Pamatavo švietimo paslaugų rodiklius šalies savivaldybėse. Pirmauja ne vien didmiesčiai

Didžiausią proveržį švietimo paslaugų klausimu per pastaruosius metus pademonstravo gerokai mažesnės savivaldybės. Taip rodo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) bendradarbiaujant su finansų ministerija sudarytas švietimo paslaugų sub-indeksas, kuris yra sudėtinė bendro gyvenimo kokybės indekso dalis.

 

LSA ŠKK pirmininko, Šilutės r.  savivaldybės mero V. Laurinaičio nuomonė

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo ir kultūros komiteto (LSA ŠKK) pirmininko, Šilutės r.  savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, situacija tarp šalies savivaldybių yra nevienoda, tad vertinant atskirus rodiklius būtina atsižvelgti ir į savivaldybės galimybes bei gyventojų poreikius.

„Pavyzdžiui, ne visiems kaimiškų savivaldybių gyventojams yra aktualus vaikų iki 2 metų amžiaus ugdymas švietimo įstaigoje. Tačiau lyginant su miestų rodikliais gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad štai savivaldybėje yra mažas ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumas. O realybė tokia – veikia tiek darželių-lopšelių, kiek iš tikrųjų reikia toje vietovėje“, – komentuoja V. Laurinaitis.

Pašnekovo teigimu, nors švietimo paslaugų sub-indeksas leidžia palyginti panašių savivaldybių rodiklius, imtis esminių pokyčių ne visada yra paprasta. Galimybes riboja ne tik skiriamas finansavimas, bet ir regioninės politikos trūkumas.

„Apie tai, kad trūksta regioninės politikos, kalbama jau ne vienerius metus. Deja, turime tokią situaciją – yra Vilnius ir likusi Lietuva. Šiuo metu savivaldybių galimybės savarankiškai organizuoti ugdymą yra gana ribotos, iš ko kyla ir problemų. Pavyzdžiui, nuo 2024-2025 mokslo metų 11 klasėje turi būti ne mažiau kaip 21 mokinys, jei mokykla nori gauti finansavimą ugdymo programai. Kyla klausimas: kodėl 21, o ne 18 ar 15? Juk iki šiol kaimiškose gimnazijose pakakdavo ir 12 mokinių. Ta pati situacija ir su ugdymo kokybės gerinimo projektais. Į juos pretenduoti gali tik daugiau kaip 200 mokinių turinčios mokyklos. O ką daryti toms, kurios turi keliais mokiniais mažiau?“, – stebisi V. Laurinaitis.

Mokytojų trūksta ne vien dėl atlyginimų

Paklaustas apie aukštos kvalifikacijos mokytojų trūkumą ir kaip sekasi savivaldybėms spręsti šią problemą, LSA ŠKK pirmininkas neslepia – šiuo metu mokytojų trūkumas yra toks, kad skirti prioritetą jų kvalifikacijai net nėra galimybių.

„Savivaldybės visomis išgalėmis ieško būdų, kaip prisikviesti trūkstamų mokytojų į švietimo įstaigas. Siūlo ne tik padengti kelionių išlaidas, bet ir stipendijas šiuo metu studijuojantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams. Vis dėlto reikėtų, kad mokytojų trūkumas būtų sprendžiamas valstybės lygmeniu – skiriama daugiau dėmesio šiai sričiai, skatinti jaunimą rinktis pedagogikos specialybes. Tai nėra vien atlyginimų klausimas, bet ir paties darbo patrauklumas. Jaunus mokytojus atbaido ir didelės mokinių klasės, ir esama tvarka, sąlygos mokyklose“, – sako V. Laurinaitis.

Tarp geriausių – Raseinių, Zarasų, Molėtų savivaldybės

CPVA duomenimis, tarp aukščiausią švietimo paslaugų sub-indekso savivaldybių 2021 metais buvo ne tik Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybės, bet ir Raseinių, Zarasų ir Molėtų rajonų savivaldybės. Vertinant lyderių penketuką 2013-2021 metų laikotarpiu, pagal švietimo paslaugų rodiklius buvo įsitvirtinusios ir Klaipėdos, Palangos, Panevėžio bei Marijampolės, taip pat Anykščių ir Raseinių r. savivaldybės. Žemiausias pozicijas pagal GKI švietimo paslaugų sub-indeksą 2021-aisiais užėmė Pagėgių sav., Alytaus m., Šalčininkų ir Vilniaus rajonų, Kazlų Rūdos savivaldybės.

Pagal 8 rodiklius

Į CPVA sudarytą gyvenimo kokybės indeksą (GKI) įtrauktas švietimo paslaugų sub-indeksas apima 8 pagrindinius rodiklius, kurie iš esmės atspindi švietimo srities skirtumus tarp savivaldybių – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštųjų mokyklų rodiklių. Analitinė priemonė taip pat leidžia vertinti tarp savivaldybių lyginamus rodiklius pagal jų absolventų aukštais balais išlaikomų lietuvių bei matematikos brandos egzaminų rezultatus. Be to, leidžia įvertinti, kiek mokyklinio amžiaus vaikų nesimoko dėl socialinių, psichologinių ar kitų priežasčių.

„Naudojantis švietimo paslaugų sub-indeksu, galima pamatyti švietimo srities rodiklių įvertinimą pagal kiekvieną savivaldybę. Taip pat palyginti savivaldybes tarpusavyje: tiek pagal savivaldybių klasterius, kaip didžiosios, kurortinės, kaimiškosios ar kitos savivaldybės, tiek tarp skirtingų tipų savivaldybių. Šis analitinis įrankis leidžia stebėti ir savivaldybėse vykusius pokyčius švietimo paslaugų atžvilgiu nuo 2013-ųjų iki 2021 metų“, – komentuoja CPVA ekspertas Viktoras Sirvydis.

Jo teigimu, švietimo paslaugų sub-indeksas parankus ne tik dėl siekio įvertinti situaciją ar palyginti skirtingų savivaldybių rodiklius, bet ir sugretinti juos su švietimo išlaidų ir kitais rodikliais.

Savivaldybių GKI įvertinti galima interneto svetainėje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Po vandeniu atsidūrusio Vilkyčių automobilių sporto komplekso šeimininkai skaičiuoja nuostolius

Šilutės rajone esantis Vilkyčių automobilių sporto kompleksas – vienintelė Lietuvoje trasa, kurioje jau daugelį metų vyksta Europos automobilių autokroso čempionato etapas. Šios varžybos suplanuotos ir šiemet. Jos vyks birželio 8-9 d. Tačiau organizatorių planus ramiai ruoštis varžyboms sujaukė gamta – dalis Vilkyčių automobilių sporto komplekso nukentėjo nuo potvynio. Kebeliuose, ant Veiviržo upės kranto 1987-ais metais Kazimiero Gudžiūno įkurtas automobilių sporto kompleksas kasmet sutraukia tūkstančius automobilių sporto gerbėjų. Čia per metus organizuojamos mažiausiai trejos tarptautinės automobilių kroso ir ralio kroso varžybos.

Bavarijos princas Luitpoldas papasakojo apie giminystės ryšius su Lietuva

Nedaugelis žino, kad Lietuvą ir Vokietijos Bavarijos žemę nuo seno sieja ypatingi santykiai. Istoriniai šaltiniai byloja apie garsiosios Vitelsbachų dinastijos giminystės ryšius su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų dinastijomis, Aukštutinės Bavarijos Ingolštato universitete studijavo ne vienas Lietuvos didikas, o ant ilgiausios pasaulyje Burghauzeno pilies vartų iki šiol puikuojasi herbas su Vyčio simboliu.   Glaudų Lietuvos ir didžiausios pagal plotą Vokietijos žemės ryšį patvirtina ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas. Praėjusiais metais jis lankėsi Lietuvoje, kur aptarė verslo klausimus ir

Katyčiuose rasta granata, Šilutėje – gaisras virtuvėje

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Vasario 22 d. vakare Skvero g., Katyčiuose, rasta rankinė granata. Įvestas planas „Skydas“. Atvykę išminuotojai rastą rankinę granatą išsivežė. Vasario 21 d. per pietus ugniagesiai gelbėtojai gavo pranešimą apie gaisrą daugiabučiame name H. Zudermano gatvėje, Šilutėje. Pranešta, kad bute gaminant maistą užsidegė aliejus. Gaisro metu apdegė virtuvės baldai ir buitinė technika. Aprūko 30 m² lubų ir sienų. Nuo sausio 24 iki vasario 3 d. vyras, gim. 1986

To nebuvo dešimt metų! Dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno HES

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės pralaidų atidarymas nors retas, bet įprastas procesas. Dažniausiai jis vykdomas tuomet, kai vandens debitas yra didesnis už debitą, kurį galima praleisti per hidroagregatus elektros energijos gamybos proceso metu.  Pralaida keletui dienų buvo atidaryta praėjusią savaitę. Paskutinį kartą dėl potvynio Kauno hidroelektrinės pralaida buvo pakelta 2013 m. Pasak „Ignitis gamybos“ gamybos

Taip pat skaitykite