Pamario žvejai Drevernoje aptarė problemas, prisiminė tradicijas

Į seną žvejų kaimą Dreverną (Priekulės sen., Klaipėdosr.) susirinko gausus būrys abiejose Kuršių marių pusėse bei Pamario upėse žūklaujančių žvejų bei su žvejyba susijusių įstaigų ir organizacijų atstovų. Čia žuvininkystės įmonių asociacija (ŽĮA) „Lampetra“, vienijanti 40 juridinių asmenų, surengė seminarą, kuriame kalbėta apie žvejybos verslo tradicijas bei problemas, kartu paminėtos 20-osios asociacijos veiklos metinės.

Algimantas Dirsė renginio dalyvius vaišino žuviene ir ant medinių iešmų keptais žiobriais, kurių receptas atkeliavo iš Jurbarko.

Seminaras surengtas įgyvendinant ŽĮA „Lampetra“ projektą „Žvejų verslo populiarinimas ir tradicijų puoselėjimas“ pagal Šilutės rajono ir Neringos savivaldybių tvarios žuvininkystės plėtros strategijos veiklos sritį „Žvejų ir su žuvininkyste susijusių asmenų bendruomenės telkimas bei vietos iniciatyvų rėmimas“.
Dviguba proga susirinkti
Pasak ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkės Sigos Jakubauskienės, žvejybos verslas Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje yra reikšmingiausias Lietuvos vidaus vandenyse. Šiuo metu asociacijos įmonės sugauna apie 80 proc. vidaus vandenų žuvų. Tačiau turimos istorinės žinios ir statistiniai duomenys rodo, kad praeityje žuvų būdavo sugaunama dar daugiau, o žvejo profesija buvo gerbtina ir išskirtinė Pamario krašte.
Žvejybos verslu užsiima labai mažos žvejybos įmonės, kurios nepajėgia populiarinti žvejybos verslo ir tradicijų. Žvejo profesija tampa nepatraukli, mat ji menkai populiarinama ir skatinama, darbas – sezoninis, darbo sąlygos – nelengvos. Štai Drevernoje, kur vyko seminaras, anksčiau veikė 5 žvejybos įmonės, dabar nebeliko nė vienos. „Lampetros“ asociacijai kažkada priklausė 65 nariai, daliai palikus šį verslą, beliko 40. Įgyvendinant projektą stengiamasi suburti dar išlikusius žvejus, skatinti jų bendravimą, puoselėti tradicijas, kartu supažindinti su naujovėmis, pateikti svarbios mokslinės, juridinės ir praktinio verslo informacijos.
Seminaras prasidėjo sveikinimais. Įžanginį sveikinimo žodį tarė LR Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos pirmininkas Raimundas Paliukas. Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius ir tarybos pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas pasveikino Sigą Jakubauskienę „Lampetros“ dvidešimties metų veiklos sukakties proga. Pasak jų, „Lampetra“ per prabėgusį laiką atliko labai daug darbų, telkdama Kuršių marių, Baltijos priekrantės ir Nemuno žemupio žvejybos įmones bei organizacijas, žuvininkus ir mokslininkus svarbioms žuvininkystės problemoms spręsti.

Veiklos dvidešimtmečio proga ŽĮA „Lampetra“ tarybos pirmininkę Sigą Jakubauskienę pasveikino „Žuvininkų rūmų“ tarybos pirmininkas Vytautas Vaitiekūnas ir prezidentas Leonas Kerosierius.

Kas svarbu žvejui
Konferencijos metu išklausyti 5 pranešimai svarbiomis žvejybos verslui ir istorinėmis temomis. Kavos pertraukėlių metu seminaro dalyviai galėjo pasižiūrėti skaidrių apie žvejų gyvenimą. Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas kalbėjo apie teisės aktus ir taisykles, padedančius išsaugoti žuvies išteklius. Jis pabrėžė, kad žvejai nuo senovės norėjo sugauti kuo daugiau ir paprasčiau, o valdžios įstaigos rūpinosi žuvų išsaugojimu.
Ir žvejų santykiai su tomis įstaigomis visais laikais buvo panašūs: ir seniau jie labai nemėgo galinčių nubausti tikrintojų ir kontrolierių.
Seminare dalyvavusius žvejus papiktino informacija, kad šiemet numatoma įvesti reikalavimą sugavus ir nepaleidus į vandens telkinį lašišą ar šlakį ne vėliau kaip per 10 minučių apie tai išsiųsti žinutę specialiu trumpuoju numeriu. Pats pranešėjas, kalbėdamas apie naujovę, gūžčiojo pečiais ir sakė neturįs žodžių komentarams. O žvejai stebėjosi, kaip įmanoma siųsti žinutes žvejybos metu, kai rankos sugrubusios nuo šalčio, gličios nuo žuvies…
Mokslų daktaras Arvydas Švagždys kalbėjo apie žuvų sugavimo perspektyvas. Jis aiškino, kaip žuvų laimikiai vietos vandenyse priklauso nuo potvynio, pavasario ankstumo, vandens druskingumo ir žmogaus veiklos. Pasak A. Švagždžio, žuvų nedaugėja, o šylantis klimatas ir žmogaus veikla gali dar labiau sumažinti laimikius. Pavyzdžiui, vandens temperatūrai pasiekus 25 laipsnius, neišgyvena stintos, vėgėlės, nėgės, o pakilus dar 5 laipsniais, šis sąrašas pasipildo 9 mūsų vandenų žuvų rūšimis. Karštų vasarų praktika tik patvirtino tokius teiginius.
Žuvininkystės departamento Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Jūratė Masiulienė informavo apie naują ES paramos etapą. Jau nebebus skatinama trauktis iš verslinės žvejybos, o bus stengiamasi pagerinti žvejų darbo sąlygas, efektyvumą, kuo labiau saugoti gamtą. Ji prisipažino, kad dėl specifinių reikalavimų šia parama bus sunku pasinaudoti, tačiau dėl to dar vyksta derybos.
VšĮ Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė papasakojo apie žvejybos tradicijas. Apžvelgdama, kaip žvejota mūsų krašte nuo pat akmens amžiaus iki šių dienų. Pasirodo, Rusnėje žvejota specialiuose tinklų kambariuose, į kuriuos patekdavo lašišos, o jų iš ten paimti į gelmę nerdavo specialiai apmokyti narai. Tarnus anais laikais drausta maitinti lašiša daugiau kaip tris kartus per savaitę… Ji minėjo ir patiekalų iš žuvies ruošimo tradicijas, tačiau su jomis seminaro dalyviai turėjo galimybės susipažinti gyvai.

Seminare dalyvavo pusšimtis abiejose Kuršių marių pusėse bei Pamario upėse žūklaujančių žvejų bei su žvejyba susijusių įstaigų ir organizacijų atstovų.

Meistro žuvienė ir keptas žiobris
Seminarui baigiantis, kieme dalyvių jau laukė UAB „Atmatos upė“ direktorius, turintis žvejybos įmonę ir įteisinęs žuvienės virimą savo gamybos katile, Algimantas Dirsė. Jo virtos žuvienės skonis pažįstamas Šilutės rajone vykstančių švenčių dalyviams. Pasak A. Dirsės, žuvienę jis stengiasi virti prisilaikydamas tradicijų ir pasirinkdamas tokį receptą, kad ši sriuba tiktų daugelio skoniui – būtų skaidri, ne per aštri ir be kai kada į žuvienę dedamų įvairių neįprastų priedų, pavyzdžiui, karšių ikrų…
Kitas čia pat ant ugnies A. Dirsės pagamintas patiekalas – ant iešmų keptas žiobris atkeliavo iš Jurbarko rajono, kur toks žiobrio kepimo būdas labai paplitęs. Iš pradžių žuvys specialiu būdu išskrodžiamos: prapjovus pagerklį pro priekį išimami viduriai, žuvys per žiotis perveriamos iki pat uodegos 40-50 cm ilgio karkliniais iešmais. Ant viršaus barstomi prieskoniai ir druska, žuvų šonuose kas 1-2 cm skersai įpjaunama – padaromi „zebro dryžiai“. Tokie iešmai susmeigiami į žemę maždaug 1 metro atstumu aplinkui įkūrentą laužą. Beje, laužas kūrenamas tik lapuočių medžių malkomis. Žiobrių kepimas trunka 3-4 val. Vienai žuvies pusei iškepus, apsukama kita, iešmai vis artinami prie laužo, kol žuvis galutinai apskrunda. Tinkamai iškepus žiobrį, pro skersinius plyšius nesiveržia skystis, jo oda būna sausa.
Susėdę prie stalų ir atsakinėdami į šmaikščius, o kartais ir gana sudėtingus viktorinos klausimus, seminaro dalyviai ragavo įvairių patiekalų iš nėgių, stintų, lydekų ir sterkų. Teisingai atsakiusieji į klausimus apdovanoti suvenyriniais puodeliais su ŽĮA „Lampetra“ simbolika.
Vakaro metu netrūko sveikinimų, nominacijų ir dovanų geriausiems žvejams: Žuvininkystės tarnybos prie ŽŪM direktorius Vytautas Grušauskas įteikė žemės ūkio ministro pasirašytus padėkos raštus, o „Lampetra“ – vardinius suvenyrus puoselėjantiems žvejybos tradicijas ir propaguojantiems Pamario krašto kulinarinį paveldą žvejams.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

COVID-19 situacija Šilutės ligoninėje

Dėl nepalankios epidemiologinės situacijos, Šilutės ligoninėje atidedamos visos planinės operacijos ir hospitalizacijos, pacientų lankymas draudžiamas nuo 2021 m. spalio 27 d. Lietuvai galynėjantis su ketvirtąja COVID-19 užkrato banga, vis naujų iššūkių patiria ir Šilutės ligoninė. Esant įtarimams, atlikus antrąjį PGR testą, koronavirusas diagnozuotas Vidaus ligų skyriaus pacientui. Nedelsiant profilaktiniai testai buvo atlikti ir kitiems skyriaus pacientams bei darbuotojams. Šiandien paaiškėjo, kad infekcija pasitvirtino dar 9 pacientams. Sergančių darbuotojų nenustatyta. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, pranešama, kad Šilutės ligoninėje buvo imtasi visų

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas

Grabupiuose sprogo ir užsidegė malūnas, per nelaimę nukentėjo vienas darbininkas. Pirmadienį apie 10.30 val. buvo gautas pranešimas, kad Grabupiuose, Kiaulių auginimo ūkyje, įvyko sprogimas malūno viduje, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, iš pastato veržėsi dūmai. Kilusį gaisrą vandens laistymo žarna gesino vienas darbuotojas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Sprogimo banga išgriovė 30 metrų aukščio pastato sieną, išdužo visi pirmo aukšto langai, išvirto lauko durys, užsidegė viduje laikyti polietileniniai maišai su miltais. Per gaisrą nukentėjo viduje buvęs darbininkas. Nukentėjusysis patyrė

Vietinės bitės Lietuvoje gali išnykti

Lietuvos mokslininkai vos prieš kelerius metus atrado vietines – lietuviškas – bites, tačiau šiandien joms gresia išnykti. Todėl svarstoma jas saugoti valstybės kontroliuojamuose selekciniuose branduoliuose. Apie tai, kas ir kaip galėtų tapti tokiais selekciniais branduoliais, kas galėtų parengti vietinių bičių išsaugojimo programą, Žemės ūkio ministerijos atstovai Marcinkonyse diskutavo su Dzūkijos Nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovybe ir mokslininkais. Mokslininkai ištyrė, kad kai kuriuose tradiciškai bitininkaujančiuose bitynuose dar yra apie 45 proc. išlikusių motininių linijų, priklausančių vietinio medunešės

Šokių grupės „Juknaičiai“ sėkmė konkurse „Pora už poros“

Dvi dienas Prienuose vyko konkursinio festivalio „Pora už poros“ nacionalinis turas. Smagiame, spalvingame renginyje laureato vardą pelnyti siekė per šešiasdešimt liaudiškų šokių grupių iš visos šalies ir lietuvių bendruomenių Seinuose bei Punske (Lenkija) šokių kolektyvai.  Konkurse dalyvavo ir Šilutės rajono vyresnio amžiaus žmonių liaudiškų šokių grupė „Juknaičiai“, pasirodymas sulaukė pripažinimo ir gero įvertinimo. Šis konkursas vyksta kas ketveri metai. Juknaitiškių kolektyvas šiame konkurse dalyvauja nuo pat 1997 metų. Nuolatos pelnydavo prizines vietas, o 2001 ir 2005 metais tapo laureatais. Sėkmė

Taip pat skaitykite