Pagrindinės ligų priežastys – prasta mityba ir stresas

Jelena Tulčina – gydytoja kardiologė, jau penkiolika metų keičia lietuvių suvokimą apie mediciną ir yra viena iš nedaugelio medikų, sakančių, kad ligas galima gydyti ir be vaistų. Paskaitoje „Mitybos revoliucija. Nepavaldi likimui. Tegul tavo maistas tampa vaistu, kad vaistai netaptų maistu“ gydytoja su šilutiškiais dalijosi praktiniais patarimais, kaip išvengti lėtinių ligų, nuo ko pradėti sveiką gyvenseną, atsakė į jiems rūpimus klausimus.

„Gyvenimas yra gyvenimas. Niekas neįvyksta be reikalo. Jūs taip pat atėjote ne be reikalo. Todėl vieni šiandien išgirs, ką noriu pasakyti, o kiti – ne. Tie, kurie nesupranta arba nenori suprasti informacijos, vadinasi, dar nėra tam pasiruošę. Matyt, reikia dar pasirgti, kad žmogus susiprotėtų, jog daro kažką ne taip“, – į Šilutės H. Šojaus konferencijų centre susirinkusius kraštiečius birželio 28-ąją kreipėsi natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje J. Tulčina.

Birželio 28 d. į Šilutės H. Šojaus konferencijų salę susirinko gausus būrys šilutiškių.

Mitybos specialistė akcentavo, kad per penkiolika gydymosi be vaistų praktikos metų turėjo daugiau kaip 26 tūkst. įvairiomis ligomis sergančių pacientų. Jiems taikė įvairius metodus, kurie tik dar kartą įrodė, kad netinkama mityba ir stresas yra pagrindinės ligų priežastys.

Tegu tavo maistas tampa vaistu
Šis Hipokrato posakis tapo natūralios medicinos propaguotojos gydytojos J. Tulčinos kertiniu profesinės veiklos akmeniu. Skelbiama, kad jos įkurtuose natūralios medicinos centruose taikoma labai efektyvi ir jokio šalutinio poveikio nesukelianti diagnostikos bei gydymo metodika, kurią sėkmingai patyrė daugybė pacientų.

J. Tulčina pastebi, kad žmonės yra linkę į įvairias pagundas – gėrimus ar maistą, kurie daugumai sukelia priklausomybę. „Maistas yra vienas didžiausių malonumų, jį pakeisti sunku. Nebent reikia vėl įsimylėti, kad norėtųsi mažiau valgyti“, – juokavo J. Tulčina, kuri kartu su šilutiškiais svarstė, kaip surasti savyje jėgų sustoti valgyti tai, kas gadina sveikatą, kaip susilaikyti neišgėrus kavos puodelio ar nesuvalgius riebios mėsos.

„Jeigu po valgio norisi miego, žinokite, kad šis maistas jums netinka. Arba suvalgėte daug skirtingų produktų, kurie kartu blogai virškinasi“, – teigė gydytoja. „Nekišk man tu savo metodikų. Aš geriau 10 metų pragyvensiu, bet su dešra… Brokolius pati ir gamink“, – tądien susirinkusiems J. Tulčina dalijosi ištraukomis iš pokalbių su savo mama. Kaip ji pati tvirtino, šį griežtą požiūrį turėjusi priimti ir leido mamai gyventi taip skaniai, kaip ji norėjo.

Natūraliosios medicinos pradininkė Jelena Tulčina. Kristinos Surplės nuotr.

Tąkart kalbėta ir apie saldumynus, kurie, kaip dauguma tvirtina, ramina. Anot medikės, šokoladas tiesiog atima jėgas. Tragišką situaciją J. Tulčina pavadino kuomet studentams per egzaminus siūloma suvalgyti gabalėlį juodo šokolado.

J. Tulčina teigia, kad atlikusi daugybę maisto netoleravimo testo tyrimų pastebėjo, jog yra produktų, kurie netinka beveik visiems. Tai unikali tik J. Tulčinos natūralios medicinos centruose naudojama metodika. Šis testas padeda nustatyti, kokie maisto produktai netinka žmogaus imuninei sistemai.

Šiai diagnostikai paimama 10 ml paciento kraujo, forminiai elementai nusėda, o plazma su leukocitais sulašinami į reagentus – džiovintų maisto produktų ekstraktus. Per mikroskopą su vaizdo kamera stebima leukocitų reakcija į skirtingą maistą. Jei leukocitai suyra, toks maisto produktas netinka žmogaus imunitetui. Susitikimo metu medikė pateikė ir vaizdinę medžiagą. Kai šie produktai patenka į mūsų kraują, jie traumuoja imuninę sistemą, žūsta baltosios kraujo ląstelės, iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, kurie sukelia kraujo uždegimą. Kadangi žmogaus organizmas nesugeba suvirškinti to netinkamo maisto, visa ta masė keliauja per plonąjį žarnyną, kurio gaurelius atrofuoja ir žarna darosi dehermetiška – skylėta.

