Panemunės muitininkai automobilius tikrina ir rentgenu

Kovo 18 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio poste muitininkai supažindino su nauja transporto priemonių tikrinimo įranga. Išlaipinus žmones, automobiliai peršviečiami specialiu rentgeno aparatu.

Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas (centre) ir kiti svečiai perkirpo simbolinę juostelę, atverdami taką susipažinti su naująja rentgeno įranga.

Iš Karaliaučiaus į Maskvą vykstantį krovininį automobilį vairuojantis vyras neslėpė apmaudo: ar rentgeno spinduliai, peršvietus automobilį, nekenks žmogaus sveikatai?
Panemunės kelio posto muitinės inspektorius Vitalijus Kondratas televizijos ir „Pamario“ laikraščio žurnalistams, pakviestiems stebėti automobilių tikrinimo procedūros į darbo kabiną, aiškino, kad rentgeno kontrolės sistema pritaikyta tik transportui tikrinti: tikrinimo metu žmonių automobilyje nebūna. Tikrinamas automobilis stovi ant pakylos. Buvome įspėti, kad netrukus pajudėsime. Išties labai lėtai pajudėjome. Specialus automobilis su visa rentgeno įranga, specialisto darbo kabina su pultais, ekranais, įvairiais kitais prietaisais, važiuoja pro tikrinamą automobilį, kuris peršviečiamas rentgenu iš šonų ir viršaus būtent tam sumontuotais prietaisais.
Tikrinimas teužtruko kelias minutes, o netrukus ekrane muitininkas jau rodė rezultatus. Jeigu būtų gabenama ginklų, narkotikų, cigarečių ar kitokių neleistinų per sieną gabenti prekių, nepagelbėtų nei dvigubos lubos, nei dvigubos grindys ar kitaip įrengtos slėptuvės. Tiesa, taip tikrinami tik pasirinkti automobiliai.
Tokie nauji rentgeno aparatai Panemunės ir Kybartų muitinės postuose pradėjo veikti 2013 metų pabaigoje. Spėta patikrinti per 2000 transporto priemonių, aptikta keletas kilogramų augalinės kilmės narkotinių medžiagų, nelegaliai gabentų degalų, per 356 tūkst. pakelių cigarečių. Per valandą galima patikrinti 20 automobilių. Akivaizdu, kad tai pažangesnės technologijos.

Šis galingas automobilis su primontuota rentgeno įranga netrukus atbulomis pravažiuos pro stovintį ant pakylos tikrinamą automobilį.

Muitinės inspektorius Vitalijus Kondratas darbo kabinoje aiškino žurnalistams, kaip naujuoju rentgeno aparatu tikrinamas automobilis.
Autorės nuotr.

Nauji rentgeno aparatai įsigyti iš 2007-2013 m. Europos finansavimo etapo lėšų, skirtų Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programai. Į naujajai rentgeno kontrolės sistemai oficialiai pristatyti surengtas iškilmes atvykę projektą įgyvendinusios Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkė Rita Kunickienė, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas akcentavo pirmųjų darbo rezultatų naudą. Dalyvavo projekto partneriai iš Kauno teritorinės muitinės ir Karaliaučiaus (RF Kaliningrado srities) muitinės, taip pat įrangos gamintojų atstovai iš užsienio ir kt. Susipažinti su muitininkų darbu atvyko daug moksleivių iš Tauragės, Žygaičių.
Perkirpus simbolinę juostelę, daugelis susirinkusiųjų galėjo apžiūrėti rentgeno kontrolės įrangą ir dalyvauti patikros procese.
Lenkijos regionų plėtros ministerija ir Klaipėdos teritorinė muitinė europinės paramos gavimo sutartį pasirašė 2012 m. rugpjūtį. Projektas buvo skirtas Lietuvos ir Rusijos valstybių sienų pereinamumui gerinti, padidinus Panemunės ir Kybartų pasienio kontrolės punktų pralaidumą. Bendra projekto vertė – 4 mln. eurų (beveik 14 mln. Lt), 90 proc. sumos (3,6 milijono eurų arba 12,4 milijono litų) skyrė Europos Sąjunga, o 10 proc. – Lietuva.

Stasė SKUTULIENĖ

OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Hits: 207

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite