Pagrindinės ligų priežastys – prasta mityba ir stresas

Jelena Tulčina – gydytoja kardiologė, jau penkiolika metų keičia lietuvių suvokimą apie mediciną ir yra viena iš nedaugelio medikų, sakančių, kad ligas galima gydyti ir be vaistų. Paskaitoje „Mitybos revoliucija. Nepavaldi likimui. Tegul tavo maistas tampa vaistu, kad vaistai netaptų maistu“ gydytoja su šilutiškiais dalijosi praktiniais patarimais, kaip išvengti lėtinių ligų, nuo ko pradėti sveiką gyvenseną, atsakė į jiems rūpimus klausimus.

„Gyvenimas yra gyvenimas. Niekas neįvyksta be reikalo. Jūs taip pat atėjote ne be reikalo. Todėl vieni šiandien išgirs, ką noriu pasakyti, o kiti – ne. Tie, kurie nesupranta arba nenori suprasti informacijos, vadinasi, dar nėra tam pasiruošę. Matyt, reikia dar pasirgti, kad žmogus susiprotėtų, jog daro kažką ne taip“, – į Šilutės H. Šojaus konferencijų centre susirinkusius kraštiečius birželio 28-ąją kreipėsi natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje J. Tulčina.

Birželio 28 d. į Šilutės H. Šojaus konferencijų salę susirinko gausus būrys šilutiškių.

Mitybos specialistė akcentavo, kad per penkiolika gydymosi be vaistų praktikos metų turėjo daugiau kaip 26 tūkst. įvairiomis ligomis sergančių pacientų. Jiems taikė įvairius metodus, kurie tik dar kartą įrodė, kad netinkama mityba ir stresas yra pagrindinės ligų priežastys.

Tegu tavo maistas tampa vaistu
Šis Hipokrato posakis tapo natūralios medicinos propaguotojos gydytojos J. Tulčinos kertiniu profesinės veiklos akmeniu. Skelbiama, kad jos įkurtuose natūralios medicinos centruose taikoma labai efektyvi ir jokio šalutinio poveikio nesukelianti diagnostikos bei gydymo metodika, kurią sėkmingai patyrė daugybė pacientų.

J. Tulčina pastebi, kad žmonės yra linkę į įvairias pagundas – gėrimus ar maistą, kurie daugumai sukelia priklausomybę. „Maistas yra vienas didžiausių malonumų, jį pakeisti sunku. Nebent reikia vėl įsimylėti, kad norėtųsi mažiau valgyti“, – juokavo J. Tulčina, kuri kartu su šilutiškiais svarstė, kaip surasti savyje jėgų sustoti valgyti tai, kas gadina sveikatą, kaip susilaikyti neišgėrus kavos puodelio ar nesuvalgius riebios mėsos.

„Jeigu po valgio norisi miego, žinokite, kad šis maistas jums netinka. Arba suvalgėte daug skirtingų produktų, kurie kartu blogai virškinasi“, – teigė gydytoja. „Nekišk man tu savo metodikų. Aš geriau 10 metų pragyvensiu, bet su dešra… Brokolius pati ir gamink“, – tądien susirinkusiems J. Tulčina dalijosi ištraukomis iš pokalbių su savo mama. Kaip ji pati tvirtino, šį griežtą požiūrį turėjusi priimti ir leido mamai gyventi taip skaniai, kaip ji norėjo.

Natūraliosios medicinos pradininkė Jelena Tulčina. Kristinos Surplės nuotr.

Tąkart kalbėta ir apie saldumynus, kurie, kaip dauguma tvirtina, ramina. Anot medikės, šokoladas tiesiog atima jėgas. Tragišką situaciją J. Tulčina pavadino kuomet studentams per egzaminus siūloma suvalgyti gabalėlį juodo šokolado.

J. Tulčina teigia, kad atlikusi daugybę maisto netoleravimo testo tyrimų pastebėjo, jog yra produktų, kurie netinka beveik visiems. Tai unikali tik J. Tulčinos natūralios medicinos centruose naudojama metodika. Šis testas padeda nustatyti, kokie maisto produktai netinka žmogaus imuninei sistemai.

Šiai diagnostikai paimama 10 ml paciento kraujo, forminiai elementai nusėda, o plazma su leukocitais sulašinami į reagentus – džiovintų maisto produktų ekstraktus. Per mikroskopą su vaizdo kamera stebima leukocitų reakcija į skirtingą maistą. Jei leukocitai suyra, toks maisto produktas netinka žmogaus imunitetui. Susitikimo metu medikė pateikė ir vaizdinę medžiagą. Kai šie produktai patenka į mūsų kraują, jie traumuoja imuninę sistemą, žūsta baltosios kraujo ląstelės, iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, kurie sukelia kraujo uždegimą. Kadangi žmogaus organizmas nesugeba suvirškinti to netinkamo maisto, visa ta masė keliauja per plonąjį žarnyną, kurio gaurelius atrofuoja ir žarna darosi dehermetiška – skylėta.

Taip toksinai patenka į kraują. Taip pat jie patenka ir iš storosios žarnos, kur nebevyksta jokie virškinimo procesai, tik medžiagų pasisavinimas. Mūsų organizmas mėgina kraują išvalyti per kepenis ar inkstus. Kuomet užsiteršia ir šie organai, žmogui gali atsirasti odos bėrimų, žvynelinė, atopinis dermatitas, egzema, spuogai, migrena, pradėti augti akmenys tulžies pūslėje ar inkstuose, atsiranda migrena, bronchinė astma, alergijos simptomai, nutukimas…

„Kas sergate odos ligomis, įsidėmėkite, tai – ne liga. Tai vidinė tarša, su kuria nesugebėjo susitvarkyti inkstai, kepenys… Tuomet oda atėjo į pagalba tai padaryti. Todėl reikia tvarkytis iš vidaus“, – aiškino J. Tulčina.

Po ilgo pokalbio, medikė pabrėžė, kad daugelis jos gydytų pacientų sirgo lėtinėmis ligomis. Kaip ji pati pasakojo, viena pacientė 43 metus sirgo bronchine astma, vartojo hormoninius preparatus, o jų visiškai atsisakė po 6 mėnesių. „Hormonų vartojimo atsisakėme po truputį. Kaip ir sakiau, nėra nė vieno preparato, kuris būtų naudingas arba neturėtų pašalinio poveikio“, – teigia moteris.

Taigi ir gydant žvynelinę naudojami hormoniniai preparatai, kurie per odą patenka į kraują ir slopina imuninę sistemą. Oda išplonėja, o organizme dėl hormoninių vaistų pašalinio poveikio atsiranda kitų negalavimų: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir t. t. Tada pacientui papildomai prireikia vaistų nuo skausmo ar uždegimo.

Viršsvorį ji vadina viena iš didžiausių problemų pasaulyje: „Vis daugiau pacientų kreipiasi, kurie norėtų numesti svorį sveikai. Žmonės, kurie lieknėja pagal programą, nebadauja, tačiau valgo maistą, kuris jiems tinka ir subalansuotai“.

Laikantis nustatyto mitybos režimo, ligų simptomai išnyksta per 2–3 mėnesius ir nebegrįžta, jei toliau maitinamasi pagal numatytas taisykles. J. Tulčina guodžia, kad išnykus ligos simptomams, pacientams leidžiama kartą per savaitę pasmaguriauti ir kitokio maisto, tačiau ne dažniau.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 326

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja kai kurie karantino režimo pakeitimai

Nuo pirmadienio įsigalioja dalis karantino režimo pakeitimų: atvirose erdvėse leidžiamas sportuojančių asmenų skaičius padidintas iki 10, leidžiama fiziškai aptarnauti lankytojus bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklose. Vyriausybė trečiadienį taip pat sutiko į sąrašą savivaldybių, kuriose gali būti nustatomos švelnesnės karantino režimo priemonės, įtraukti ne tik savivaldybes, kuriose 14 dienų koronaviruso infekcijos sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra mažesnis kaip 200 atvejų, bet ir tas savivaldybes, kuriose sergamumas neviršija 300. Į tokį sąrašą papildomai įtrauktos Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono ir Ukrainos

Prasideda pasėlių deklaravimas

Pirmadienį prasideda žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Kaip anksčiau pranešė Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į ateities žemės ūkio politikos iššūkius, mažės administracinė našta tiek ūkininkams, tiek įstaigoms, daugiau procesų bus skaitmenizuota pasitelkiant „NMA AGRO“ išmaniąją programėlę, mažės patikrų skaičius. Šiemet pakeisti ir patikslinti susietosios paramos už vaisius, uogas ir daržoves reikalavimai. „Siekiantys gauti paramą už 3 hektarus ir daugiau vaisių, uogų ir daržovių auginimą atvirajame grunte, privalės mobiliąja NMA AGRO programėle pateikti iš kiekvieno lauko nuotraukas, kuriose matytųsi užaugintas

Balandžio 12–13 dienomis abiturientai gali pasitikrinti matematikos žinias nuotoliniu būdu

Balandžio 12–13 dienomis visi abiturientai, kurie pasirinko laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą, gali nuotoliniu būdu dalyvauti elektroniniame nuotoliniame matematikos žinių patikrinime. Jis nėra privalomas, matematikos žinias galės savo noru pasitikrinti kiekvienas abiturientas. Bandomajam matematikos žinių patikrinimui užsiregistravo 16 848 abiturientai. Tai beveik visi abiturientai, šiemet laikysiantys valstybinį matematikos brandos egzaminą, sakoma ministerijos pranešime. „Tikimės, kad šis patikrinimas padės abiturientams geriau pasirengti tikram egzaminui. Tai yra dar viena priemonė rengiantis egzaminui, galimybė abiturientams įsivertinti, kokias dalyko temas dar reikia pastiprinti“, –

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Taip pat skaitykite