Taip toksinai patenka į kraują. Taip pat jie patenka ir iš storosios žarnos, kur nebevyksta jokie virškinimo procesai, tik medžiagų pasisavinimas. Mūsų organizmas mėgina kraują išvalyti per kepenis ar inkstus. Kuomet užsiteršia ir šie organai, žmogui gali atsirasti odos bėrimų, žvynelinė, atopinis dermatitas, egzema, spuogai, migrena, pradėti augti akmenys tulžies pūslėje ar inkstuose, atsiranda migrena, bronchinė astma, alergijos simptomai, nutukimas…

„Kas sergate odos ligomis, įsidėmėkite, tai – ne liga. Tai vidinė tarša, su kuria nesugebėjo susitvarkyti inkstai, kepenys… Tuomet oda atėjo į pagalba tai padaryti. Todėl reikia tvarkytis iš vidaus“, – aiškino J. Tulčina.

Po ilgo pokalbio, medikė pabrėžė, kad daugelis jos gydytų pacientų sirgo lėtinėmis ligomis. Kaip ji pati pasakojo, viena pacientė 43 metus sirgo bronchine astma, vartojo hormoninius preparatus, o jų visiškai atsisakė po 6 mėnesių. „Hormonų vartojimo atsisakėme po truputį. Kaip ir sakiau, nėra nė vieno preparato, kuris būtų naudingas arba neturėtų pašalinio poveikio“, – teigia moteris.

Taigi ir gydant žvynelinę naudojami hormoniniai preparatai, kurie per odą patenka į kraują ir slopina imuninę sistemą. Oda išplonėja, o organizme dėl hormoninių vaistų pašalinio poveikio atsiranda kitų negalavimų: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir t. t. Tada pacientui papildomai prireikia vaistų nuo skausmo ar uždegimo.

Viršsvorį ji vadina viena iš didžiausių problemų pasaulyje: „Vis daugiau pacientų kreipiasi, kurie norėtų numesti svorį sveikai. Žmonės, kurie lieknėja pagal programą, nebadauja, tačiau valgo maistą, kuris jiems tinka ir subalansuotai“.

Laikantis nustatyto mitybos režimo, ligų simptomai išnyksta per 2–3 mėnesius ir nebegrįžta, jei toliau maitinamasi pagal numatytas taisykles. J. Tulčina guodžia, kad išnykus ligos simptomams, pacientams leidžiama kartą per savaitę pasmaguriauti ir kitokio maisto, tačiau ne dažniau.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antanui Krušnauskui siūloma suteikti Šilutės Garbės piliečio vardą

Šią savaitę posėdžiavo Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai. Be kitų reikalų, dėl kurių Savivaldybės taryba apsispręs posėdyje sausio 30 d., siūloma suteikti Antanui Krušnauskui Šilutės Garbės piliečio vardą. Artėjant Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui, kuris bus minimas artėjančią Kovo 11-ąją, siūloma suteikti Šilutės miesto Garbės piliečio vardą Antanui Krušnauskui – pirmajam Šilutės miesto merui (1990-1995), (dvi kadencijas buvo rajono Tarybos narys), gerais darbais rėmusiam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo idėją. Verta priminti, kad tuo metu Šilutė turėjo merą ir renkamą miesto Tarybą,

Kai kurie Savivaldybės skyriai taps poskyriais

Šią savaitę Šilutės r. savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlomus Savivaldybės administracijos struktūros pokyčius. Seimui pakeitus Viešojo administravimo įstatymą, Savivaldybės administracijos skyrių turi sudaryti ne mažiau kaip 4 pareigybės. Šilutės r. savivaldybės administracijoje yra du skyriai (Kultūros ir Civilinės metrikacijos), kuriuose tėra po 3 pareigybes. Personalo ir teisės skyriaus bei Civilinės metrikacijos skyriaus funkcijos susijusios, todėl pastarąjį siūloma prijungti prie Personalo ir teisės skyriaus ir pavadinti Civilinės metrikacijos poskyriu. Ekonomikos ir finansų komitete priminta, kad poskyriui ir toliau vadovaus dabartinė vedėja

Ar pakeis mėsą svirpliai?

Kad Azijos šalių gyventojai valgo įvairius ropojančius ir skraidančius gyvius – jokia naujiena, tačiau daugeliui lietuvių – tai vis dar iššūkis. Tik ne šilutiškių Pavilonių šeimynai! Puikiai šilutiškiams pažįstamas Vaidas Pavilonis savo namuose įkūrė svirplių fermą! „Svirplių namais“ pavadino svirplių ūkį, kuriame ekologiškai augina sertifikuotus svirplius iš Suomijos. Pasirodo, ši nauja veikla sparčiai populiarėja Lietuvoje. Svirplių augintojus vilioja žinia, kad tai – ateities verslas. Ragavo Balyje V. Pavilonis su žmona Diana – keliautojai, kasmet jie svečiuojasi vis kitoje pasaulio šalyje.

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę