Pamario žvejai Drevernoje aptarė problemas, prisiminė tradicijas

Į seną žvejų kaimą Dreverną (Priekulės sen., Klaipėdosr.) susirinko gausus būrys abiejose Kuršių marių pusėse bei Pamario upėse žūklaujančių žvejų bei su žvejyba susijusių įstaigų ir organizacijų atstovų. Čia žuvininkystės įmonių asociacija (ŽĮA) „Lampetra“, vienijanti 40 juridinių asmenų, surengė seminarą, kuriame kalbėta apie žvejybos verslo tradicijas bei problemas, kartu paminėtos 20-osios asociacijos veiklos metinės.

Algimantas Dirsė renginio dalyvius vaišino žuviene ir ant medinių iešmų keptais žiobriais, kurių receptas atkeliavo iš Jurbarko.

Seminaras surengtas įgyvendinant ŽĮA „Lampetra“ projektą „Žvejų verslo populiarinimas ir tradicijų puoselėjimas“ pagal Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategijos veiklos sritį „Žvejų ir su žuvininkyste susijusių asmenų bendruomenės telkimas bei vietos iniciatyvų rėmimas“.
Dviguba proga susirinkti
Pasak ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkės Sigos Jakubauskienės, žvejybos verslas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje yra reikšmingiausias Lietuvos vidaus vandenyse. Šiuo metu asociacijos įmonės sugauna apie 80 proc. vidaus vandenų žuvų. Tačiau turimos istorinės žinios ir statistiniai duomenys rodo, kad praeityje žuvų būdavo sugaunama dar daugiau, o žvejo profesija buvo gerbtina ir išskirtinė Pamario krašte.
Žvejybos verslu užsiima labai mažos žvejybos įmonės, kurios nepajėgia populiarinti žvejybos verslo ir tradicijų. Žvejo profesija tampa nepatraukli, mat ji menkai populiarinama ir skatinama, darbas – sezoninis, darbo sąlygos – nelengvos. Štai Drevernoje, kur vyko seminaras, anksčiau veikė 5 žvejybos įmonės, dabar nebeliko nė vienos. „Lampetros“ asociacijai kažkada priklausė 65 nariai, daliai palikus šį verslą, beliko 40. Įgyvendinant projektą stengiamasi suburti dar išlikusius žvejus, skatinti jų bendravimą, puoselėti tradicijas, kartu supažindinti su naujovėmis, pateikti svarbios mokslinės, juridinės ir praktinio verslo informacijos.
Seminaras prasidėjo sveikinimais. Įžanginį sveikinimo žodį tarė LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Raimundas Paliukas. Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius ir tarybos pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas pasveikino Sigą Jakubauskienę „Lampetros“ dvidešimties metų veiklos sukakties proga. Pasak jų, „Lampetra“ per prabėgusį laiką atliko labai daug darbų, telkdama Kuršių marių, Baltijos priekrantės ir Nemuno žemupio žvejybos įmones bei organizacijas, žuvininkus ir mokslininkus svarbioms žuvininkystės problemoms spręsti.

Veiklos dvidešimtmečio proga ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkę Sigą Jakubauskienę pasveikino „Žuvininkų rūmų“ tarybos pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas ir prezidentas Leonas Kerosierius.

Kas svarbu žvejui
Konferencijos metu išklausyti 5 pranešimai svarbiomis žvejybos verslui ir istorinėmis temomis. Kavos pertraukėlių metu seminaro dalyviai galėjo pasižiūrėti skaidrių apie žvejų gyvenimą. Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas kalbėjo apie teisės aktus ir taisykles, padedančius išsaugoti žuvies išteklius. Jis pabrėžė, kad žvejai nuo senovės norėjo sugauti kuo daugiau ir paprasčiau, o valdžios įstaigos rūpinosi žuvų išsaugojimu.
Ir žvejų santykiai su tomis įstaigomis visais laikais buvo panašūs: ir seniau jie labai nemėgo galinčių nubausti tikrintojų ir kontrolierių.
Seminare dalyvavusius žvejus papiktino informacija, kad šiemet numatoma įvesti reikalavimą sugavus ir nepaleidus į vandens telkinį lašišą ar šlakį ne vėliau kaip per 10 minučių apie tai išsiųsti žinutę specialiu trumpuoju numeriu. Pats pranešėjas, kalbėdamas apie naujovę, gūžčiojo pečiais ir sakė neturįs žodžių komentarams. O žvejai stebėjosi, kaip įmanoma siųsti žinutes žvejybos metu, kai rankos sugrubusios nuo šalčio, gličios nuo žuvies…
Mokslų daktaras Arvydas Švagždys kalbėjo apie žuvų sugavimo perspektyvas. Jis aiškino, kaip žuvų laimikiai vietos vandenyse priklauso nuo potvynio, pavasario ankstumo, vandens druskingumo ir žmogaus veiklos. Pasak A. Švagždžio, žuvų nedaugėja, o šylantis klimatas ir žmogaus veikla gali dar labiau sumažinti laimikius. Pavyzdžiui, vandens temperatūrai pasiekus 25 laipsnius, neišgyvena stintos, vėgėlės, nėgės, o pakilus dar 5 laipsniais, šis sąrašas pasipildo 9 mūsų vandenų žuvų rūšimis. Karštų vasarų praktika tik patvirtino tokius teiginius.
Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Jūratė Masiulienė informavo apie naują ES paramos etapą. Jau nebebus skatinama trauktis iš verslinės žvejybos, o bus stengiamasi pagerinti žvejų darbo sąlygas, efektyvumą, kuo labiau saugoti gamtą. Ji prisipažino, kad dėl specifinių reikalavimų šia parama bus sunku pasinaudoti, tačiau dėl to dar vyksta derybos.
VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė papasakojo apie žvejybos tradicijas. Apžvelgdama, kaip žvejota mūsų krašte nuo pat akmens amžiaus iki šių dienų. Pasirodo, Rusnėje žvejota specialiuose tinklų kambariuose, į kuriuos patekdavo lašišos, o jų iš ten paimti į gelmę nerdavo specialiai apmokyti narai. Tarnus anais laikais drausta maitinti lašiša daugiau kaip tris kartus per savaitę… Ji minėjo ir patiekalų iš žuvies ruošimo tradicijas, tačiau su jomis seminaro dalyviai turėjo galimybės susipažinti gyvai.

Seminare dalyvavo pusšimtis abiejose Kuršių marių pusėse bei Pamario upėse žūklaujančių žvejų bei su žvejyba susijusių įstaigų ir organizacijų atstovų.

Meistro žuvienė ir keptas žiobris
Seminarui baigiantis, kieme dalyvių jau laukė UAB „Atmatos upė“ direktorius, turintis žvejybos įmonę ir įteisinęs žuvienės virimą savo gamybos katile, Algimantas Dirsė. Jo virtos žuvienės skonis pažįstamas Šilutės rajone vykstančių švenčių dalyviams. Pasak A. Dirsės, žuvienę jis stengiasi virti prisilaikydamas tradicijų ir pasirinkdamas tokį receptą, kad ši sriuba tiktų daugelio skoniui – būtų skaidri, ne per aštri ir be kai kada į žuvienę dedamų įvairių neįprastų priedų, pavyzdžiui, karšių ikrų…
Kitas čia pat ant ugnies A. Dirsės pagamintas patiekalas – ant iešmų keptas žiobris atkeliavo iš Jurbarko rajono, kur toks žiobrio kepimo būdas labai paplitęs. Iš pradžių žuvys specialiu būdu išskrodžiamos: prapjovus pagerklį pro priekį išimami viduriai, žuvys per žiotis perveriamos iki pat uodegos 40-50 cm ilgio karkliniais iešmais. Ant viršaus barstomi prieskoniai ir druska, žuvų šonuose kas 1-2 cm skersai įpjaunama – padaromi „zebro dryžiai“. Tokie iešmai susmeigiami į žemę maždaug 1 metro atstumu aplinkui įkūrentą laužą. Beje, laužas kūrenamas tik lapuočių medžių malkomis. Žiobrių kepimas trunka 3-4 val. Vienai žuvies pusei iškepus, apsukama kita, iešmai vis artinami prie laužo, kol žuvis galutinai apskrunda. Tinkamai iškepus žiobrį, pro skersinius plyšius nesiveržia skystis, jo oda būna sausa.
Susėdę prie stalų ir atsakinėdami į šmaikščius, o kartais ir gana sudėtingus viktorinos klausimus, seminaro dalyviai ragavo įvairių patiekalų iš nėgių, stintų, lydekų ir sterkų. Teisingai atsakiusieji į klausimus apdovanoti suvenyriniais puodeliais su ŽĮA „Lampetra“ simbolika.
Vakaro metu netrūko sveikinimų, nominacijų ir dovanų geriausiems žvejams: Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktorius Vytautas Grušauskas įteikė žemės ūkio ministro pasirašytus padėkos raštus, o „Lampetra“ – vardinius suvenyrus puoselėjantiems žvejybos tradicijas ir propaguojantiems Pamario krašto kulinarinį paveldą žvejams.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pokalbis telefonu vairuojant gali kainuoti vairuotojo pažymėjimą…

Dauguma vairuotojų nepaiso Kelių eismo taisyklių reikalavimo – draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant ir tokiais savo veiksmais kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems viešajame eisme dalyvaujantiems asmenims. Policijos pareigūnai visoje Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, liepos mėnesį fiksavo 47 pažeidimus: Tauragėje – 24 pažeidimai; Šilalėje – 4 pažeidimai; Šilutėje – 18 pažeidimų; Pagėgiuose – 1 pažeidimas. Visiems vairuotojams surašyti protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 3 d. Vairuojant naudojantis mobiliaisiais telefonais gresia

Nuspręsta tirti Daivos Žebelienės elgesį

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė, kad liepos 21d.  pradėtas tyrimas dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos narės Daivos Žebelienės elgesio. Aiškinamasi, ar ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ribojimo atstovauti. Pagal šį teisės aktą valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba. Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija tirs aplinkybes, kai D. Žebelienė galbūt atstovavo UAB „Toluta” interesams 2019 m. ir 2020 m.

Universitetas senąsias kareivines pavers migrantų istorine kryžkele. Gyventojus prašo dalintis senais lagaminais

Rudenį Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto kūrybinė grupė (Raimonda Nabažaitė, Milda Kontrimė, Rima Čerapė) visuomenei ruošiasi pristatyti naują kultūrinį-edukacinį projektą „Migrantas“. Interaktyvios garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursijos metu Klaipėdos senosios kareivinės (dabar – Klaipėdos universitetas) virs istorine migrantų vieta ir jų likimų kryžkele. „Migrante“ kiekvienam dalyviui bus siekiama suteikti naują tapatybę – Klaipėdoje apsigyvenusio ar laikinai priklydusio žmogaus dalia.   Nuo kareivinių statybos iki Klaipėdos universiteto studentiško šurmulio   Buvusios senosios kareivinės migrantų kryžkele pasirinktos neatsitiktinai. Siekiama,

Bibliotekininkai kurs stalo žaidimą

Lietuvos kultūros taryba skyrė finansavimą Tolygios kultūrinės raidos programai ir finansavo Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos projektą „Stalo žaidimas „Keliauk ir pažink Šilutę“ (projekto vadovė Sandra Jablonskienė) skirdama 3 690,00 Eur finansavimą. Įgyvendindami šį projektą bibliotekininkai kurs inovatyvią, išliekamąją vertę turintį stalo žaidimą, reprezentuojantį Šilutės kraštą. Šis žaidimas bus puiki edukacinė priemonė mokiniams, miestelėnams, kitose Lietuvos vietovėse gyvenantiems žaidėjams, norintiems pažinti ar iš naujo atrasti Šilutės miesto istorijos ir kultūros paveldą. Stalo žaidimas kvies suburti savo draugų kompaniją (komandą) ir

Taip pat skaitykite