Palinkėk sėkmingos žūklės…

Kartais stovėdami prie informacijos srauto konvejerio nebeturime laiko žvilgtelti net į kolegų leidinius. Taip ir šį antradienį niekas iš „Pamario“ redakcijos žurnalistų nepaėmė į rankas „Vakarų ekspreso“, kurio pirmas puslapis skelbė liūdną žinią: savo gyvenimo kelią užbaigė žurnalistė Ivona Žiemytė, nuo pat šio laikraščio gyvavimo pradžios dirbusi korespondente.
Norime priminti „Pamario“ skaitytojui, kad savo žurnalistinę karjerą Ivona pradėjo mūsų krašto laikraštyje. Ką tik baigusi studijas Vilniaus universitete, jaunoji žurnalistė gavo paskyrimą (tokia tada buvo tvarka) į Šilutės rajono laikraštį „Komunistinis darbas“ ir dirbo jame ketvertą metų.
Ir persikėlusi į uostamiestį Ivona paskambindavo ir teiraudavosi apie įdomius, išskirtinius Pamario krašto žmones ir įvykius. Dažnai atskubėdavo į šį kraštą ir parašydavo apie ką nors taip, kaip ji viena temokėjo – lyriškai, sąmojingai ir dvasingai.
Ivona, mes Tave prisiminsime kaip nenustygstančią vietoje, kupiną humoro ir veržlumo žurnalistę, labai nuoširdžią moterį. Dabar ilsėkis ramiai…
Reiškiame nuoširdžią užuojautą šeimai, artimiesiems, draugams.
„Pamario“ skaitytojui pateikiame ištrauką iš vieno pirmųjų Ivonos Žiemytės straipsnių Šilutės rajono laikraštyje.


 

Retas rūkas it pienių pūkai sklaistos po Rusnę. Kiek tolėliau šiaušias, pursloja marios. Vėjas medį išskleidžia it skėtį, nužerdamas lapų šūsnį. Lyg bangų mūša kažką murma vyrai, besibūriuodami, sunkiu žingsniu matuodami gatvelę. Vienplaukiai, teapsirėdę trumpais vatinukais, susirūpinę, rūstūs.
Važiuoju į Pakalnę, kur gyvena žvejas Ernstas Žemaitaitis, galvodama, į kelintą reisą šįryt būtų išplaukęs, jei nekiltų vėjas – šimtąjį, tūkstantąjį?
Nuo tos dienos, kai jis, vienas iš penketo sūnų, išplaukė į marias su tėvu, prabėgo beveik keturiasdešimt metų. „Grandininku bet ko neskiriame, – skambėjo ausyse brigadininko žodžiai, – tik prityrusį, gerai išmanantį žvejybą. Žemaitaitis – valingas, darbštus žmogus. Bet kuriuo gyvenimo atveju juo, kaip draugu, gali pasikliauti“.
– Nuo pat šešių ryto dairomės į dangų, – sako senasis žvejas, draugiškai spausdamas ranką nelauktiems svečiams. Ir jo didelių, žydrų kaip marios giedrą dieną akių žvilgsnis įdėmus, geraširdiškas, nors iš vakarykščio reiso grįžo vėlai.
– Žvejai šnekūs, kai jiems sekasi, – paprastai sako jis, žengdamas šalia plačiais žingsniais, – o kai toks nepalankus oras, kaip šį rudenį – žvejai rūstūs.
– Marias pažįstu kaip savo kišenę, – truputį pasigirdamas, kaip ir visi žvejai, sako Ernstas Žemaitaitis. Ir prisimena tuos laikus, kai su tėvu traukdavo žūklėn dar buriniu barkasu, žvejodavo ne traukiamais, o statomais tinklais. Jau tada marios perspėjo galinčios būt pražūtingos. Kažkas sugedo – ir sūnui teko ropštis gal į kokių dešimties metrų stiebą, o vėjas, rodos, nuplėš ir nusvies kaip plunksnelę… Nuo tada įprato būti budrus naktį, akylas lyg pelėda. Užsigrūdino pavojuos ir vėjuose.
Prisiartino liekna moteris kviesti vyrą pusryčių. Man pasirodė, kad geras jos veidas išvargintas ilgamečio laukimo besižvalgant į marias. Stovėjo, rodos, kojom augte įaugus į krantą. Oi, kaip reikėjo vyro namie, kai augo šeši vaikai – ir šienaut, ir malkų priskaldyt, ir išsiilgus jo artumo, jo guodžiančio žodžio, patarimo. Pagalvojau: jei ta iki šiol kantriai laukiančioji moteris žinotų, kad neseniai jos vyras pasakė visą laiką buvęs laimingas. Ir kai košia vėjai, šildė viltis ištraukt sunkią valkšną, ir kai ilgėjosi jaukaus šeimos židinio… Žvejai nekalbūs, santūrūs kaip marios, kai jų neblaško vėjas…
I. Žiemytė

1985 m. lapkričio 7 d. (ketvirtadienis), „Komunistinis darbas“ Nr. 134.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paskelbė gerą žinią: kovo 28-osios pavakarę bibliotekoje vyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare  Birute Morkevičiene ir jos naujos knygos „Saulės taku“ pristatymas. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite