būtent abiturientų konsultacijoms, nes mokymosi pagalbos reikia visų klasių mokiniams. Dėl šios priežasties kreiptasi į Vyriausybę dėl papildomų lėšų, kurios reikalingos padėti mokiniams pasirengti brandos egzaminams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planą. Plane numatyta teikti konsultacijas mokiniams, rengti vaikų vasaros stovyklas, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo švietimo veiklas, parengti teminius vaizdo įrašus ir teikti atviras mokytojų, dėstytojų konsultacijas nuotoliniu būdu, organizuoti papildomas konsultacijas lietuvių ir matematikos mokytojams, baigiamųjų klasių mokiniams ir kt.

Informacija apie pagalbos priemones skelbiama svetainėje pagalbamokytis.lt.

ŠMSM inf. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite