Palinkėk sėkmingos žūklės…

Kartais stovėdami prie informacijos srauto konvejerio nebeturime laiko žvilgtelti net į kolegų leidinius. Taip ir šį antradienį niekas iš „Pamario“ redakcijos žurnalistų nepaėmė į rankas „Vakarų ekspreso“, kurio pirmas puslapis skelbė liūdną žinią: savo gyvenimo kelią užbaigė žurnalistė Ivona Žiemytė, nuo pat šio laikraščio gyvavimo pradžios dirbusi korespondente.
Norime priminti „Pamario“ skaitytojui, kad savo žurnalistinę karjerą Ivona pradėjo mūsų krašto laikraštyje. Ką tik baigusi studijas Vilniaus universitete, jaunoji žurnalistė gavo paskyrimą (tokia tada buvo tvarka) į Šilutės rajono laikraštį „Komunistinis darbas“ ir dirbo jame ketvertą metų.
Ir persikėlusi į uostamiestį Ivona paskambindavo ir teiraudavosi apie įdomius, išskirtinius Pamario krašto žmones ir įvykius. Dažnai atskubėdavo į šį kraštą ir parašydavo apie ką nors taip, kaip ji viena temokėjo – lyriškai, sąmojingai ir dvasingai.
Ivona, mes Tave prisiminsime kaip nenustygstančią vietoje, kupiną humoro ir veržlumo žurnalistę, labai nuoširdžią moterį. Dabar ilsėkis ramiai…
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, draugams.
„Pamario“ skaitytojui pateikiame ištrauką iš vieno pirmųjų Ivonos Žiemytės straipsnių Šilutės rajono laikraštyje.


 

Retas rūkas it pienių pūkai sklaistos po Rusnę. Kiek tolėliau šiaušias, pursloja marios. Vėjas medį išskleidžia it skėtį, nužerdamas lapų šūsnį. Lyg bangų mūša kažką murma vyrai, besibūriuodami, sunkiu žingsniu matuodami gatvelę. Vienplaukiai, teapsirėdę trumpais vatinukais, susirūpinę, rūstūs.
Važiuoju į Pakalnę, kur gyvena žvejas Ernstas Žemaitaitis, galvodama, į kelintą reisą šįryt būtų išplaukęs, jei nekiltų vėjas – šimtąjį, tūkstantąjį?
Nuo tos dienos, kai jis, vienas iš penketo sūnų, išplaukė į marias su tėvu, prabėgo beveik keturiasdešimt metų. „Grandininku bet ko neskiriame, – skambėjo ausyse brigadininko žodžiai, – tik prityrusį, gerai išmanantį žvejybą. Žemaitaitis – valingas, darbštus žmogus. Bet kuriuo gyvenimo atveju juo, kaip draugu, gali pasikliauti“.
– Nuo pat šešių ryto dairomės į dangų, – sako senasis žvejas, draugiškai spausdamas ranką nelauktiems svečiams. Ir jo didelių, žydrų kaip marios giedrą dieną akių žvilgsnis įdėmus, geraširdiškas, nors iš vakarykščio reiso grįžo vėlai.
– Žvejai šnekūs, kai jiems sekasi, – paprastai sako jis, žengdamas šalia plačiais žingsniais, – o kai toks nepalankus oras, kaip šį rudenį – žvejai rūstūs.
– Marias pažįstu kaip savo kišenę, – truputį pasigirdamas, kaip ir visi žvejai, sako Ernstas Žemaitaitis. Ir prisimena tuos laikus, kai su tėvu traukdavo žūklėn dar buriniu barkasu, žvejodavo ne traukiamais, o statomais tinklais. Jau tada marios perspėjo galinčios būt pražūtingos. Kažkas sugedo – ir sūnui teko ropštis gal į kokių dešimties metrų stiebą, o vėjas, rodos, nuplėš ir nusvies kaip plunksnelę… Nuo tada įprato būti budrus naktį, akylas lyg pelėda. Užsigrūdino pavojuos ir vėjuose.
Prisiartino liekna moteris kviesti vyrą pusryčių. Man pasirodė, kad geras jos veidas išvargintas ilgamečio laukimo besižvalgant į marias. Stovėjo, rodos, kojom augte įaugus į krantą. Oi, kaip reikėjo vyro namie, kai augo šeši vaikai – ir šienaut, ir malkų priskaldyt, ir išsiilgus jo artumo, jo guodžiančio žodžio, patarimo. Pagalvojau: jei ta iki šiol kantriai laukiančioji moteris žinotų, kad neseniai jos vyras pasakė visą laiką buvęs laimingas. Ir kai košia vėjai, šildė viltis ištraukt sunkią valkšną, ir kai ilgėjosi jaukaus šeimos židinio… Žvejai nekalbūs, santūrūs kaip marios, kai jų neblaško vėjas…
I. Žiemytė

1985 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienis), „Komunistinis darbas“ Nr. 134.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite