Pagrindinės ligų priežastys – prasta mityba ir stresas

Jelena Tulčina – gydytoja kardiologė, jau penkiolika metų keičia lietuvių suvokimą apie mediciną ir yra viena iš nedaugelio medikų, sakančių, kad ligas galima gydyti ir be vaistų. Paskaitoje „Mitybos revoliucija. Nepavaldi likimui. Tegul tavo maistas tampa vaistu, kad vaistai netaptų maistu“ gydytoja su šilutiškiais dalijosi praktiniais patarimais, kaip išvengti lėtinių ligų, nuo ko pradėti sveiką gyvenseną, atsakė į jiems rūpimus klausimus.

„Gyvenimas yra gyvenimas. Niekas neįvyksta be reikalo. Jūs taip pat atėjote ne be reikalo. Todėl vieni šiandien išgirs, ką noriu pasakyti, o kiti – ne. Tie, kurie nesupranta arba nenori suprasti informacijos, vadinasi, dar nėra tam pasiruošę. Matyt, reikia dar pasirgti, kad žmogus susiprotėtų, jog daro kažką ne taip“, – į Šilutės H. Šojaus konferencijų centre susirinkusius kraštiečius birželio 28-ąją kreipėsi natūralios medicinos pradininkė Lietuvoje J. Tulčina.

Birželio 28 d. į Šilutės H. Šojaus konferencijų salę susirinko gausus būrys šilutiškių.

Mitybos specialistė akcentavo, kad per penkiolika gydymosi be vaistų praktikos metų turėjo daugiau kaip 26 tūkst. įvairiomis ligomis sergančių pacientų. Jiems taikė įvairius metodus, kurie tik dar kartą įrodė, kad netinkama mityba ir stresas yra pagrindinės ligų priežastys.

Tegu tavo maistas tampa vaistu
Šis Hipokrato posakis tapo natūralios medicinos propaguotojos gydytojos J. Tulčinos kertiniu profesinės veiklos akmeniu. Skelbiama, kad jos įkurtuose natūralios medicinos centruose taikoma labai efektyvi ir jokio šalutinio poveikio nesukelianti diagnostikos bei gydymo metodika, kurią sėkmingai patyrė daugybė pacientų.

J. Tulčina pastebi, kad žmonės yra linkę į įvairias pagundas – gėrimus ar maistą, kurie daugumai sukelia priklausomybę. „Maistas yra vienas didžiausių malonumų, jį pakeisti sunku. Nebent reikia vėl įsimylėti, kad norėtųsi mažiau valgyti“, – juokavo J. Tulčina, kuri kartu su šilutiškiais svarstė, kaip surasti savyje jėgų sustoti valgyti tai, kas gadina sveikatą, kaip susilaikyti neišgėrus kavos puodelio ar nesuvalgius riebios mėsos.

„Jeigu po valgio norisi miego, žinokite, kad šis maistas jums netinka. Arba suvalgėte daug skirtingų produktų, kurie kartu blogai virškinasi“, – teigė gydytoja. „Nekišk man tu savo metodikų. Aš geriau 10 metų pragyvensiu, bet su dešra… Brokolius pati ir gamink“, – tądien susirinkusiems J. Tulčina dalijosi ištraukomis iš pokalbių su savo mama. Kaip ji pati tvirtino, šį griežtą požiūrį turėjusi priimti ir leido mamai gyventi taip skaniai, kaip ji norėjo.

Natūraliosios medicinos pradininkė Jelena Tulčina. Kristinos Surplės nuotr.

Tąkart kalbėta ir apie saldumynus, kurie, kaip dauguma tvirtina, ramina. Anot medikės, šokoladas tiesiog atima jėgas. Tragišką situaciją J. Tulčina pavadino kuomet studentams per egzaminus siūloma suvalgyti gabalėlį juodo šokolado.

J. Tulčina teigia, kad atlikusi daugybę maisto netoleravimo testo tyrimų pastebėjo, jog yra produktų, kurie netinka beveik visiems. Tai unikali tik J. Tulčinos natūralios medicinos centruose naudojama metodika. Šis testas padeda nustatyti, kokie maisto produktai netinka žmogaus imuninei sistemai.

Šiai diagnostikai paimama 10 ml paciento kraujo, forminiai elementai nusėda, o plazma su leukocitais sulašinami į reagentus – džiovintų maisto produktų ekstraktus. Per mikroskopą su vaizdo kamera stebima leukocitų reakcija į skirtingą maistą. Jei leukocitai suyra, toks maisto produktas netinka žmogaus imunitetui. Susitikimo metu medikė pateikė ir vaizdinę medžiagą. Kai šie produktai patenka į mūsų kraują, jie traumuoja imuninę sistemą, žūsta baltosios kraujo ląstelės, iš jų išsiskiria stiprūs fermentai, kurie sukelia kraujo uždegimą. Kadangi žmogaus organizmas nesugeba suvirškinti to netinkamo maisto, visa ta masė keliauja per plonąjį žarnyną, kurio gaurelius atrofuoja ir žarna darosi dehermetiška – skylėta.

Taip toksinai patenka į kraują. Taip pat jie patenka ir iš storosios žarnos, kur nebevyksta jokie virškinimo procesai, tik medžiagų pasisavinimas. Mūsų organizmas mėgina kraują išvalyti per kepenis ar inkstus. Kuomet užsiteršia ir šie organai, žmogui gali atsirasti odos bėrimų, žvynelinė, atopinis dermatitas, egzema, spuogai, migrena, pradėti augti akmenys tulžies pūslėje ar inkstuose, atsiranda migrena, bronchinė astma, alergijos simptomai, nutukimas…

„Kas sergate odos ligomis, įsidėmėkite, tai – ne liga. Tai vidinė tarša, su kuria nesugebėjo susitvarkyti inkstai, kepenys… Tuomet oda atėjo į pagalba tai padaryti. Todėl reikia tvarkytis iš vidaus“, – aiškino J. Tulčina.

Po ilgo pokalbio, medikė pabrėžė, kad daugelis jos gydytų pacientų sirgo lėtinėmis ligomis. Kaip ji pati pasakojo, viena pacientė 43 metus sirgo bronchine astma, vartojo hormoninius preparatus, o jų visiškai atsisakė po 6 mėnesių. „Hormonų vartojimo atsisakėme po truputį. Kaip ir sakiau, nėra nė vieno preparato, kuris būtų naudingas arba neturėtų pašalinio poveikio“, – teigia moteris.

Taigi ir gydant žvynelinę naudojami hormoniniai preparatai, kurie per odą patenka į kraują ir slopina imuninę sistemą. Oda išplonėja, o organizme dėl hormoninių vaistų pašalinio poveikio atsiranda kitų negalavimų: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ir t. t. Tada pacientui papildomai prireikia vaistų nuo skausmo ar uždegimo.

Viršsvorį ji vadina viena iš didžiausių problemų pasaulyje: „Vis daugiau pacientų kreipiasi, kurie norėtų numesti svorį sveikai. Žmonės, kurie lieknėja pagal programą, nebadauja, tačiau valgo maistą, kuris jiems tinka ir subalansuotai“.

Laikantis nustatyto mitybos režimo, ligų simptomai išnyksta per 2–3 mėnesius ir nebegrįžta, jei toliau maitinamasi pagal numatytas taisykles. J. Tulčina guodžia, kad išnykus ligos simptomams, pacientams leidžiama kartą per savaitę pasmaguriauti ir kitokio maisto, tačiau ne dažniau.

Parengė Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Teatro vadovė ir dvasinio konsultavimo specialistė

Rugsėjo pradžioje Šilutės kamerinio dramos teatro direktorė Ramunė Kiniulytė gimtadienio proga sulaukė dėmesio – ne šiaip gimtadienis, jau 40 metų. Kilusi iš Tauragės, jau 18 metų Šilutėje. Po teologijos mokslų studijų bendrakursė pakvietė į Šilutę, dirbo versle. Teatre – jau keturiolikti metai, jam vadovauja 12 metų. Baigė magistrantūrą, nenutolo nuo religijotyros, papildomai įgijo dvasinio konsultavimo žinių. Šilutės kultūros ir pramogų centre jau triūsia statybininkai – šį pastatą pradedama renovuoti. Šilutės kamerinis dramos teatras prisiglaudė buvusiame vaikų darželyje (Liepų 16, Šilutėje).

Žuvienės virimo čempiono žiedą išsivežė dzūkai

Tokia žinia vainikavo šeštadienį Šilutėje surengtą vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą. Lazdijų komanda „Dzūkų jūros piratai“, čempionate dalyvavę devintą kartą, šventė pergalę: vyr. virėjas Ramūnas Zdanevičius gavo tik nugalėtojui skirtą raudonos spalvos prijuostę, specialią plaketę, čempiono vėliavą ir žiedą. Nugalėtojų bėgimą katilų alėja lydėjo sveikinimo šūksniai. Šiemet į vienuoliktąjį tarptautinį Žuvienės virimo čempionatą Šilutės senojo turgaus aikštėje suvažiavo 55 komandos. Prie žuvienės ir žuvies sriubos katilų sukosi ne tik Šilutės rajono, bet ir iš visos Lietuvos, taip pat Latvijos, Lenkijos,

Patarimai žmonėms, kurie nori kurti verslą

Vos prieš keletą metų, bene įtakingiausias pasaulyje finansų rinkos žurnalas Forbes, Lietuvą įvertino kaip penkioliktą geriausią valstybę pasaulyje naujo verslo kūrimui. Tokia aplinka čia yra dėl puikios geografinės padėties, mažos geopolitinio konflikto rizikos, gana palankios mokestinės politikos ir sparčiai augančios ekonomikos. Lietuviams, kurie savo gimtojoje šalyje nori kurti verslą, nėra geresnio laiko daryti tai, nei dabar. Tuo metu, kai technologinės inovacijos užima vis didesnę mūsų gyvenimo dalį, atsiranda galybė unikalių nišų, kuriose galite įsitvirtinti, ir kur galite uždirbti. Tačiau svarbu

Seniūnė Dalia Drobnienė – apie kelių statybas ir… žiniasklaidos sąžinę

Dalia Drobnienė – tikra Rusnės salos dukra, čia gimusi ir užaugusi, čia jau septinti metai einanti seniūnės pareigas. Apie jau pastatytą estakadą kelyje į Rusnę, apie kelio nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados tvarkymo darbus D. Drobnienė kalba kaip solidžią darbo patirtį sukaupusi kelių ir tiltų statybos inžinierė. Premjerą Saulių Skvernelį gerbia ir to neslepia, šalies žurnalistus peikia žodžių neparinkdama… Pokalbį su Rusnės seniūne Dalia DROBNIENE pradėjome nuo Rugsėjo 1–osios proga saloje vykusių švenčių. – Buvau abiejose mokyklose. Rusnės